„Swedbank“ su antrąja COVID-19 banga mažina BVP prognozę kitiems metams

Swedbank ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP susitrauks 1,7%, o kitų metų augimo prognozė mažinama iki 4% arba 0,9 proc. punkto, palyginti su ankstesne, skelbta iki prasidedant antrai COVID-19 bangai Europoje.
Tekstas papildytas antru ir trečiu skyriumi, makroekonominės apžvalgos pristatymu.
Šiuo metu virusui vėl sparčiai plintant, Lietuvai įsivedant trijų savaičių karantiną nuo šeštadienio bei daugeliui valstybių pritaikant naujus apribojimus, laukia dar vienas ekonomikos nusileidimas. Vis tik Swedbank ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, kaip šių metų pradžioje, o kitais metais vėl numatomas užimtumo, pajamų ir investicijų augimas.
Išgyventi padės prisitaikymas
Šis koronavirusas yra vienas pavojingiausių. Jo plitimo nesustabdys ir sukurta vakcina, todėl kelerius metus teks gyventi su šiuo virusu, žurnalistams ketvirtadienį sakė Nerijus Mačiulis, Swedbank vyriausiasis ekonomistas.
Tačiau ekonomisto teigimu, nors antroji pandemijos banga daugelyje Europos šalių atrodo didesnė nei pirmoji, paveiktos valstybės pristabdyti ją stengiasi mažesniais ekonomikos suvaržymais.
Svarbu ir tai, kad daugelis verslų ir gyventojų prisitaikė prie naujos realybės ir yra pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti bei teikti paslaugas apribojant fizinį kontaktą bei minimizuojant rizikas, mano N. Mačiulis.
2020 m. trijų ketvirčių Lietuvos realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -1,4%, praėjusią savaitę pranešė Statistikos departamentas.
[infogram id="353939f0-60f2-434c-8c0a-c90e0d8e6d64" prefix="Ngp" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 09 28"]
Blogiausia jau praeityje
Swedbank ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis padidės 5,5%, o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 m.
Nepaisant gana niūriai atrodančių trumpalaikių perspektyvų, daugeliu aspektų blogiausia jau yra praeityje, o kai kurie sektoriai klesti ir klestės toliau. Gyventojų indėliai šiemet išaugo 2 mlrd. Eur, tai atsispindi ir teigiamuose jų lūkesčiuose, ir, pavyzdžiui, sprendimuose investuoti į nekilnojamąjį turtą sandorių skaičius ir kainos pradėjo mušti naujus rekordus. Rekordiškai didelė gyventojų dalis pradėjo investuoti ir į vertybinius popierius aktyviai investuojančių Swedbank klientų skaičius išaugo net tris kartus, pažymi N. Mačiulis.
Mažiau skolinosi ir dėl atidėtų mokesčių
N. Mačiulis sako, per pandemiją augo ne tik gyventojų, bet ir įmonių lėšos sąskaitose, kurios padidėjo nuo 6 iki 8 mlrd. Eur.
Dalis COVID-19 labiausiai pažeistų įmonių viešbučių, maitinimo, turizmo ir oro skrydžių srityje patiria stresą, nes neteko pajamų ir turi mažesnį pinigų rezervą, tačiau didžioji dalis įmonių krizės neišgyvena.
Maždaug 1 mlrd. Eur bankų paskolų portfelis iš esmės sumažėjo dėl to, kad įmonės tą milijardą pasiskolino per atidėtus mokesčius iš VMI ir Sodros. Taigi, tos mokestinės atostogos reiškia, kad įmonės turi sąskaitose pinigų, todėl joms apyvartinėms lėšoms reikia mažiau skolintis bankuose, atkreipė dėmesį N. Mačiulis.
Anot N. Mačiulio, apie papildomus mokesčius valstybei šiuo metu nereikia galvoti kadangi biudžeto deficito ir COVID-19 krizės problemos sprendžiamos su nulinėmis palūkanomis skolintomis lėšomis, tačiau žvelgiant į ateitį jis mato, kad Lietuvoje reikšmingai gali didėti ekologiniai mokesčiai. Be to, teks šalyje naujajai valdančiajai daugumai iš naujo įvertinti mokestines lengvatas ir sutvarkyti gyvulių ūkį taip, kad sistema taptų teisingesnė.
Ekonomistas pastebi, kad ilgesnio laikotarpio Lietuvos perspektyvos priklausys ne nuo to, kaip ir kur pinigus išleidžia ir investuoja lietuviai, o nuo šalies konkurencingumo ir eksporto potencialo.
Esminis veiksnys kaip bus įdarbinta ES parama ir valstybės pasiskolintos lėšos. Taip pat labai svarbu, kokios struktūrinės reformos bus įgyvendinamos šios krizės metu. Turime galimybę iš šios krizės išbristi ne tik su didesne skola, bet ir turėdami konkurencingesnę ir žalesnę ekonomiką, tvaresnę infrastruktūrą, kokybiškesnę švietimo sistemą, apibendrina N. Mačiulis.
FOTOGALERIJA Swedbank makroekonominė apžvalga (18 nuotr.)
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Finansai
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti