Skaitmeninio šuolio mažmeninėmis kainomis nepadarysime

Publikuota: 2020-07-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Prireikė kone visos Vyriausybės kadencijos, kol ši pagaliau patvirtino naujas VĮ Registrų centro (RC) paslaugų kainas, kurios įsigalios nuo šių metų spalio 1 d. Kai kuriais atvejais šios pagrindinės šalies duomenų kaupėjos paslaugos kainuos kelis ar keliolika kartų mažiau nei lig šiol. Tokį sprendimą galima būtų sveikinti, jeigu jis būtų priimtas prieš... kokį dvidešimt metų.

Tačiau nuo praėjusio šimtmečio Lietuvos upėmis jau daug vandens nutekėjo, o pasaulis drąsiai paniro į skaitmeninę realybę, kuri vis akivaizdžiau tampa ateities lyderystės pamatu. Žvelgdamas į dokumentą šiuo aspektu, negali atsikratyti įspūdžio, kad kažkas labiau rūpinosi valstybinės įmonės žemiška gerove, nei galvojo apie strateginius Lietuvos valstybės proveržius.

Tiesa, naujovė turi vieną pranašumą – teigiama, kad dabar RC kainos labiau atitinka sąnaudas. Todėl tikėtina, kad piktnaudžiavimo vienoje didžiausių valstybės įstaigų turėtų rastis mažiau. Tačiau šioje vietoje plojimai, atrodo, ir baigiasi – prasideda klausimai ir vertinimai. Natūralu, kad piliečiams pagrįstai norėtųsi žinoti, kas prisiims atsakomybę už kelis dešimtmečius taikytas nepagrįstai dideles RC paslaugų kainas. Įdomu tai, kad prie šio valstybinio pasipinigavimo prisidėjo ne viena šalį valdžiusi partija: čia turime ir „darbiečius“ (2004–2008 m.), ir konservatorius (2008–2012 m.), ir nemutavusius dar socialdemokratus (2012–2016 m.), ir tuos pačius vis dar valdančius valstiečius. Nors istorinis teisingumas yra svarbus moralės požiūriu, palikime jį politikų sąžinei. Daug aktualiau įsivertinti priimtus sprendimus naftos erą keičiančios duomenų ekonomikos požiūriu, į kurį tvirtinant kainodarą, akivaizdu, atsižvelgta nebuvo. Juk naudingosiomis iškasenomis nepasižyminčiai Lietuvai platus duomenų panaudojimas galėtų būti ekonominio proveržio katalizatoriumi, atveriančiu naujų galimybių ir globaliame pasaulyje. Tačiau veltui ieškotume valstybinio kapitalizmo idėjos apsėstos Vyriausybės patvirtintoje RC paslaugų kainodaroje nors menkiausios užuominos į unikalią duomenų atvėrimo galimybę ir jų panaudojimą naujiems ateities produktams ir paslaugoms kurti. Regis, tokių ambicijų net ir nenorėta puoselėti, nes tokio svarbaus ekonomikai dokumento projektas viešai paskelbtas birželio 25 d., o jau liepos 3 d. verslo organizacijos turėjo pateikti savo pastabas. Tačiau ir jų nelabai laukta, nes liepos 1 d. dokumentas jau buvo įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę tvirtinti... Tik po Lietuvos pramonininkų konfederacijos rašto, kuriame nusistebėta, kaip nesulaukus pastabų ir pasiūlymų bandoma nutarimą priimti, Vyriausybė formaliai priėmimą nukėlė į liepos 8 d. Tačiau dėl to dokumentas, deja, netapo gera žinia ar įkvėpimo šaltiniu skaitmeninės ekonomikos entuziastams, nes tokio tikslo ši Vyriausybė sau tiesiog nekėlė. Ji tradiciškai pasirūpino dar vieno valstybinio uab’o gyvastimi, sukurdama jam šiltnamio sąlygas naudotis visų mūsų suneštais duomenimis ir eliminavusi bet kokią galimą konkurenciją ateityje.

Šioje istorijoje svarbiausias dalykas, kuris iš esmės žlugdo ir privačią iniciatyvą, ir galimas investicijas, – naujame RC kainodaros projekte nėra didmeninių duomenų kainų. Paprasčiau sakant, RC „sėdi ant duomenų“ ir pats kuria komercines paslaugas, nevaržomai ir nemokamai naudodamasis mūsų visų surinkta ir sunešta (tai, beje, mums visiems nemažai kainuoja) informacija. Privačioms įmonėms paliekama vienintelė galimybė – pirkti duomenis mažmeninėmis kainomis, o, esant dideliems duomenų kiekiams, tai sudarytų reikšmingas sumas, kurių, pvz., startuoliai dažniausiai neturi.

Puoselėdami Lietuvoje atvirą ekonomiką nuolat sukame galvą, kaip galėtume skatinti šiuolaikinius duomenų pagrindu vystomus verslus, kuriančius aukštą pridėtinę vertę ir galinčius konkuruoti globaliame pasaulyje. Kiekvieną paramos būdą reikia derinti su Europos Komisija. Duomenų atvėrimas būtų elegantiškas paramos verslui būdas, kuriam neturėtų prieštarauti ir Europos Komisija. Atvirų duomenų strategiją pasirinko ne viena Europos Sąjungos šalis. Atvėrę duomenis galėtume tikėtis naujų startuolių, gerai mokamų darbo vietų ir skaitmeninėmis technologijomis grįstos šiuolaikinės ekonomikos. Tokiu būdu žengtume dar vieną žingsnį link naujos kokybės Lietuvos.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
ES 10 kaimynių skirs 3 mlrd. Eur pandemijos padariniams švelninti 

Europos Sąjunga suteiks 3 mlrd. Eur finansinę pagalbą dešimčiai kaimyninių šalių partnerių koronaviruso...

Finansai
12:01
„Swedbanke“ galima matyti SEB ir LHV sąskaitų išrašus, pervesti lėšas 1

Nuo rugpjūčio 11 d. „Swedbank“ klientai savo interneto banke gali peržiūrėti tiek „Swedbank“, tiek SEB banke...

Finansai
2020.08.11
Statybos įmonei ir jos direktoriui – baudos dėl nuslėptų beveik 33.000 Eur 7

Teismas vieną Klaipėdos įmonę ir jos direktorių pripažino kaltais dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos...

Statyba ir NT
2020.08.11
Gausūs ES investicijų pinigai, bet netrūksta ir neefektyvumo rizikos Premium

Lietuva iki metų pabaigos turi pateikti Europos Komisijai (EK) milijardinių lėšų investavimo planą, kuriame...

Finansai
2020.08.11
LB: iki pandemijos Lietuvos gyventojai skolinosi atsakingai

Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui...

Finansai
2020.08.10
Popandeminėje Europoje kelią skinasi nauja pelno mokesčio lengvata, Lietuva jos nesvarsto Premium 1

Ekonomikos krizė, kuriai spręsti naudojami daugiausia skolinti pinigai, paskatino kai kurias euro zonos šalis...

Finansai
2020.08.10
Darbo rinkos analizė: karantinas pagailėjo ūkininkų, dalies prekybininkų, bet smogė švietimui Premium

Tris mėnesius galiojęs karantinas lyg vanduo nuo žąsies nutekėjo nuo ūkininkų ir dalies prekybininkų, o jam...

Finansai
2020.08.10
50 NT įmonių, 2020 m. pirmąjį pusmetį pervedusių daugiausia mokesčių Premium 1

Ekonominės veiklos klasifikatoriuje nekilnojamojo turto (NT) operacijų veiklą nurodžiusios 50 įmonių per 2020...

Statyba ir NT
2020.08.09
Italijos vyriausybė pritarė 25 mlrd. Eur ekonomikos gaivinimo paketui

Italijos vyriausybė penktadienį patvirtino 25 mlrd. Eur vertės paketą, turintį padėti atgaivinti šalies...

Finansai
2020.08.08
„Siemens“ neišvengė pelno kryčio

Didžiausio Europos pramonės konglomerato „Siemens“ grynasis pelnas antrąjį metų ketvirtį susitraukė 47,7% iki...

Pramonė
2020.08.08
„Uber“ ketvirčio nuostolis – 1,8 mlrd. USD 1

„Uber“ 2020 m. antrąjį ketvirtį patyrė apie 1,8 mlrd. USD nuostolių, pagrindinė jų priežastis – dėl karantino...

Finansai
2020.08.08
EK dėl vakcinos susiderėjo su „Sanofi“, kalba su kitais gamintojais

Europos Komisija šią savaitę pranešė užbaigusi parengiamąsias derybas su Prancūzijos farmacijos milžine...

Finansai
2020.08.08
50 statybos įmonių, pirmąjį pusmetį pervedusių daugiausia mokesčių Premium

2020 m. pirmąjį pusmetį 50 statybos įmonių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitas pervedė...

Statyba ir NT
2020.08.08
Lietuvoje veikiančios estų grupės „Inbank“ pelnas traukėsi 76%

Dvigubėjant atidėjiniams dėl blogų paskolų, vartojimo finansuotojai „Inbank“ antrą šių metų ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2020.08.07
Paraiškas vertina sparčiau: liepą verslui paskirstyta 130 mln. Eur

Per pusmetį – nuo vasario 1 d. – verslui išmokėta 346 mln. Eur, daugiau kaip trečdalis šios sumos įmones...

Gazelė
2020.08.07
Imant būsto kreditą akyliausiai vertina pajamas ir įmokų istoriją  2

Svarbiausi kriterijai siekiantiems gauti kreditą yra pajamų lygis ir atsakinga skolinimosi istorija, o...

Finansai
2020.08.07
Atsiskaitymai normalizuoti, bet krizės pabaigos dar nematyti  Premium

Karantino pradžioje augę įsiskolinimai transporto įmonėms vertė nerimauti, bet dabar jų vadovai tvirtina...

Patogūs mokėjimai pagal telefono numerį mažesnių bankų klientams vis dar nepasiekiami Premium

Prieigą prie sistemos, kuri leidžia pagal telefono numerį pinigus pervesti ar gauti, reguliuotojas yra...

Finansai
2020.08.07
Startuolis „Discontract“ pasirašė draudimo sutartį su „Lloyd‘s“ 1 mln. Eur sumai

Lietuvių startuolis „Discontract“, siūlantis meistrų iškvietimo ir namų priežiūros paslaugas, pradėjo...

Paslaugos
2020.08.06
Estijos „Creditstar Group“ įsteigė įmonę Lietuvoje

Estijos finansinių technologijų grupė „Creditstar Group“ įsteigė įmonę Lietuvoje.

Finansai
2020.08.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus