Šiandien dovanos, o rytoj?

Pajamų į valstybinį socialinio draudimo fondą pagal biudžeto projektą kitąmet turėtų būti surinkta 61 mln. Eur daugiau, nei „Sodra“ planuoja jų išleisti. Ekspertai linkę abejoti tokiu biudžeto kūrėjų optimizmu, pirmiausia dėl tvyrančio didelio neapibrėžtumo dėl šių metų pabaigos ir kitų metų ekonomikos augimo.

„Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad, ekonominiam augimui esant silpnesniam, nei tikimasi, išlaidos (ypač nedarbo draudimo) gali išaugti daugiau, nei tikimasi. Tad yra nemaža tikimybė, kad kitų metų „Sodros“ biudžeto rezultatas bus neigiamas“, – sako Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. Pernelyg optimistiškai planuojant neatsižvelgiama į galimą deficitą, nes remiamasi planu, o ne tikėtinu faktu.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu turime ne viešojo sektoriaus biudžeto pajamų, o išlaidų krizę. Tačiau „Sodros“ biudžete jos nesijaučia, nes didžiausia dalis išlaidų (pvz., prastovų kompensavimas, vienkartinės išmokos senatvės pensininkams, darbo paieškos išmokos ir kt.) yra mokama ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Pasak jo, šiuo požiūriu „Sodra“ yra tarsi šventa karvė, kurios niekas nedrįsta liesti.

Pensijos indeksuojamos kasmet nuo 2017 m. ir pastaraisiais metais kasmet augo 6–8%. Pagal teikiamą „Sodros“ biudžeto projektą 2021 m. jas siūloma didinti dar 7,17%. Vidutinė senatvės pensija tokiu atveju padidėtų nuo 377 iki 404 Eur, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 Eur. Pensijoms indeksuoti kitąmet prireiktų 249 mln. Eur.

Tačiau Seime rinkimų metais svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne mažėtų net ir ekonominio lėtėjimo metais. Valdantieji siūlo formulėje nustatyti didesnę manevro laisvę. Be to, Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti, ar įteisinti 200 Eur vadinamąją tryliktąją pensiją, ir toliau pakeitimus svarstys lapkričio 10-ąją, gavęs Vyriausybės išvadą. Opozicija kaltina pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams.

Prezidentūra turi savo nuomonę dėl pensijų – Simonas Krėpšta, prezidento patarėjas, sako, kad pensijos turi didėti nuosekliai. Jis skaičiuoja, kad vidutinė pensija šalyje turėtų pasiekti 50–60% vidutinio atlyginimo. „Bet tai reikia daryti nuosekliai ir ne vieną mėnesį per metus išmokant vienkartinį dydį, bet užtikrinant, kad pensininkai galėtų gerai gyventi 12 mėnesių per metus“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį teigė S. Krėpšta. VŽ nuomone, kitų metų „Sodros“ biudžeto projektas labiau primena būrimą iš kavos tirščių – nors pastarasis gal ir būtų realistiškesnis. Dabar niekas negali nuspėti, kokia kitąmet bus situacija dėl pandemijos, kaip ir kiek augs ar neaugs ekonomika. Neatmestinas variantas, kad dalis verslų gali bankrutuoti, vadinasi, į „Sodrą“ neįplauks mokesčių, o darbo netekusiems žmonėms teks mokėti nedarbo išmokas. Tad kažin ar labai išmintinga buvo žarstyti vienkartines 200 Eur išmokas pensininkams, juolab – visiems. (Net ir tiems, kurie gauna tūkstantines pensijas arba, pavyzdžiui, prisiduria tokias prie tūkstantinių Seimo narių algų – ne paslaptis, kad šalies parlamente tokių yra nemenkas būrelis).

Kalbant ir apie 13-ąją pensiją, reikėtų neapsigauti – tai irgi tik vienkartinė išmoka, valdžios metamas „saldainis“ rinkimų išvakarėse. Pasimokyti yra iš ko – praėjusios pasaulinės finansų krizės išvakarėse tuometė socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė irgi sočiai pamalonino pensininkus, išgramdydama „Sodros“ biudžetą kone iki dugno. Tiesa, socialdemokratams rinkimų vis tiek nepavyko laimėti, užtat srėbti jų užvirtą košę užėjus krizei teko konservatoriams. Kurių to meto „nuodėmių“ taip uoliai visą kadenciją ieškojo dabartiniai valdantieji.

Kažin ar seikėdami rinkimų dovanas ir planuodami rožinį „Sodros“ biudžetą, valdantieji susimąstė, kas bus, jei nepagaus to „briedžio“, kurio kailį kitiems metams jau padalijo? Valgysime skolintus pinigus?