„Swedbank“ su antrąja COVID-19 banga mažina BVP prognozę kitiems metams

Publikuota: 2020-11-05
Atnaujinta 2020-11-05 12:52
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Vladimiros Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Vladimiros Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP susitrauks 1,7%, o kitų metų augimo prognozė mažinama iki 4% arba 0,9 proc. punkto, palyginti su ankstesne, skelbta iki prasidedant antrai COVID-19 bangai Europoje.

Tekstas papildytas antru ir trečiu skyriumi, makroekonominės apžvalgos pristatymu.

Šiuo metu virusui vėl sparčiai plintant, Lietuvai įsivedant trijų savaičių karantiną nuo šeštadienio bei daugeliui valstybių pritaikant naujus apribojimus, laukia dar vienas ekonomikos nusileidimas. Vis tik „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, kaip šių metų pradžioje, o kitais metais vėl numatomas užimtumo, pajamų ir investicijų augimas.

Išgyventi padės prisitaikymas

„Šis koronavirusas yra vienas pavojingiausių. Jo plitimo nesustabdys ir sukurta vakcina, todėl kelerius metus teks gyventi su šiuo virusu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau ekonomisto teigimu, nors antroji pandemijos banga daugelyje Europos šalių atrodo didesnė nei pirmoji, paveiktos valstybės pristabdyti ją stengiasi mažesniais ekonomikos suvaržymais.

„Svarbu ir tai, kad daugelis verslų ir gyventojų prisitaikė prie naujos realybės ir yra pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti bei teikti paslaugas apribojant fizinį kontaktą bei minimizuojant rizikas“, – mano N. Mačiulis.

2020 m. trijų ketvirčių Lietuvos realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -1,4%, praėjusią savaitę pranešė Statistikos departamentas.

[infogram id="353939f0-60f2-434c-8c0a-c90e0d8e6d64" prefix="Ngp" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 09 28"]

Blogiausia jau praeityje

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis padidės 5,5%, o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 m.

„Nepaisant gana niūriai atrodančių trumpalaikių perspektyvų, daugeliu aspektų blogiausia jau yra praeityje, o kai kurie sektoriai klesti ir klestės toliau. Gyventojų indėliai šiemet išaugo 2 mlrd. Eur, tai atsispindi ir teigiamuose jų lūkesčiuose, ir, pavyzdžiui, sprendimuose investuoti į nekilnojamąjį turtą – sandorių skaičius ir kainos pradėjo mušti naujus rekordus. Rekordiškai didelė gyventojų dalis pradėjo investuoti ir į vertybinius popierius – aktyviai investuojančių „Swedbank“ klientų skaičius išaugo net tris kartus“, – pažymi N. Mačiulis. 

Mažiau skolinosi ir dėl atidėtų mokesčių

N. Mačiulis sako, per pandemiją augo ne tik gyventojų, bet ir įmonių lėšos sąskaitose, kurios padidėjo nuo 6 iki 8 mlrd. Eur.

Dalis COVID-19 labiausiai pažeistų įmonių – viešbučių, maitinimo, turizmo ir oro skrydžių srityje – patiria stresą, nes neteko pajamų ir turi mažesnį pinigų rezervą, tačiau didžioji dalis įmonių „krizės neišgyvena“.

„Maždaug 1 mlrd. Eur bankų paskolų portfelis iš esmės sumažėjo dėl to, kad įmonės tą milijardą pasiskolino per atidėtus mokesčius iš VMI ir „Sodros“. Taigi, tos mokestinės atostogos reiškia, kad įmonės turi sąskaitose pinigų, todėl joms apyvartinėms lėšoms reikia mažiau skolintis bankuose“, – atkreipė dėmesį N. Mačiulis. 

Anot N. Mačiulio, apie papildomus mokesčius valstybei šiuo metu nereikia galvoti kadangi biudžeto deficito ir COVID-19 krizės problemos sprendžiamos „su nulinėmis palūkanomis“ skolintomis lėšomis, tačiau žvelgiant į ateitį jis mato, kad Lietuvoje reikšmingai gali didėti ekologiniai mokesčiai.  Be to, teks šalyje naujajai valdančiajai daugumai iš naujo įvertinti mokestines lengvatas ir sutvarkyti „gyvulių ūkį“ taip, kad sistema taptų teisingesnė.

Ekonomistas pastebi, kad ilgesnio laikotarpio Lietuvos perspektyvos priklausys ne nuo to, kaip ir kur pinigus išleidžia ir investuoja lietuviai, o nuo šalies konkurencingumo ir eksporto potencialo.

„Esminis veiksnys – kaip bus įdarbinta ES parama ir valstybės pasiskolintos lėšos. Taip pat labai svarbu, kokios struktūrinės reformos bus įgyvendinamos šios krizės metu. Turime galimybę iš šios krizės išbristi ne tik su didesne skola, bet ir turėdami konkurencingesnę ir žalesnę ekonomiką, tvaresnę infrastruktūrą, kokybiškesnę švietimo sistemą“, – apibendrina N. Mačiulis.

FOTOGALERIJA „Swedbank“ makroekonominė apžvalga (18 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Finansines ataskaitas verslas šiemet teikia sparčiau nei ankstesniais metais

Likus kelioms dienoms iki birželio 1 d., kai didžioji dalis šalyje įmonių Registrų centrui privalo pateikti...

Finansai
11:56
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
11:16
„Paskolų klubo“ vadove tapo I. Krasovskė

Didžiausios Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ vadove tapo Indrė Krasovskė.

Vadyba
09:35
Dešimtys tūkstančių raštiškų paklausimų VMI: verslui taip saugiausia Premium 1

Mokesčių įstatymai painūs, o oficialūs jų komentarai, kuriuos teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), –...

Finansai
05:45
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 1

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
05:40
JAV BVP pirmą ketvirtį smuko labiau nei sklebta anksčiau 1

Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą metų ketvirtį susitraukė 1,5%, nors buvo tikėtasi...

Finansai
2022.05.26
Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Verslo aplinka
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 25

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Statyba ir NT
2022.05.26
Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium 2

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
2022.05.26
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku