Valstybės kontrolė: galimas ir didesnis ekonomikos susitraukimas nei projektuoja FM

Publikuota: 2020-07-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Valstybės kontrolė, įvertinusi Finansų ministerijos parengtą 2020–2023 m. bazinį ekonominės raidos scenarijų, pritarė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriaus biudžetams rengti. Tačiau atkreipė dėmesį, kad scenarijus gali neišsipildyti, nes dėl pasikeitusių vidaus ir išorės sąlygų ekonominė situacija gali reikšmingai pablogėti.

Valstybės kontrolės (VK) nuomone, tikėtina, kad Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 m. susitrauks 7% – kaip ir projektuojama Finansų ministerijos (FM) praėjusį antradienį pristatytame baziniame šalies ekonominės raidos scenarijuje. Ekonomikos kritimą gali lemti sumažėjęs vidaus vartojimas ir investicijos, smukęs eksportas. Vidutiniu laikotarpiu tikimasi atsigavimo: laikinai susitraukusio Lietuvos ūkio augimas 2021 m. sieks 5,9%, o vėliau – 2022 ir 2023 m. viršys 2%.

Tačiau VK neatmeta ir labiau pesimistinio Lietuvos ūkio raidos scenarijaus.

„Mažėjant ekonominių veiklų suvaržymams smarkiai kritę verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Jei neigiamos nuotaikos užsitęstų, namų ūkių taupymas augs labiau, o tai lemtų tolimesnį šių metų vidaus paklausos smukimą. Didelis neapibrėžtumas vis dar išlieka ir dėl galimos antros pandemijos bangos, kuri galėtų paskatinti įmonių nemokumą ir dėl to labiau išaugsiantį nedarbo lygį. Tai prisidėtų prie didesnio, nei projektuojama, ekonomikos kritimo“, – VK pranešime cituojamas Jaroslavas Mečkovskis, VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas.

2020-2023 m. ekonominės raidos scenarijus yra pagrindas rengiant kitų metų šalies biudžetą. VK, vykdydama jai pavestą biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją, atkreipia dėmesį, kad kol bus atšauktos išskirtinės aplinkybės dėl COVID-19 FM turi bent kartą per ketvirtį viešai paskelbti atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio VK teikia išvadą Seimui.

Fiskalinė institucija nurodo, kad 2020 m. namų ūkių vartojimo išlaidų kritimas gali būti didesnis nei 3,7%, kurį projektuoja FM. Šias projekcijas gali paveikti labiau nei tikimasi suprastėję namų ūkių lūkesčiai ir išaugęs taupymas.

2020 m. valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidų augimas gali būti mažesnis nei 7,6%, kuris projektuojamas ekonominės raidos scenarijuje. VK vertinimu, ne visos ekonomikos skatinimo plano priemonės didins valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidas, pavyzdžiui 50% nuomos mokesčio apmokėjimas įmonėms, papildomos lėšos į Valstybės investicijų programą ar darbo užmokesčio subsidijos darbdaviams.

COVID-19 poveikis akivaizdus

Kontrolieriai nurodo, kad 2020 m. antrąjį ketvirtį COVID-19 šalies ekonominiam augimui jau darė neigiamą poveikį: balandį dviženklis metinis kritimas buvo fiksuojamas lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių produktų) eksporte ir mažmeninėje prekyboje, augo registruotas nedarbas, smuko verslo ir vartotojų lūkesčiai. Gegužę vis dar krito pramonės produkcijos apimtys, nors mažmeninės prekybos apyvarta jau buvo didesnė nei prieš metus.

Tiesa, dėl COVID-19 paskelbto karantino poveikis Lietuvos ekonomikai nebuvo toks ryškus kaip daugelyje didžiųjų ES šalių, mat Lietuvos ekonomikos augimą, priešingai nei Vakarų ir Pietų Europos šalyse, labiau lemia pramonės, statybos, prekybos ir transporto veiklos, kurios sudaro apie 60% sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Viešbučių, restoranų, poilsio ir pramogų veiklos, tikėtina, buvo neigiamai paveiktos dar prieš paskelbiant karantiną, tuo tarpu daugumoje kitų veiklų pirmąjį metų ketvirtį buvo stebimas augimas.

Augantis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ir teigiami vartotojų lūkesčiai pirmąjį ketvirtį dar palaikė namų ūkių vartojimo išlaidų augimą. Tiesa, balandį, palyginti su 2019 m. balandžiu, buvo stebimas mažmeninės (be degalų) prekybos apyvartos 14,8% susitraukimas, kurį lėmė griežti prekybos apribojimai, smukę vartotojų lūkesčiai bei padidėjęs registruotas nedarbas. Tačiau gegužę mažmeninės (be degalų) prekybos apyvarta buvo 1,8% didesnė nei prieš metus.

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (BPKF) 2020 m. pirma ketvirtį augo 1,6% – tai yra mažiausias augimas nuo 2017 metų. Kritęs pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis birželį buvo vienas žemiausių nuo 2011 m. ir sudarė 70,3%.

Išorinės rizikos

Mažėjant ekonominių veiklų suvaržymų gegužės–birželio mėn. pagerėjo verslo ir vartotojų lūkesčiai. Tačiau VK pabrėžia, kad maža ir atvira Lietuvos ekonomika priklauso ne tik nuo vidaus sąlygų, bet ir nuo tarptautinės aplinkos pokyčių, o čia galimos įvairios rizikos: metų antrąjį ketvirtį augo geopolitinė įtampa, išliko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos abipusiai ketinimai įvesti papildomus mokestinius tarifu kai kurioms prekių grupėms, situacijos nelengvina ir ES planų griežtinti konkurencines taisykles trečiųjų šalių įmonėms, gaunančioms didelį valstybinį finansavimą. Neigiamos įtakos gali turėti ir stringančios derybos dėl prekybos tarp JAV ir ES. Vidutiniu laikotarpiu Lietuvos tarptautinei prekybai neigiamos įtakos turės galimas Mobilumo paketo priėmimas. Išlieka rizika, kad, ES ir Jungtinei Karalystei nepasiekus sutarimo, įvyks kietasis „Brexit“, tai taip pat turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos tarptautinei prekybai.

Europos Komisija (EK) 2020 m. projektuoja 7,4% BVP kritimą visoje ES. Kita vertus, EK siūlomu 750 mlrd. Eur vertės gelbėjimo fondu siekia atgaivinti ES ekonomikas. Augantis namų ūkių taupymo lygis Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje, sukuriančiose apie 75% euro zonos BVP, neigiamai veikia šių šalių vidaus vartojimą. Vokietijos vyriausybė, atsižvelgdama į COVID-19 poveikį darbo rinkai, vidaus vartojimui ir tarptautinei prekybai, sutarė dėl 130 mlrd. Eur siekiančio fiskalinio ekonomikos skatinimo paketo. Šis susitarimas turėtų teigiamai paveikti paklausą Lietuvos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms.

Prognozės skiriasi

Lietuvos banko (LB) pagrindinis scenarijus yra mažiau optimistinis nei FM – pagal jį ekonomika šiemet smunka 9,7%. Ekonomikos dugnas esą pasiektas šių metų antrąjį ketvirtį. Tačiau jau trečiąjį ketvirtį ekonomika grįžta į augimo kelią, o prieš krizę stebėtą lygį pasiekia 2022 m.

[infogram id="8a651281-a785-4340-86b7-e902be4f6974" prefix="lNr" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 06 10"]

 „Pagrindiniame scenarijuje daroma prielaida, kad pasaulyje epidemiologinė padėtis susitvarkys ne iš karto – artimiausiais ketvirčiais pasaulyje gali atsirasti naujų koronaviruso židinių, tad valstybės gali būti priverstos atnaujinti ekonominės veiklos suvaržymus, o tai slopins pasaulio ir Lietuvos ekonomikos atsigavimą“, – pažymi Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė.

 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) birželio pirmojoje pusėje paskelbė atnaujintas prognozes, kuriose numatomi du ekonominės raidos scenarijai (išvengus antrosios viruso bangos ir įvertinus galimą antrąją viruso bangą). Numatoma, kad COVID-19 viruso krizė lems, jog Lietuvos BVP šiais metais gali susitraukti 8,1%, išvengus antrosios viruso bangos, ir 10,4% – įvertinus galimą antrąją viruso bangą. Pandemija neigiamai paveiks tiek vidaus, tiek išorės paklausą. Abiejuose scenarijuose kitais metais numatomas atsigavimas – Lietuvos BVP prognozė 2021 m. atitinkamai siekia 3,4% ir 6,4%.

 „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet trauksis 6,7%, tiesa, Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, vertina, kad ši prognozė jau gali būti per daug pesimistinė.

„Mes numatėme, kad namų ūkių vartojimas susitrauks 6%, bet matome, kad šių metų gegužės pabaigoje jis jau beveik grįžo į prieš karantiną buvusį lygį – gyventojai nerimo nejaučia, jie greitai grįžo prie įprasto gyvenimo“, – svarsto N. Mačiulis.

Praėjusią savaitę savo prognozes atnaujinęs SEB bankas konstatavo, kad antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi. Dabar laukiama, kad šalies ūkis šiemet trauksis 6,7%, kitąmet didės 5,4%.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pagalba pandemijos sužeistam verslui: lenda abejonės dėl teisėtumo Premium 2

Norėdamos pateisinti savo administruojamų valstybės pagalbos priemonių, nederintų su Europos Komisija,...

Finansai
2020.08.13
Daugiausiai paskolų su garantijomis – transporto sektoriui

„Invegos“ finansiniai partneriai – tarpininkai verslui išdavė arba pertvarkė paskolų su portfelinėmis...

Gazelė
2020.08.13
Draudžiami susitarimai: aiškesnis atleidimas nuo baudų Premium

Konkurencijos taryba priėmė du nutarimus, kuriais yra atnaujintos draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo...

Prekyba
2020.08.13
„Paysera“ tapo oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi 

„Shopify“, vienoje populiariausių pasaulyje e. prekybos platformų, kurią naudoja ir lietuviškos e.

Prekyba
2020.08.13
„European Merchant Bank“ siūlys paskolas iki 20.000 Eur su palūkanomis nuo 15% 13

Prieš metus specializuoto banko licenciją gavęs „European Merchant Bank“ baigė žvalgybą rinkoje ir imasi mažų...

Finansai
2020.08.13
Nukarpomas konkurencinis pranašumas

Nemaža dalis Lietuvos įmonių pakliuvo į savotiškus spąstus – kai kurios prekinio kredito draudimo bendrovės...

Finansai
2020.08.13
Kerta per 650 įmonių kreditų limitus. Statybų verslas – smaigalyje Premium 4

Prekinio kredito draudimo bendrovėms apkarpius kredito limitus ir numatant tolesnius paslaugų teikimo...

Finansai
2020.08.13
Akcija 200 Eur medikams: euforija blėsta, verslo ir medikų laukia šaltas dušas Premium 1

Paskelbus, kad kiekvienam šalies medikui bus skirta po 200 Eur atostogoms, dalis šalies sanatorijų ir...

Paslaugos
2020.08.12
Dauguma per pusvalandį pateiktų savarankiškai dirbančiųjų paraiškų – sėkmingos 1

Užimtumo tarnyba (UT) praneša, kad savarankiškai dirbantieji, kurie nori keisti ekonominę veiklą, buvo...

Gazelė
2020.08.12
LBA: ūkininkai iš bankų pirmąjį pusmetį pasiskolino 12% daugiau

Pirmąjį šių metų pusmetį šalies ūkininkams bankų suteikto naujo finansavimo suma siekė 130 mln. Eur, arba...

Finansai
2020.08.12
Aptarė scenarijus, kaip skirstytų paramą verslui antrosios bangos atveju

Kilus antrajai COVID-19 pandemijos bangai, pagal verslo poreikius galėtų būti atnaujintos ir adaptuotos...

Gazelė
2020.08.12
ES 10 kaimynių skirs 3 mlrd. Eur pandemijos padariniams švelninti 

Europos Sąjunga suteiks 3 mlrd. Eur finansinę pagalbą dešimčiai kaimyninių šalių partnerių koronaviruso...

Finansai
2020.08.12
„Swedbanke“ galima matyti SEB ir LHV sąskaitų išrašus, pervesti lėšas 1

Nuo rugpjūčio 11 d. „Swedbank“ klientai savo interneto banke gali peržiūrėti tiek „Swedbank“, tiek SEB banke...

Finansai
2020.08.11
Statybos įmonei ir jos direktoriui – baudos dėl nuslėptų beveik 33.000 Eur 7

Teismas vieną Klaipėdos įmonę ir jos direktorių pripažino kaltais dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos...

Statyba ir NT
2020.08.11
Gausūs ES investicijų pinigai, bet netrūksta ir neefektyvumo rizikos Premium

Lietuva iki metų pabaigos turi pateikti Europos Komisijai (EK) milijardinių lėšų investavimo planą, kuriame...

Finansai
2020.08.11
LB: iki pandemijos Lietuvos gyventojai skolinosi atsakingai

Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui...

Finansai
2020.08.10
Popandeminėje Europoje kelią skinasi nauja pelno mokesčio lengvata, Lietuva jos nesvarsto Premium 1

Ekonomikos krizė, kuriai spręsti naudojami daugiausia skolinti pinigai, paskatino kai kurias euro zonos šalis...

Finansai
2020.08.10
Darbo rinkos analizė: karantinas pagailėjo ūkininkų, dalies prekybininkų, bet smogė švietimui Premium

Tris mėnesius galiojęs karantinas lyg vanduo nuo žąsies nutekėjo nuo ūkininkų ir dalies prekybininkų, o jam...

Finansai
2020.08.10
50 NT įmonių, 2020 m. pirmąjį pusmetį pervedusių daugiausia mokesčių Premium 1

Ekonominės veiklos klasifikatoriuje nekilnojamojo turto (NT) operacijų veiklą nurodžiusios 50 įmonių per 2020...

Statyba ir NT
2020.08.09
Italijos vyriausybė pritarė 25 mlrd. Eur ekonomikos gaivinimo paketui

Italijos vyriausybė penktadienį patvirtino 25 mlrd. Eur vertės paketą, turintį padėti atgaivinti šalies...

Finansai
2020.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus