V. Šapoka: šiemet turėsime deficitą, kitąmet teks įšaldyti nebūtinąsias išlaidas

Publikuota: 2020-09-14
Vilius Šapoka, finansų ministras. Dariaus Janučio (LRVK) nuotr.
svg svg
Vilius Šapoka, finansų ministras. Dariaus Janučio (LRVK) nuotr.

Lietuvos ekonomika 2020 m. trauksis 1,5%, o kitąmet šalies BVP padidės 3,3%, skelbiama atnaujintame Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje. Birželį prognozuota, kad BVP šiemet smuks 7%, o kitąmet augs 7,3%.

2022–2023 m. numatomas vidutiniškai po 2,3% augimas.

Vilius Šapoka, finansų ministras, pirmadienį pristatydamas prognozę, sakė, kad naujausi skaičiai rodo, jog padėtis nėra tokia dramatiška, kaip tikėtasi anksčiau, ir suteikia „santūraus optimizmo.“

„Kas tai lėmė? Turėjome subalansuotus finansus, pasiekėme aukščiausius kredito reitingus Lietuvos istorijoje, o turizmas, kuris labiausiai buvo paveiktas pandemijos, Lietuvoje sudaro santykinai nedidelę ekonomikos dalį“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Šapoka.

Prognozės pagrindu formuos biudžetą

VŽ paklaustas, kaip keisis biudžeto sandara, jo pajamos ir išlaidos, atsižvelgiant į naujausią prognozę, V. Šapoka akcentavo, kad, nors ekonominius išbandymus, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva atlaikė kur kas geriau, padėtis dėl COVID-19 pandemijos „išlieka neapibrėžta“.

„Todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius. Planuojant biudžetą svarbu nedidinti nebūtinų išlaidų, keisti ekonomikos struktūrą ir investuoti į ateitį bei kurti pridėtinę vertę“, - akcentavo V. Šapoka.

Ministras taip pat sakė, kad biudžetas nėra baigtas rengti ir šis makroekonominis scenarijus bus bazinis rengiant patį projektą, kuris bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui spalio viduryje.

„Aišku, turėsime deficitą. Esu ne kartą pabrėžęs, kad biudžetas turi būti saugus. Taip, turime pasirūpinti pažeidžiamiausiais, bet išlaidas turime stabdyti ne pirmo būtinumo srityse. Dėl neapibrėžtumo verslas linkęs stabdyti investicijas, todėl čia turi įsijungti viešosios investicijos“, – pridūrė V. Šapoka.

VŽ rašė, kad 2020 m sausį–liepą centrinės valdžios deficitas buvo 1,831 mlrd. Eur. Centrinės valdžios deficitas siekė apie 4% šalies BVP ir viršijo leistinas 3% BVP euro zonos deficito ribas, tačiau pandemijos metu europinės fiskalinės drausmės taisyklės yra „išjungtos“, siekiant valstybėms narėms suteikti daugiau erdvės suvaldyti krizę per didinamas biudžeto išlaidas ir valstybės investicijas.

[infogram id="713a62f6-9529-4012-b9eb-5e08e62a7fe0" prefix="mDm" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 09 14"]

VŽ taip pat rašė, kad, kovą paskelbus COVID-19 pandemiją, uždarius ekonomikas ir įvedus griežtas karantino sąlygas daugelyje Europos valstybių, ES BVP 2020 m. II ketvirtį,  palyginti su 2019 m. II ketvirčiu, smuko 13,9%.

Lietuvos ekonomika patyrė vieną švelniausių smūgių ES ir traukėsi 4%. Mažesnį smūgį ES patyrė tik Airijos ekonomika, kuri krito 3,7%.  Labiausiai nukentėjo Ispanijos ekonomika, smukusi net 22,1%, praėjusį antradienį paskelbė Eurostatas.

Dėl prastos padėties užsienio prekybos rinkose Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas (palyginamosiomis kainomis) šiemet smuks 7,2%, prognozuoja ministerija.

„Tikimės, kad mūsų partneriai kitąmet atsigaus gana sparčiai, turėsime vidaus paklausą. Tačiau vakcina virusui dar nėra sukurta. Kita vertus, manome, kad šįkart nebus imtasi drastiškų pandemijos suvaldymo priemonių“, – antradienį sakė finansų ministras.

Infliacija šiemet neperkops 1%

Finansų ministerijos teigimu, infliacijos tempas šių metų antroje pusėje turėtų išlikti sulėtėjęs dėl mažesnių naftos ir kitų energinių prekių bei palankesnių maisto produktų kainų. Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,9%. 2021 m. energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,8%, o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2%.

Vidaus paklausa išliks stipri

Situacija darbo rinkoje, nepaisant COVID-19 viruso pandemijos ir karantino šalyje, antrąjį metų ketvirtį daugelyje ekonomikos veiklų išliko palyginti gera. Nors metinis užimtų gyventojų skaičiaus pokytis antrąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė –2,2%, bruto darbo užmokestis (DU) augo 8,5%, todėl esant žemam infliacijos tempui, išliko stipri gyventojų perkamoji galia.

Šiemet nedarbo lygis išaugs iki 8,8%, o užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9%. Švelninantį poveikį darbo vietų skaičiaus pokyčiui ir užimtumui turi Vyriausybės subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 7,9% (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6%).

Darbo užmokesčio tendencijos

Pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins DU augimo tempą. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų, atlyginimai augs lėčiau. Numatoma, kad vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 6,5%, o 2021 m. augimo tempas sulėtės iki 3,3%. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5%.

Išlieka daug rizikų

Pirmąjį 2020 metų pusmetį šalies ūkis pademonstravo atsparumą COVID-19 pandemijos sukeltiems iššūkiams – jau nuo gegužės mėnesio buvo stebimas ekonominio aktyvumo didėjimas. Tačiau dėl pandemijos išaugęs neapibrėžtumas, rizika dėl įtampos pasaulinėje prekyboje atsinaujinimo, didelis neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos atsigavimo ir sustiprėjusios geopolitinės įtampos – išlieka esminiai rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis, nurodoma ministerijos atnaujintoje prognozėje.

Taip pat tiek Lietuvoje, tiek išorės aplinkoje, vyraujant neapibrėžtumui dėl pandemijos raidos, artimiausiu metu mažai tikėtinas ryškesnis investicinio proceso paspartėjimas. Privataus sektoriaus polinkiui investuoti sumažėjus, pasak ministerijos, investicinį procesą šalyje palaikys ES fondų lėšomis įgyvendinamų projektų paspartinimas ir Ateities ekonomikos DNR plano priemonių įgyvendinimas.

FOTOGALERIJA Finansų ministerijos 20200914 prognozė (15 nuotr.)

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
SEB skolina 22 mln. Eur verslo centrui „Lvovo“ plėtoti

SEB bankas suteikė 22 mln. Eur paskolą „Lords LB“ fondui, Vilniaus centriniame verslo rajone plėtojančiam...

Prie „Edenred“ prisijungusi „EBV Finance“ steigia operacijų centrą Lietuvoje 

Prie pasaulinės korporacijos „Edenred“ prisijungusi Lietuvoje registruota mokesčių grąžinimo paslaugų...

Finansai
07:20
Būdas, leidžiantis bendrovės išlaidas sumažinti dešimtimis procentų Verslo tribūna 1

Lietuvių įkurta verslo vykdomų pirkimų platforma „DealLink.biz“ gali dėkoti pandemijai, kuri verslą pastūmėjo...

Paslaugos
06:00
Gavę iš bankų antausį, smulkieji ieško finansavimo alternatyvų Premium 6

Tegu ir didesnės palūkanos, bet finansavimas čia ir dabar, o ne pasiūlymas užeiti po kelerių metų, kai jaunas...

Gazelė
05:45
Efektyvus būsto remontas: kaip suplanuoti ir nuo ko pradėti? Verslo tribūna

Nusprendus remontuoti ar įsirengti būstą, pirmiausiai susiduriama su dilema nuo ko pradėti. Tuomet apima...

Už prabangius butus pajūryje papildomai sumokėjo 92.000 Eur mokesčių 

VMI patikrino daugiabučių statyba užsiimančią pajūrio bendrovę ir nustatė, kad ši susijusiems asmenims –...

Statyba ir NT
2020.09.21
Bankų akcijos pinga po žurnalistinio tyrimo duomenų paviešinimo 1

Daugelio tarptautinių bankų akcijos pirmadienį pinga, investuotojams nuogąstaujant po gausybės publikacijų...

Rinkos
2020.09.21
„Sodrai“ per pandemiją labiausiai įsiskolino „FL Technics“ ir „Bauwerk Boen“

„Sodrai“ nuo balandžio vidurio labiausiai įsiskolino orlaivių aptarnavimo, baldų, darbuotojų samdos, ir žemės...

Finansai
2020.09.21
Informacijos apie įtartinas bankų operacijas centre –  HSBC ir „Standard Chartered“

HSBC ir „Standard Chartered“ akcijos Honkongo biržoje pirmadienį smarkiai krito po pranešimų, kad šie ir dar...

Finansai
2020.09.21
VMI keliuose stabdo sunkvežimius, su pažeidimais – kas trečias Premium

Krovinius vežančias transporto priemones keliuose stabdyti ir važtaraščius tikrinti pradėję Valstybinės...

Išbrangęs auksas masina vagis, kelia galvos skausmą jo sergėtojams  Premium

Auganti aukso paklausa reiškia, kad šio brangaus metalo saugyklų verslas klesti. Tačiau šiemet rekordiškai...

Finansai
2020.09.20
Pandemija verčia išmokti taupyti: nuo ko pradėti

Pasaulinė naujojo koronaviruso pandemija parodė, kad daugybė žmonių visame pasaulyje finansiškai nėra...

Finansai
2020.09.19
Kitais metais – naujos mokestinės NT vertės  8

Nuo kitų metų įsigalios naujos mokestinės vertės statiniams, o Registrų centras kviečia dalyvauti žemės...

Statyba ir NT
2020.09.18
Bankui priteista atlyginti „Metrunai“ dalį nuostolių: lūkesčiai buvo pažeisti  Premium 2

Vilniaus apygardos teismo sprendimu, suformavęs lūkestį, kad sandoris bus įvykdytas, „Swedbank“ atsisakė...

Pramonė
2020.09.18
Nekonkuravimo bylos baigtis kuria naują precedentą  Premium 9

Buvęs darbuotojas gali įsidarbinti pas konkurentą, jei su juo nebuvo pasirašyta nekonkuravimo sutartis,...

Finansai
2020.09.18
Lenkijos „Finnovative Solutions“ – mokėjimo įstaigos licencija

Lietuvos banko valdyba išdavė Lenkijos kapitalo įmonei „Finnovative Solutions“ mokėjimo įstaigos licenciją.

Finansai
2020.09.17
Sukūrė greitesnį faktoringo sprendimą SVV 1

Atsakymą verslui dėl finansavimo galima sutrumpinti IT sprendimais. „SME Finance“ skelbia sukūrusi savitarnos...

Gazelė
2020.09.17
17.000 iš VMI gavo klaidingus pranešimus, kad nesumokėjo mokesčių 

Dėl techninio sutrikimo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 17.000 mokesčių mokėtojų ketvirtadienį į „Mano...

2020.09.17
Turizmo gelbėjimo plane – siūlymas grąžinti dalį mokesčių ir netaikyti de minimis

Seimo Ekonomikos komiteto darbo grupė Vyriausybei ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlo priemonių...

Paslaugos
2020.09.17
1.500 turgavietės prekiautojų liko be pandeminių kompensacijų 

VMI išmokėjo 1,7 mln. Eur kompensacijų 5.700 turgaus prekiautojų, nors gyventojai pateikė daugiau nei  7.000...

Finansai
2020.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus