Nauja EK direktyva: siūloma visoje bendrijoje suvienodinti MMA kriterijus

Publikuota: 2020-10-31
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Komisija (EK) šią savaitę pateikė pasiūlymą dėl ES direktyvos, kuria siekiama visų bendrijos šalių darbuotojams užtikrinti „sąlygas oriam gyvenimui sukuriantį minimalųjį darbo užmokestį". To pasiekti tikimasi suvienodinant minimalios algos nustatymo kriterijus šalims narėms ir skatinant aktyvesnes kolektyvines derybas.

„Dabartinė krizė ypač paveikė tuos sektorius, kuriuose mažą darbo užmokestį gauna daugiau darbuotojų, tokius kaip valymo paslaugų, mažmeninės prekybos ir ilgalaikės priežiūros bei stacionariosios globos sektoriai. Oraus gyvenimo užtikrinimas darbuotojams ir dirbančiųjų skurdo mažinimas yra svarbus ne tik krizės metu, bet ir siekiant tvaraus ir įtraukaus ekonomikos atsigavimo“, – teigiama EK pranešime.

Minimali mėnesio alga (MMA) ES valstybėse smarkiai skiriasi: šios liepos duomenimis, ji siekė 312 Eur Bulgarijoje ir 2.142 Eur Liuksemburge, skaičiuoja „Reuters“. Lietuvoje MMA šiuo metu sudaro 607 Eur, nuo 2021 m. pradžios, jei leis ekonominės aplinkybės, ją numatyta padidėti iki 642 Eur.

Pasak Arnoldo Pranckevičiaus, EK atstovybės Lietuvoje vadovo, pasiūlymu šalys nebūtų įpareigojamos nustatyti konkretaus minimalaus darbo užmokesčio, tačiau siekiama remtis bendrais kriterijais jį nustatant.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Direktyva stengiasi pateikti kriterijų ir standartų sistemą, kuri padės valstybėms narėms užtikrinti deramo minimalus užmokesčio sistemas savo valstybėse. Ji nebando nei harmonizuoti minimalių algų, nei įvesti vieningos algos Europoje, tačiau stengiasi skatinti valstybes labiau naudoti kolektyvinių derybų principą“, – BNS sakė A. Pranckevičius. 

EK teigimu, šalyse, kur aktyvios kolektyvinės derybos, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, be to, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnė minimali alga.

„Turime didžiulę įvairovę sistemų, dėl to Europos Komisijai norėjosi (...) pasiūlyti vieningų principų sąrašą, kad visose valstybėse minimalus atlyginimas būtų sąžiningas ir deramas, kuris leistų pakilti žmonėms iš skurdo ribos. Pagrindinė bėda ir priežastis, kodėl yra ši direktyva, kad pastaruosius 10 metų matėme didėjantį skurdą ir pajamų nelygybę visoje ES“, – sakė A. Pranckevičius.

Pagal ketvirtadienį EK pasiūlytąją direktyvą, kuriant bendrus kriterijus ir standartus, kiekviena valstybė turėtų skaičiuoti MMA dydį atsižvelgiant ir į perkamąją galią, ir į vidutinį darbo užmokestį bei jo augimo tendencijas.

Komisijos pasiūlymą dar svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.

Lietuvai pretenzijų neturi

„Šiandieninis pasiūlymas dėl tinkamo MMA yra svarbus signalas, kad net krizės metu darbo orumas turi būti neliečiamas. Matome, kad darbdaviai nebemoka per dideliam skaičiui žmonių. Darbuotojai privalo turėti galimybę gauti adekvatų minimalų atlyginimą ir deramą gyvenimo lygį. Tai, ką siūlome šiandien, yra MMA sistema, kuri pilnai atsižvelgia į nacionalines tradicijas ir socialinių partnerių laisvę. Gerėjant darbo ir gyvenimo sąlygoms, bus apsaugoti ne tik mūsų darbuotojai, bet ir darbdaviai, mokantys deramą atlyginimą, taip pat bus sukurtas teisingo, įtraukaus ir atsparaus atsigavimo pagrindas“, – ketvirtadienio EK pranešime spaudai cituojama Ursula von der Leyen, komisijos pirmininkė.

EK pabrėžia, kad deramo dydžio MMA ne tik daro teigiamą socialinį poveikį, bet ir suteikia platesnės ekonominės naudos – sumažina darbo užmokesčio nelygybę, padeda išlaikyti vidaus paklausą ir sustiprina paskatas dirbti. Teigiama, kad deramas minimalusis darbo užmokestis taip pat gali padėti sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, nes MMA gauna daugiau moterų nei vyrų. Anot EK, šis pasiūlymas taip pat padeda apsaugoti darbdavius, kurie darbuotojams moka deramą darbo užmokestį, taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją.

A. Pranckevičiaus teigimu, taip pat siūloma, jog valstybės narės kasmet informuotų EK apie tai, kaip socialiniai partneriai įsitraukia į kolektyvines derybas dėl minimalios algos. 

Jis užsiminė, jog EK dėl minimalios algos nustatymo Lietuvai didelių pretenzijų neturi, nes ją nustatant socialiniai partneriai jau yra įtraukiami per Trišalę tarybą. 

„Yra valstybių narių, kurioms ši direktyva yra daug labiau aktuali, Lietuvai bent jau iki šiol Europos Komisija neturėjo reikšmingų kritinių pastabų dėl minimalaus atlyginimo sistemos“, – sakė A. Pranckevičius.

Atsižvelgs į nacionalinius ypatumus

EK nurodo, kad bus siūloma minimaliojo darbo užmokesčio sistema, kuria visapusiškai atsižvelgiama į nacionalinę kompetenciją ir tradicijas.

MMA nustatyta visose ES valstybėse narėse: 21 šalyje minimalusis darbo užmokestis nustatytas teisės aktais, o 6 valstybėse narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) minimaliojo darbo užmokesčio apsauga išimtinai užtikrinama kolektyvinėmis sutartimis.

„Visgi daugelyje valstybių narių darbuotojams teikiama minimaliojo darbo užmokesčio apsauga yra nepakankamai derama ir (arba) jos aprėptyje yra spragų. Siūloma direktyva sukuria sistemą, kad pagerėtų minimaliojo darbo užmokesčio deramumas ir padidėtų darbuotojų galimybės gauti minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą ES“, – deklaruoja komisija.

EK pasiūlymu bus laikomasi subsidiarumo principo: juo nustatoma minimaliųjų standartų sistema, kuria atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją ir socialinių partnerių autonomiją bei laisvę sudaryti sutartis darbo užmokesčio srityje.

Vienodo MMA nesiūlo

Pasiūlymu valstybės narės neįpareigojamos įvesti nustatytojo MMA ir nenustatomas bendras MMA dydis, pabrėžia EK.

Šalys, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra plati, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnis minimalusis darbo užmokestis. Todėl EK pasiūlymu siekiama skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio visose valstybėse narėse.

Valstybės, tokios kaip Lietuva, kuriose minimalusis darbo užmokestis yra nustatytas teisės aktais, EK vertinimu, turėtų nustatyti sąlygas, kad MMA būtų deramo dydžio.

„Šios sąlygos apima aiškius ir stabilius minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kriterijus, orientacines pamatines vertes, kuriomis remiantis būtų vertinamas deramumas, ir reguliarų bei laiku atliekamą minimaliojo darbo užmokesčio atnaujinimą. Šių valstybių narių taip pat prašoma užtikrinti, kad minimaliojo užmokesčio svyravimai ir atskaitymai būtų proporcingi ir taikomi pagrįstais atvejais, ir kad socialiniai partneriai veiksmingai dalyvautų nustatant ir atnaujinant minimalųjį darbo užmokestį“, – pabrėžia EK.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
18:04
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
15:55
Patikslinta euro zonos infliacija balandį – 7,4%, ES – 8,1%

Patikslinta metinė infliacija balandį euro zonoje (lyginant su 2021 m. balandžiu) siekė 7,4% ir buvo tokia...

Finansai
15:38
Patvirtinti VVĮ grąžos ir dividendų trimečiai tikslai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) siektinus pagrindinius veiklos rodiklius...

Finansai
14:41
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 2

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
12:48
„Litexpo“ nuostoliai pernai sumažėjo 34%

Lietuvos kongresų ir parodų centras „Litexpo“ praėjusiais metais patyrė 2,486 mln. Eur nuostolių – 34% mažiau...

Finansai
09:12
Be licencijų ir priežiūros galintys likti turto vertintojai stebisi ir bijo NT brokerių likimo Premium 7

Finansų ministerija siūlo atsisakyti turto ir verslo vertintojų reguliavimo. Nekilnojamojo turto (NT)...

JAV iždo sekretorė J. Yellen ragina didinti finansinę paramą Ukrainai 2

Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, paragino Europos partneres skirti daugiau lėšų palaikyti Ukrainos ekonomiką...

Finansai
2022.05.17
Infliaciją, kuri pasiekė piką, gali pakurstyti kainų-atlyginimų spiralė 2

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB)...

Finansai
2022.05.17
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 11

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Verslo aplinka
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
2022.05.17
GENERAL FINANCING BANKAS: keičiantis rinkai, dėmesys – į didesnes paskolas Verslo tribūna

Brandesnis kliento profilis, tvaresnis požiūris į asmeninius finansus ir visą finansų rinką, daugiau dėmesio...

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje – kas keičiasi? Verslo tribūna

Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo...

Finansai
2022.05.17
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16
Finansų ministrė neatmeta, kad rudenį vėl gali būti tikslinamas biudžetas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku