Euro zonos ministrai aptars antrąją COVID-19 bangą ir skaitmeninį eurą 

Taip pat euro zonos finansų ministrai aptars Europos centrinio banko ataskaitą dėl skaitmeninio euro sukūrimo, pranešė Finansų ministerija.

Be to, numatoma aptarti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, neveiksnių paskolų ir kitus klausimus. Europos fiskalinė valdyba pristatys savo ataskaitą apie vykdytą Europos Sąjungos (ES) šalių narių fiskalinę priežiūrą.

V. Šapoka teigia, kad, be kitų svarbių klausimų, posėdyje bus aptarta skaitmeninio euro iniciatyva, kuria siekiama suteikti galimybę naudotis nauja saugia pinigų forma greitai besikeičiančiame skaitmeniniame pasaulyje.

„Atsižvelgiant į globalų kontekstą, su šiuo projektu turime judėti greitai, tačiau nuodugniai įvertinant galimas rizikas ekonomikai ir gyventojams“, – pranešime cituojamas V. Šapoka.

Skaitmeninis euras

ECB nurodo, kad ES bankas, kaip euro sergėtojas, teikia šią valiutą dviem formomis: leidžia banknotus ir vykdo elektroninius indėlių pervedimus bankams ir kitoms finansų įstaigoms.

Pažymima, kad skaitmeninimas išplito į visas mūsų gyvenimo sritis. Jis pakeitė ir mūsų mokėjimo įpročius. Šiais moderniais laikais skaitmeninis euras padėtų užtikrinti euro zonos piliečiams nevaržomą galimybę naudotis paprasta, visuotinai pripažįstama, nerizikinga ir patikima mokėjimo priemone. Skaitmeniniai eurai būtų visiems piliečiams ir įmonėms prieinami centrinio banko pinigai elektronine forma – kaip skaitmeniniai banknotai. Skaitmeniniu euru siekiama ne pakeisti grynuosius pinigus, o juos papildyti. Kartu šios priemonės suteikia žmonėms daugiau galimybių rinktis, kaip mokėti, ir sudaro palankesnes sąlygas tai daryti – visa tai didina finansinę įtrauktį.

„Turime būti pasirengę įvesti skaitmeninį eurą, jei kiltų toks poreikis“, – teigia Christine Lagarde, ECB pirmininkė.

Eurosistemoje ir toliau bus užtikrinama, kad visoje euro zonoje piliečiai turėtų prieigą prie eurų banknotų ir monetų.

Skolinsis iš ES prastovoms

V. Šapokos teigimu, per dvi dienas bus aptariami išties ES šalims svarbūs ekonominiai sprendimai. Be abejo, pagrindinis dėmesys bus skiriamas ekonominei situacijai intensyvėjančios pandemijos kontekste. Pavasarį sukurti instrumentai – SURE, ESM kredito linija, EIB garantijų fondas – jau veikia.

„Tačiau turime nuolat stebėti padėtį ir prireikus imtis papildomų priemonių. Dabar svarbiausia, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės teisinė bazė įsigaliotų, kaip planuota, iki šių metų pabaigos“, – pridūrė V. Šapoka. 

Euro zonos finansų ministrai dar balandį (vėliau paketui pritarta ES vadovų taryboje) susitarė dėl bendro 540 mlrd. Eur atsako į koronavirusą paketo, kuris numato finansavimą darbo vietoms išsaugoti (SURE), palaikyti mažų ir vidutinių įmonių gyvybingumą bei suteikti pigius šaltinius valstybėms narėms, labiausiai nukentėjusioms nuo pandemijos sveikatos krizei įveikti.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skolintis daugiau nei 500 mln. Eur nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių prastovoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims bei ūkininkams dengti.

Lietuva iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) Specialios kredito linijos kovai su COVID-19, jei prireiks, galės pasiskolinti apie 1 mlrd. Eur už maždaug 0,1% metines palūkanas.

Europos investicijų bankas (EIB) pavasarį įkūrė 25 mlrd. Eur Europos COVID 19 garantijų fondą, kuris leis padidinti paramą Europos įmonėms iki 200 mlrd. Eur.