Ša, ministre!

Pirmajame rinkimų ture ne itin sužibėję valstiečiai meta paskutinį kozirį – tryliktąją pensiją. Šimtus milijonų eurų pensininkų vilionėms jau išleidusi valdžia žengia į naują išlaidavimo, tiksliau – išskaičiavimo, etapą. Mintį padidinti savo patrauklumą mestelėjo dabar jau paskutines savaites šalies parlamente skaičiuojanti Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Lenkų partijai rinkėjai parodė duris, tačiau idėjos žiedeliai, kurios tikrasis autorius – odiozinis Zbignevas Jedinskis, nenuvyto – ne juokas juk, netrukus antrasis rinkimų turas, o perspektyva nusiridenti nuo valdžios olimpo visai nevilioja. Tad valdantieji žūtbūt siekia priimti šį sprendimą dar savo besibaigiančios kadencijos metu.

Tačiau netikėtai deguto šaukštą į valdančiųjų pildomą medaus statinę kyštelėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

„Kalbant apie ateinančių metų biudžetą, tikrai neišvysime tryliktos pensijos, papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų prisiėmimas iš skolintų lėšų, tokia gerovė labai greitai baigsis ir atsisuks kitu galu. Manau, kad bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turime vengti“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Kalbėdamas apie tryliktąją pensiją, jis dar kartą pabrėžė, kad, priimant tokius sprendimus, derėtų atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą ir galimus pajamų šaltinius, kad sprendimo įgyvendinimą būtų galima garantuoti.

Ir štai premjerui nebeišlaikė nervai: kažkoks ministras kiša pagalius į dar vieną kadenciją nusitaikiusio, nors ir jau šiek tiek girgždančio valstiečių vežimo ratus. Ša, ministre, greta!

„Ne finansų ministrui spręsti, kas turėtų būti, o kas ne (...) Ne finansų ministras, o Vyriausybė nusprendžia, koks bus valstybės biudžetas“, – drėbė vakar vis dar dažna statutiniam pareigūnui arogancija S. Skvernelis.

Pasak jo, jeigu bus priimtas įstatymas dėl tokios pensijos, „vadinasi, trylikta pensija bus, o Vyriausybės uždavinys bus surasti lėšų šitos pensijos finansavimui“. Skaičiuojama, kad tryliktajai pensijai reikės apie 120–180 mln. Eur, o ją gautų apie 600.000 žmonių.

Iš tiesų, premjere, argi finansų ministrui spręsti apie finansus, argi jo darbas juos išmanyti? Juk yra ir kitų, geresnių ir kur kas sukalbamesnių ministrų, kurie tiksliai skaičiuoja, kas yra jiems asmeniškai ir jų darbdaviams „geriau, naudingiau“. Padengei reikalingu adresu gulintį keliuką asfaltu ir lauk dėkingumo. O nedulkančiu keleliu dundantis premjeras dovanos nepamiršta – šeimyniškai agituoja už geradarius net išsijuosęs. Ir apie valstybės finansus išmano geriausiai. Tiksliau – apie jų išlaidų dalį, nes ankstesniuose darbuose pajamų dalis nelabai ir tedomino...

Kažkaip „ne laiku“ tas finansų ministras parodė charakterį. Po pirmojo turo aukščiau sėdinčius konservatorius nusodinti reikia, juk tiek pastangų prieš rinkimus įdėta įrodinėjant jau išdalytų (ir kaip rodo rinkimai – užmiršti spėtų) 200 Eur reikalingumą, o čia – še tau, paskutinį kozirį neklaužada finansų ministras bando išplėšti iš nagų. Ne juokas juk – jei ne prieš pat rinkimus mestelėti eurai senjorams, galbūt valstiečiai ir iki antrosios vietos nebūtų iškopę.

Beje, ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad sprendimą dėl tryliktosios pensijos įteisinimo turėtų priimti jau kitos kadencijos Seimas. Tad tvarkytis su biudžetu ir lopyti „geradarių“ skyles turės jau nauja valdžia, kuriai ir tikimasi pakišti kiaulę, kaip kad nutiko 2008 m., kai ne skaičiuoti, o strateguoti mokantis premjeras Gediminas Kirkilas kartu su „gerąja fėja“ socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte tų pačių pensininkų vardan kone iki dugno ištuštino valstybės iždą. Rinkimų laimėti tai nepadėjo, tik įklampino valstybę į naujas skolas. Tačiau niekas nežino, kaip sukris rinkimų kortos, – o jei valdyti Lietuvą vėl teks tiems patiems? Iš kur ims pinigų deficitui dengti – įves naujus mokesčius, skolinsis dar, kad vėl mestų pravalgymui?

„Tryliktoji pensija yra mažiau taiklus problemos sprendimas, nes įvedama kaip absoliuti suma visiems, nepriklausomai nuo pensijos dydžio“, – žurnalistams antradienį Tauragėje sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pridūrė, kad tai yra netvarus sprendimas, nes tai yra vienkartinė išmoka, kuri turi visus vienkartinei išmokai būdingus bruožus. Šalies vadovas norėtų sisteminio požiūrio, kad turėtume aiškią pensijų didinimo programą, – jis palaiko spartesnį nei vidutinis darbo užmokestis pensijų didinimą.

VŽ nuomone, valdantieji turi savo aritmetiką ir siekius, ir tik naivus nesuprastų desperatiško manevro tikslo, kai jų akyse švytuoja tik galimų mandatų skaičiai. O čia dar tas finansų ministras po kojomis pasipainiojo.