„Fintech“ svajonės, kurios nesiderina su vidine bankų politika

Publikuota: 2020-08-01
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Paysera“ įkūrėjas ir vienas pagrindinių akcininkų

Prisimenu „fintech“ rinkoje tvyrojusį ažiotažą ir laukimą, kol valstybės pradės taikyti Antrąją Mokėjimo paslaugų direktyvą (PSD2). „Fintech“ akimis, pasaulis turėjo tapti gražesnis, žolė žalesnė.

Ir iš tiesų – kai kurias iki tol užlapotas duris „fintech“ kompanijoms PSD2 sėkmingai atvėrė. Tačiau kitos bankų durys lieka užvertos, o dažniausi argumentai – „tokia vidinė politika“ ir „pasikeitė mūsų strategija“. Kalbu apie galimybę licencijuotai „fintech“ bendrovei turėti sąskaitą banke ir vykdyti pervedimus klientų vardu.

2018-ieji turėjo tapti savotiško santykių perkrovimo metais tarp komercinių bankų ir „fintech“. PSD2 direktyva, kuri nurodė, kad bankai privalo atverti prieigą „fintech“ įmonėms prie klientų duomenų per vadinamąsias API sąsajas, be kita ko, numatė teisę mokėjimo įstaigoms naudotis kredito įstaigose tvarkomomis sąskaitomis. Negana to, direktyvos autoriai pridūrė du žodžius – netrukdomai ir veiksmingai. Skamba gražiai.

Įsigaliojant PSD2, viltimi spinduliavo visos pusės – „fintech“ bendrovės, klientai, išsiilgę konkurencijos ir naujų technologijų, taip pat konkurencijos šalininkai valstybės institucijose. Direktyvos potencialą įžvelgė užsienio investuotojai, kurie atsiliepė į „Investuok Lietuvoje“ ir Lietuvos banko šaukimus bei prisidėjo kuriant Lietuvoje „fintech“ startuolių poligoną.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Su PSD2 atneštomis naujovėmis kredito įstaigos pamažu susitaikė ir tai atrodė nuoširdu. Žiniasklaidoje bankų atstovai vieni kitems antrino – „PSD2 iššūkiai sukuria naujas galimybes“. Be kita ko, kredito įstaigos atidarinėjo šiai ekosistemai skirtus inovacijų centrus, taip pat vadinamąsias „smėliadėžes“ (Sandbox), kūrė akceleratorius, organizavo hakatonus ir kitas iniciatyvas palaikyti „fintech“ bendruomenę.

Atrodė, kad PSD2 direktyva sukūrė jeigu ne pernelyg draugišką, tai gana pagarbų ir racionalų bankų požiūrį į finansinių technologijų atstovus.

Nuoširdumas ar dūmų uždanga?

„Fintech“ „svajonių direktyva“ pralaužė ledus ir atsidaryti sąskaitą „fintech“ įmonei ES šalių bankuose tapo misija įmanoma. Bet ar tikrai?

Greitai tapo aišku, kad atsidaryti sąskaitą ne ką lengviau nei ją išlaikyti. Dažnai, uždarant sąskaitą, priežastys nenurodomos arba sausai apeliuojama į vidinės politikos punktus, kurie primena sovietinius dvylikaukščius daugiabučius — pasenę, neatitinka šių dienų europinės dvasios, tačiau niekam nekyla rankos juos sutvarkyti.

Kai kada bankai, uždarydami sąskaitą, argumentuoja pinigų plovimo prevencijos rizika (AML). Ir šioje partijoje jie turi neatremiamą kozirį. AML korta kredito įstaigų rankose tampa visagaliu džokeriu, kuris gali būti metamas vienodai prieš galutinius naudos gavėjus slepiančius ir jau įspėtus veikėjus bei ES/EEE licencijuotą, 16 metų veikiančią, pirmąją ir didžiausia Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigą (EMI).

Ironiška, bet prieš PSD2 įsigaliojimą ar „fintech“ bumą Lietuvoje mes turėjome gerokai daugiau bankų partnerių visoje Europoje, nei po to. Ne paslaptis, kad „Deutsche Bank“ apskritai yra nurodęs bankams, kuriems jis yra korespondentas, nedirbti su EMI institucijomis, pateikdamas jiems beveik tūkstančio tokių įstaigų sąrašą dar prieš keletą metų. „Deutsche Bank“ nepriima iš mūsų klientų per banką keliaujančių mokėjimų bet kokia valiuta — nepriklausomai nuo sumos ar kliento.

Uždaryti paprasčiau nei neuždaryti

Situaciją dėl uždarytų sąskaitų gerai iliustruoja bendravimas su bankais Lietuvoje, Lenkijoje.

Pirmoji. Lietuva.

Lietuvoje registruota bendrovė klientų mokėjimus surenka į sąskaitą viename iš Lietuvos komercinių bankų, o atlyginimus darbuotojams išmoka per mūsų sąskaitą. Bankas pradeda blokuoti įmonės pavedimus iš „Paysera“ sąskaitos, o mūsų prašo pateikti įrodymus apie kliento pinigų kilmę. Pinigų. Kilmę. Ar bankas nežinojo pinigų kilmės, kai jie pirmiausia įkrito į įmonės sąskaitą šiame banke?

Antroji. Lenkija.

Bendraudamas tik lenkiškai bankas prašo pateikti duomenų apie mūsų klientų atliktus pervedimus. Surandame klientų dokumentus, išverčiame, pateikiame. Netinka — dokumentai be apostilės. Pateikiame vertimus, patvirtintus notaro. Bendravimas nutrūksta, kaip ir mūsų sąskaitos gyvybė tame banke.

Mes gerai suprantame AML procedūras, jų paskirtį ir patys kartais uždarome nesąžiningų klientų sąskaitas – apie 3% juridinių klientų sąskaitų per pastaruosius metus. Tačiau jau keletoje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje, matomas formalus bankų požiūris į licencijuotus konkurentus neramina, kad PSD2 direktyvos 2018 m. inspiruotas „fintech“ proveržis gali taip ir likti ties trečiaisiais gyvavimo metais pasibaigusia sėkmės istorija. Motyvas „per didelė pinigų plovimo prevencijos rizika“ yra lyg žalia korta, nusprendus uždaryti sąskaitą bet kam.

Jeigu ES bankai mojuoja kūju prieš ES/EEE licencijuotą, daug metų dirbančią, salyginai didelę, elektroninių pinigų įstaigą, galiu tik įsivaizduoti, kokius nepatogumus patiria pirmuosius žingsnius žengiantys startuoliai. Todėl jau nebestebina, kad naujai įkurti „fintech“ pirmąją ir galbūt vienintelę savo sąskaitą atsidaro pas mus, bent jau tam, kad galėtų sumokėti darbuotojamas algas.

Lentelėje apačioje dalinuosi pastarųjų dvejų metų bankų argumentais, pranešant apie sąskaitos uždarymą arba neatidarymą. Nepretenduojame į absoliučią tiesą. Išrinkome dalies sąskaitas uždariusių bankų argumentus. Tačiau jų užtenka pajusti, kad tendencija užverti sąskaitą dėl „vidinės politikos“ ir „pasikeitusios strategijos“ kartojasi dažnai.

[infogram id=“522b414c-417f-48f3-b584-11291de84395“ prefix=“yrC“ format=“interactive“ title=“Bankų paaiškinimai dėl sąskaitos uždarymo / neatidarymo“]

Komentaro autorius — Kostas Noreika, elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ akcininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

VMI: akcizų šiemet surinkta 0,4% daugiau

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu...

Finansai
17:54
Nuo finansinių tikslų nutolo „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, „Ignitis grupei“ sekėsi geriau

Beveik kas trečia valstybės valdoma įmonė (VVĮ) pernai neišpildė valstybės lūkesčių dėl siektinų pelningumo...

Finansai
11:51
Priemonei „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ yra numatyti 172 mln. Eur Premium

Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą 2021–2027 m. beveik 6 mlrd. Eur ES fondų investicijų programą.

Pramonė
15:32
Tyrimas: Baltijos šalių įmonės atsisako neprioritetinių investicijų, daugiau taupo

Dėl karo Ukrainoje daugiau smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susidūrė su likvidumo...

Finansai
10:30
Įmonės kredito rizikos paveikslas: kada jis netikslus ir kokius naujus duomenis analizuoja vertintojai Premium

Įmonių istorijos šiandien – kaip ant delno. Verslo kredito rizikos vertintojai naudoja vis daugiau ir...

Finansai
09:00
E. Sutkienė – apie advokatų kontorų pokyčius, vadovo atsakomybę ir verslo teisės istorijos vingius Premium 1

Eugenija Sutkienė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Lietuvos biuro vyresnioji partnerė, sako, kad dar iki galo...

Norvegijos centrinis bankas 0,5 proc. punkto padidino palūkanų normas

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas 0,5 proc. punkto iki 1,75% ir anonsavo dar...

Rinkos
2022.08.18
VERT žada atlikti „Perlas energijos“ patikrinimą, Vyriausybė – kompensacijas klientams 17

Antros pagal klientų skaičių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas stabdyti veiklą...

Finansai
2022.08.18
Turkijos centrinis bankas mažina palūkanų normas, nepaisydamas 80% infliacijos

Turkijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas nepaisant beveik 80% siekiančios infliacijos...

Rinkos
2022.08.18
„Perlas energija“ neigia esanti nemokumo situacijoje, žada kompensacijas klientams

„Perlas energijos“ turto vertė – apie 15 mln. Eur, o įsipareigojimai viršija 14 mln. Eur, tvirtina įmonės...

Finansai
2022.08.18
Euro zona recesijos neišvengs, tačiau, tikėtina, lengvai peržiemos po energetinio gripo Premium

Infliacijai pasiekus neregėtas aukštumas, euro zona šią žiemą susidurs su recesija, tačiau jos ekonomika...

Finansai
2022.08.18
Valstybės kontrolierius įspėja dėl vidaus paklausos skatinimo pavojų Premium 2

Aukštos infliacijos sąlygomis būtina taikyti tokias kovos su ja priemones, kurios būtų nukreiptos ne į visus...

Verslo aplinka
2022.08.18
„Maxima LT“ nebėra vienintelė pelningiausia tarp TOP 5 lyderių Premium

Didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos maisto produktais tinklą valdanti „Maxima LT“ visuomet pasižymėjo ne...

Prekyba
2022.08.18
D. Dundulis: kiekviena krizė kaip reikiant išjudina smegenis, o šiuo metu ir yra krizė Premium 4

Dainiaus Dundulio, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinio akcininko, vertinimu, visos tinklo parduotuvės,...

Prekyba
2022.08.18
Gamintojų pirmojo ir antrojo ketvirčių lūkesčiai rodo viltį nuosaikiai augti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas fiksuojamas tame...

Pramonė
2022.08.17
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo, tačiau smuko Lietuvos ir dar trijų ES šalių rodiklis

Euro zonos ir Europos Sąjungos antrojo ketvirčio BVP, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir pašalinus sezono ir...

Finansai
2022.08.17
Estijoje infliacija muša rekordus – vien tik ECB palūkanų normų didinimas problemos neišspręs Premium 5

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tebesitęsiančių pandemijos padarinių kilus infliacijos audrai, Estijoje...

Verslo aplinka
2022.08.17
Lietuvoje iš 100 žadėtų įrengti 72 bankomatai 1

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko...

Finansai
2022.08.17
Drabužių siuvimo įmonės smulkėja, pajamos smunka

Drabužių gamintojų pajamos nuo 2019 m. toliau smunka, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta...

Pramonė
2022.08.17
Parama malkoms pirkti Latvijoje kelia abejonių Premium

Latvijos prekybos ir pramonės rūmai (LPPR) vadina abejotinu šalies vyriausybės sprendimą gyventojams mokėti...

Pramonė
2022.08.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku