V. Vasiliauskas: mažesnį BVP smukimą nei lauktas galėjo lemti fiskalinis atsakas 

Tekstas papildytas LB makroekonominių ir kreditavimo tendencijų pristatymu.

Lietuvos ekonomika, paveikta pandemijos sukeltų pasekmių, antrąjį ketvirtį, lyginant su sausiu-kovu, susitraukė 5,1%, o per metus, lyginant su 2019 m. II ketvirčiu  – 3,7%.

„Skaičius maloniai nustebino ir nuteikia pakankamai optimistiškai. Dar birželį prognozavome metinį susitraukimą arti dešimties procentų.  Gali būti, kad tai lėmė fiskalinis atsakas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Centrinio banko skaičiavimais fiskalinis atsakas siekė apie 0,5 mlrd. Eur.

„Į čia neįtraukiu mokestinių atidėjimų ir valstybės tiesiogiai suteiktų paskolų. Tai yra susiję su darbo rinka (prastovų finansavimu, kt. – VŽ), su tėvų buvimu namuose, išmokomis savarankiškai dirbantiems, taip pat su sveikatos reikalais susijusiomis įvairiomis išmokomis. Tai sudaro apie 4% BVP. Tai lems skolos augimą“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, yra rizika, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuvos viešoji skola išaugs nuo maždaug 50% iki 60% – euro zonos valstybėms narėms taikomos raudonosios linijos, todėl būtina turėti efektyvų skolos suvaldymo planą.

„Antraip mus finansų rinkos nubaus ir mokėsime daugiau už skolą“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Vidaus rinka atsitiesia

Anot centrinio banko, daugelis į vidaus rinką orientuotų sektorių atsitiesia sparčiai, o kai kurie net viršija iki pandemijos buvusį lygį, tačiau eksportuotojų nuotaikas temdo itin didelis neapibrėžtumas.

Naujų paskolų suteikiama vis dar mažiau nei iki pandemijos, bet kreditavimo paklausa rodo atsigavimo ženklų.

Lietuvos bankas birželį prognozavo, kad pagal atnaujintą bazinį Lietuvos BVP 2020 m. mažės 9,7%, o kitąmet išaugs 8,3%. Kovą tikėtasi, kad BVP šiemet smuks 11,4%.

Pasak V. Vasiliausko, kol kas reikėtų palaukti rudens ir tvarių duomenų, kad būtų galima daryti realesnes prognozes šiems metams.

„Jeigu kiltų antroji pandemijos banga, turime vengti visiškos ekonominės veiklos stabdymo. Tikiu, kad esame labiausiai pasirengę, o valstybės pagalbos įsivažiuojantis panaudojimas nuteikia optimistiškai“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Detalesnės tendencijos

LB skelbia, kad bendras pirmojo pusmečio Lietuvos BVP pokytis sudarė –5,4% (lyginant 2020 m. II ketv. su 2019 m. IV ketv.). 

Statistikos departamento skaičiavimu, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos BVP sudarė 22,5 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2019 m. pirmais šešiais mėnesiais, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo –0,6% (nepašalinus sudarė –0,8%).

LB teigimu, ekonominį nuosmukį įvairūs sektoriai išgyveno skirtingai. Juodžiausią mažmeninei prekybai balandžio mėnesį labiausiai karantino apribojimų paveikta maitinimo ir gėrimų tiekimo (barai, kavinės, restoranai) veikla susitraukė 70%, o tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba krito 72%. Gegužę mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pradėjo atsigauti, o birželio mėn. jau grįžo į lygį, buvusį iki karantino. Vis dėlto kai kurių sektorių, pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų tiekimo pardavimai vis dar maždaug ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus.

„Sodros“ fiksuojami darbuotojų skaičiaus pokyčiai rodo, kad nuo birželį sparčiai atsigauna vienas labiausiai per pandemiją nukentėjusių ir sezoniškumo veikiamas apgyvendinimo sektorius, daugėja darbuotojų prekyboje, statyboje, pramogų ir poilsio sektoriuose. Tačiau yra veiklų, kuriose padėtis negerėja. Kovą–balandį apdirbamosios gamybos darbuotojų skaičius smarkiai sumažėjo, o vėliau nesikeitė, t. y. neatsigavo. Panašios tendencijos buvo ir daugelyje verslas–verslui priklausančių paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, verslo aptarnavimo ar profesinių paslaugų (rinkodaros, apskaitos, teisės, konsultavimo, inžinerijos, architektūros).

Darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai daugumoje veiklų augo apie 9–10%, kovą–gegužę augimas buvo sulėtėjęs iki 3–5%, o naujausi birželio duomenys rodo, kad atlyginimų augimas ima atsigauti. 

Finansų sektoriuje antrąjį ketvirtį ir toliau didėjo būsto paskolų portfelis (+8,8 %), ir tai iš dalies kompensavo verslo (–9,2 %) ir vartojimo bei kitų paskolų (–1,1 %) portfelių nuosmukius. Tad bendras privačiojo sektoriaus paskolų portfelis susitraukė beveik 1% – iki maždaug 20 mlrd. Eur.

„Net ir esant bendram paskolų portfelio susitraukimui 1-2%, to nepalyginsi su 2009-2010 m. kai paskolų portfelis mažėjo 7-8%“, – komentavo V. Vasiliauskas.

Importas krito labiau nei eksportas

Į vidaus rinką orientuoti sektoriai rodo stipresnių ar silpnesnių, bet atsigavimo ženklų, bet to kol kas negalima pasakyti apie eksporto raidą.  Mažėja daugelio prekių grupių prekių eksportas, o didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukio lemia medienos ir jos gaminių, mašinų ir įrenginių bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.

Prekių importas krinta dar sparčiau nei eksportas. Balandį metinis nuosmukis siekė 29%, o gegužę dar pagilėjo iki 34%, ir tai kelia klausimų dėl ekonomikos augimo ateityje, kadangi labiausiai nuosmukį lėmė sumažėjęs investicinių prekių.

TVF birželį pablogintos didžiausių pasaulio ekonomikų susitraukimo šiais metais prognozės: euro zonos – nuo –7,5% iki –10,2%, JAV – nuo –5,9% iki –8%, Kinijos augimas apkarpytas nuo +1,2% iki +1%.