Nauja EK direktyva: siūloma visoje bendrijoje suvienodinti MMA kriterijus

„Dabartinė krizė ypač paveikė tuos sektorius, kuriuose mažą darbo užmokestį gauna daugiau darbuotojų, tokius kaip valymo paslaugų, mažmeninės prekybos ir ilgalaikės priežiūros bei stacionariosios globos sektoriai. Oraus gyvenimo užtikrinimas darbuotojams ir dirbančiųjų skurdo mažinimas yra svarbus ne tik krizės metu, bet ir siekiant tvaraus ir įtraukaus ekonomikos atsigavimo“, – teigiama EK pranešime.

Minimali mėnesio alga (MMA) ES valstybėse smarkiai skiriasi: šios liepos duomenimis, ji siekė 312 Eur Bulgarijoje ir 2.142 Eur Liuksemburge, skaičiuoja „Reuters“. Lietuvoje MMA šiuo metu sudaro 607 Eur, nuo 2021 m. pradžios, jei leis ekonominės aplinkybės, ją numatyta padidėti iki 642 Eur.

Pasak Arnoldo Pranckevičiaus, EK atstovybės Lietuvoje vadovo, pasiūlymu šalys nebūtų įpareigojamos nustatyti konkretaus minimalaus darbo užmokesčio, tačiau siekiama remtis bendrais kriterijais jį nustatant.

„Direktyva stengiasi pateikti kriterijų ir standartų sistemą, kuri padės valstybėms narėms užtikrinti deramo minimalus užmokesčio sistemas savo valstybėse. Ji nebando nei harmonizuoti minimalių algų, nei įvesti vieningos algos Europoje, tačiau stengiasi skatinti valstybes labiau naudoti kolektyvinių derybų principą“, – BNS sakė A. Pranckevičius. 

EK teigimu, šalyse, kur aktyvios kolektyvinės derybos, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, be to, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnė minimali alga.

„Turime didžiulę įvairovę sistemų, dėl to Europos Komisijai norėjosi (...) pasiūlyti vieningų principų sąrašą, kad visose valstybėse minimalus atlyginimas būtų sąžiningas ir deramas, kuris leistų pakilti žmonėms iš skurdo ribos. Pagrindinė bėda ir priežastis, kodėl yra ši direktyva, kad pastaruosius 10 metų matėme didėjantį skurdą ir pajamų nelygybę visoje ES“, – sakė A. Pranckevičius.

Pagal ketvirtadienį EK pasiūlytąją direktyvą, kuriant bendrus kriterijus ir standartus, kiekviena valstybė turėtų skaičiuoti MMA dydį atsižvelgiant ir į perkamąją galią, ir į vidutinį darbo užmokestį bei jo augimo tendencijas.

Komisijos pasiūlymą dar svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.

Lietuvai pretenzijų neturi

„Šiandieninis pasiūlymas dėl tinkamo MMA yra svarbus signalas, kad net krizės metu darbo orumas turi būti neliečiamas. Matome, kad darbdaviai nebemoka per dideliam skaičiui žmonių. Darbuotojai privalo turėti galimybę gauti adekvatų minimalų atlyginimą ir deramą gyvenimo lygį. Tai, ką siūlome šiandien, yra MMA sistema, kuri pilnai atsižvelgia į nacionalines tradicijas ir socialinių partnerių laisvę. Gerėjant darbo ir gyvenimo sąlygoms, bus apsaugoti ne tik mūsų darbuotojai, bet ir darbdaviai, mokantys deramą atlyginimą, taip pat bus sukurtas teisingo, įtraukaus ir atsparaus atsigavimo pagrindas“, – ketvirtadienio EK pranešime spaudai cituojama Ursula von der Leyen, komisijos pirmininkė.

EK pabrėžia, kad deramo dydžio MMA ne tik daro teigiamą socialinį poveikį, bet ir suteikia platesnės ekonominės naudos – sumažina darbo užmokesčio nelygybę, padeda išlaikyti vidaus paklausą ir sustiprina paskatas dirbti. Teigiama, kad deramas minimalusis darbo užmokestis taip pat gali padėti sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, nes MMA gauna daugiau moterų nei vyrų. Anot EK, šis pasiūlymas taip pat padeda apsaugoti darbdavius, kurie darbuotojams moka deramą darbo užmokestį, taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją.

A. Pranckevičiaus teigimu, taip pat siūloma, jog valstybės narės kasmet informuotų EK apie tai, kaip socialiniai partneriai įsitraukia į kolektyvines derybas dėl minimalios algos. 

Jis užsiminė, jog EK dėl minimalios algos nustatymo Lietuvai didelių pretenzijų neturi, nes ją nustatant socialiniai partneriai jau yra įtraukiami per Trišalę tarybą. 

„Yra valstybių narių, kurioms ši direktyva yra daug labiau aktuali, Lietuvai bent jau iki šiol Europos Komisija neturėjo reikšmingų kritinių pastabų dėl minimalaus atlyginimo sistemos“, – sakė A. Pranckevičius.

Atsižvelgs į nacionalinius ypatumus

EK nurodo, kad bus siūloma minimaliojo darbo užmokesčio sistema, kuria visapusiškai atsižvelgiama į nacionalinę kompetenciją ir tradicijas.

MMA nustatyta visose ES valstybėse narėse: 21 šalyje minimalusis darbo užmokestis nustatytas teisės aktais, o 6 valstybėse narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) minimaliojo darbo užmokesčio apsauga išimtinai užtikrinama kolektyvinėmis sutartimis.

„Visgi daugelyje valstybių narių darbuotojams teikiama minimaliojo darbo užmokesčio apsauga yra nepakankamai derama ir (arba) jos aprėptyje yra spragų. Siūloma direktyva sukuria sistemą, kad pagerėtų minimaliojo darbo užmokesčio deramumas ir padidėtų darbuotojų galimybės gauti minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą ES“, – deklaruoja komisija.

EK pasiūlymu bus laikomasi subsidiarumo principo: juo nustatoma minimaliųjų standartų sistema, kuria atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją ir socialinių partnerių autonomiją bei laisvę sudaryti sutartis darbo užmokesčio srityje.

Vienodo MMA nesiūlo

Pasiūlymu valstybės narės neįpareigojamos įvesti nustatytojo MMA ir nenustatomas bendras MMA dydis, pabrėžia EK.

Šalys, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra plati, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnis minimalusis darbo užmokestis. Todėl EK pasiūlymu siekiama skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio visose valstybėse narėse.

Valstybės, tokios kaip Lietuva, kuriose minimalusis darbo užmokestis yra nustatytas teisės aktais, EK vertinimu, turėtų nustatyti sąlygas, kad MMA būtų deramo dydžio.

„Šios sąlygos apima aiškius ir stabilius minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kriterijus, orientacines pamatines vertes, kuriomis remiantis būtų vertinamas deramumas, ir reguliarų bei laiku atliekamą minimaliojo darbo užmokesčio atnaujinimą. Šių valstybių narių taip pat prašoma užtikrinti, kad minimaliojo užmokesčio svyravimai ir atskaitymai būtų proporcingi ir taikomi pagrįstais atvejais, ir kad socialiniai partneriai veiksmingai dalyvautų nustatant ir atnaujinant minimalųjį darbo užmokestį“, – pabrėžia EK.