LB išvada: kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni nei planuojama 

Publikuota: 2020-11-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame 2021 m. biudžeto projekte planuojami kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni, nes kyla rizikų tiek dėl planuojamų pajamų, tiek dėl išlaidų, perspėja Lietuvos bankas (LB).

LB parengtame 2021 m. biudžeto vertinime, pabrėžiama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu nebus gauta visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) suma, bet bus išleista visa Ateities ekonomikos DNR plane numatyta suma. 

Taip pat yra rizikų, kad nebus gauta pajamų iš šiemet atidėtų mokesčių grąžinimo, o valdžios išlaidos bus didesnės nei planuojama, taip pat jei pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikės daugiau lėšų. 

Rizikų kyla ir dėl efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo, ypač susijusių su DNR plano įgyvendinimu, teigia LB. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dalis RRF lėšų gali būti negauta

Anot LB, numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujoms DNR plano priemonėms sieks 1,6 mlrd. Eur (3,2% BVP), iš jų pusė – 813 mln. Eur (1,6% BVP) bus finansuojama RRF lėšomis, tačiau šios priemonės ir dotacijų sumos atskiroms šalims kol kas nėra patvirtintos.

Be to, net ir ES šalims susitarus, siūlomi DNR plano projektai gali neatitikti RRF vertinimo kriterijų. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių – nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis.

LB skaičiavimais, jei kitąmet nebūtų gauta apie 20% planuojamos sumos iš RRF, o DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios deficitas būtų apie 0,3 punkto didesnis ir sudarytų 5,3% BVP. Be to, iš RRF negautų lėšų suma gali būti dar didesnė ir lemtų reikšmingesnį valdžios deficitą. 

„Rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas“, – rašoma LB išvadoje.

Joje taip pat pažymima, kad nors DNR plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu, kad jas atitiktų ir projektų turinys, o pagrindinis ilgalaikių investicijų kriterijus turėtų būti ne greitis, o kokybė.

Pasak centrinio banko, taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama investicijoms į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą – tai pritrauktų užsienio investicijų, didintų užimtumą ir skatintų aukštesnės pridėtinės vertės eksportą.

Kad kitų metų biudžeto projektas ir Vyriausybės DNR planas yra susieti su būsimuoju Ekonomikos atsigavimo ir gaivinimo planu, dėl kurio dar yra tik politiškai sutarta, nors jis jau įtrauktas į pajamas, kiek anksčiau pasisakė Ingrida Šimonytė, formuojamos naujos valdančiosios koalicijos kandidatė į premjerus.

„Vadinasi, bent dalis projektų turės būti finansuojama skolon, nes naujojo ES fondo lėšos gali vėluoti, reikalavimai dėl žalumo ir skaitmeniškumo taip pat gali pakišti koją finansuoti konkrečius jau dabar surašytus projektus. Ar tai bus žalios trinkelės su USB jungtimi ir neskaidriai atrinkti keliukai?“ – klausia I. Šimonytė.

Atidėtų mokesčių grąžinimas vėluos

LB vertinimu, pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo 2021 m. gali būti mažesnės nei planuojama. Projektuose numatyta, kad apie ketvirtadalį skolos iš pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 metus.

Mokesčių mokėtojai dėl verslo suvaržymų šiemet susidariusias skolas be palūkanų galės sumokėti per dvejus metus arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per penkerius metus, tačiau tokiu atveju nuo 2023 m. jau būtų skaičiuojamos palūkanos.

„Mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieneriems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m.“, – perspėja LB.

2021 m. valdžios deficitas gali būti 0,5–1,2 punkto prastesnis – 5,5–6,2% BVP, nes gali reikėti daugiau lėšų suvaldyti pandemiją ir jos pasekmes. Dabar kovai su pandemija kitiems metams suplanuotos lėšos yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos šiemet, todėl jas gali tekti didinti. 

„Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties arba karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos“, – teigia LB.

rašė, kad daugiau nei 4 mlrd. Eur 2021 m. sieksiantis valstybės biudžeto deficitas reiškia, kad pajamas viršijanti išlaidų dalis bus finansuojama skolintomis lėšomis. VŽ analizuota 2021 m. Vyriausybės skolinimosi programa rodo, kad didžioji dalis naujos skolos teks biudžeto deficitui dengti.

[infogram id="b43a417f-3b63-4c68-a129-c0b5837bb8b1" prefix="ikU" format="interactive" title="LB biudžeto vertinimas 2021"]

Rizika finansų sistemos stabilumui yra valdoma

LB vertinimu, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi ir dėl planuojamo 2021 m. valdžios deficito ir gerokai išaugsiančios skolos, tačiau ji yra valdoma, nes mažų palūkanų aplinka sudaro prielaidas finansuoti deficitą mažesnėmis išlaidomis. 

„Tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą“, – pabrėžia LB.

Anot centrinio banko, biudžeto projekte numatytų naujų priemonių – išmokų vaikams didinimo, didesnio atlygio biudžetininkams, pensijų didinimo ir kitų – poveikis kainoms bus ribotas ir 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją padidins apie 0,2 proc. punkto.

LB išvada dėl numatomų 2021 m. biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui turi būti pateikta Seimui, kuris jau pradėjo biudžeto projekto svarstymą.

2021 m. valstybės, „Sodros“ ir PSDF  biudžetus iki Kalėdų turėtų patvirtinti jau naujas Seimas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 3

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
2022.05.25
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
ECB vadovė: kovojant su infliacija „neturime skubėti ir panikuoti“ 2

Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė, teigia, kad neskubės atsisakyti skatinamosios...

Finansai
2022.05.24
EBPO vadovas: neturiu abejonių, kad ES turės minimalų pelno mokestį

Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, sako,...

Finansai
2022.05.24
Gyventojai už praėjusius metus VMI dar nesumokėjo 33,6 mln. Eur GPM

Apie 70.000 Lietuvos gyventojų iki šiol nesumokėjo beveik 33,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio už...

Finansai
2022.05.24
Prezidento patarėja: Lietuvoje galėtų būti įvesta PVM lengvata maistui 7

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Finansai
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku