Ir atsakomybė, ir atskaitomybė

Minėti projektai – ilgalaikių derybų objektai, tačiau didžiausi darbai laukia per ateinančią 2021–2027 m. finansinę perspektyvą. Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas, interviu VŽ teigia, kad šių projektų sėkmė didele dalimi priklausys nuo regioninio bendradarbiavimo, tarpusavio pasitikėjimo, naujosios mūsų Vyriausybės susikalbėjimo su Lenkija, Latvija, Estija. Šių projektų įgyvendinimas galutinai pabaigs Lietuvos infrastruktūrinę integraciją į Europos Sąjungą (ES). „Mes ten esame ir formaliai, ir moraliai, esame ir euro zonoje, ir Šengeno erdvėje, tačiau vis dar esame infrastruktūriškai ir energetiškai priklausomi nuo Rytų, tad šitie du projektai labai reikšmingai pabaigia istorinę kelionę atgal į Vakarus“, – sako jis.

Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, net ir įskaičiavus grąžintinas sumas, turėtų gauti beveik 2 mlrd. Eur. Vertinant pagal šalių narių ekonomikų dydžius, tai yra bene didžiausia parama. Šis fondas – tai ne tik milijardai eurų, kuriuos gaus ES šalys, bet ir fondo nubrėžti tikslai. Jie numatyti ir Lietuvai – pirmiausia žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija, daug didesnės investicijos į žiedinę ekonomiką, į tvarų transportą, ekologinį ūkininkavimą, į mokslo tyrimus ir kt.

Pasak A. Pranckevičiaus, tuo pačiu neturime užmiršti investuoti į socialinę sritį, turint omenyje, kad Lietuvoje, kaip metai iš metų rodo EK ataskaitos, vis dar yra didelė socialinė atskirtis, pajamų nelygybė ir regioniniai netolygumai. Ekonomikai pradėjus augti, bus labai svarbu susitvarkyti makroekonominę sveikatą: sugrįžti prie tvarių valstybės finansų, tikrai riboti nacionalinės skolos lygį ir biudžeto deficito perviršį. Vėlgi svarbu pasinaudoti ES suteikiama finansine galimybe investuoti į darbo vietų kūrimą, žmonių įgūdžių skatinimą ir pagalbą labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms, t. y. tiems, kurie yra netekę darbo dėl šios pandemijos.

Akcentuodama žaliąją pertvarką, EK primena, kad žaliasis kursas nėra vien tik energetika. Tai apima ir transportą, pramonę, žemės ūkį ir kitas sritis. Lietuvoje tebelieka aktuali problema dėl anglies dioksido emisijų skaičiaus – jis nemažėjo, o, atvirkščiai, net didėjo. Mūsų šalis yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. anglies dioksido emisijų skaičių sumažinti 9% nuo 2005 m. ribos, tačiau tikslas pasiektas taip ir nebuvo. Tos emisijos netgi padidėjo 7%. EK savo ataskaitoje Lietuvą pirmąkart perspėjo, kad šis tikslas per dešimtmetį gali būti ir nepasiektas. EK ir jos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje Europos Parlamente rugsėjo 16 d. pareiškė, jog EK sieks, kad visos Bendrijos aplinkosauginiai tikslai sumažinti anglies dioksido emisijų kiekį iki 2030 m. būtų padidinti nuo 40% iki 55%. Todėl šiame kontekste Lietuvai reikėtų išties susirūpinti: didžiausi teršėjai šalyje yra žemės ūkis, transportas ir pramonė. Tai sritys, kur reikia ieškoti efektyviausių sprendimų, kaip sumažinti taršą.

EK iškėlė tikslą, kad 37% viso atsigavimo fondo lėšų būtų skirta žaliajam kursui ir 20% skaitmeninei transformacijai. Tie procentai turės atsispindėti kiekvienos valstybės narės nacionaliniame ekonomikos atsigavimo ir atsparumo plane. A. Pranckevičius atkreipia dėmesį, kad planų derinimo procesas šįkart bus labai unikalus, o EK vaidmuo bus daug didesnis nei iki šiol. Taip yra todėl, kad pirmą kartą istorijoje EK visos ES vardu šiam tikslui tuos pinigus skolinsis. Šias lėšas reikės grąžinti irgi bendrai visai ES iki 2058 m. Dėl to atsakomybė yra didžiulė, kaip ir atskaitomybė.

Lietuva gaus didžiulę sumą pinigų – atsakomybė dėl šių lėšų panaudojimo Lietuvoje jau teks naujai suformuotai Vyriausybei. VŽ nuomone, politikams teks įsiklausyti į ekonomistų, ekspertų patarimus, kad mūsų šalis bene didžiausią dėmesį turėtų skirti sričiai, kur krypsta visos Europos investicijos, – tai žalioji energetika, žaliasis kursas. Ir reikėtų nepamiršti, kad EK skiriami milijardai eurų – ne dovana, todėl investuoti juos reikia į tai, kas sukurs ilgalaikę, tvarią ateitį ir ilgalaikes tvarias pajamas.