Finansų ministerija: tikėtina, kad Lietuvos ekonomika atsities 2022 m.

Publikuota: 2020-06-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo antrojo šių metų pusmečio tikėtinas laipsniškas Lietuvos ūkio atsigavimas, praėjusių metų lygį pasiekiant 2022 m. – tai numato Finansų ministerijos parengtas bazinis ekonomikos raidos scenarijus. Šiemet šalies BVP smuks 7%, o jei dėl COVID-19 pasaulio šalims vėl tektų imtis neigiamai ūkį veikiančių priemonių ir realizuotųsi kitos išorinės rizikos, Lietuvoje galimas ir 16,8% BVP krytis.  

Finansų ministerijos (FM) parengtas ir antradienį pristatytas Lietuvos 2020-2023 m. ekonominės raidos scenarijus taps pagrindu rengiant kitų metų šalies biudžetą. Remiantis ekonominės raidos bazinio scenarijaus prielaidomis, šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7%, o 2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 5,9%. Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6% per metus. 2019 m. šalies BVP augimas sudarė 3,9%.

„Nors ir stebime atsigavimo ženklus, tačiau dar nesitikime, kad 2021 m. pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija. BVP palyginamosiomis kainomis bus artimas 2019 m. pasiektam lygiui tik 2022 m., o darbo rinka nebus visiškai atsigavusi visą vidutinį laikotarpį“, – prognozes komentuoja Vilius Šapoka, finansų ministras.

nuotrauka::1left

Rizikos veiksniai

Kita vertus, išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų atsigavimo perspektyvos trapios – scenarijaus sudarymo metu COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nebuvo suvaldyta. Todėl esama rizikos, kad jo protrūkių suvaldymui pasaulio valstybėms vėl gali tekti taikyti neigiamą įtaką ekonomikai darančias priemones.

FM nurodo, kad neišnyko ir „kieto“ „Brexit“ rizika, vidutiniu laikotarpiu galinti sukelti neigiamas ekonomines pasekmes tiek ES valstybių, tiek Lietuvos ekonomikoms. Gali kisti ir tarptautinės prekybos sąlygos. Jeigu šios rizikos realizuotųsi, šiemet BVP galėtų smukti 16,8%, o Lietuvos ekonomikos atsigavimas užtruktų ilgiau nei numatyta baziniame scenarijuje.

„Tačiau darome prielaidą, kad virusas yra suvaldomas ir ekstremalių ekonomikų uždarymo nebus“, – sakė Miglė Tuskienė, finansų viceministrė.

[infogram id="8a651281-a785-4340-86b7-e902be4f6974" prefix="Rae" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 06 10"]

Paveikta darbo rinka

COVID-19 viruso pandemija ir ekonominės veiklos ribojimas neigiamai paveikė ir darbo rinką, konstatuoja FM. Pagal bazinį ekonominės raidos scenarijų, šiemet šalyje nedarbo lygis, tikėtina, išaugs iki 9,5%, o užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8%. Teigiamą poveikį darbo vietoms ir užimtumui turės Vyriausybės teikiamos subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 8,1%. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais jis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6%.

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 m. sumažės iki 0,7%. 2021 m. energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7%, o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2%.

Tikimasi, kad darbo užmokestis (DU) 2020 metais labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos atlyginimų augimas sulėtės. Numatoma, kad šiemet vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 1,8%, o 2021 m. augimo tempas sieks 3,3%. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5%. Anot ministerijos, šiemet darbo pajamų praradimą labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams ribos Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, parama įmonėms, patyrusioms veiklos sutrikimus dėl COVID-19 viruso pandemijos, bei nuo šių metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga (MMA).

Būtina skatinti

Anot V. Šapokos, šiuo metu kritiškai svarbu veiksmingai taikyti ekonomikos atsigavimą ir augimą skatinančias priemones, o  ypač įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą –  racionaliai ir efektyviai investuoti mūsų valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšas, kad jomis finansuojami projektai kurtų ilgalaikes kokybiškas darbo vietas, suteiktų persikvalifikavimo galimybes bei atkurtų stabilią Lietuvos finansų padėtį.

Nuotolinėje spaudos konferencijoje dalyvavęs Werneris Hoyeris, Europos investicijų banko (EIB) prezidentas, pabrėžė, kad Lietuva turėtų toliau plėtoti skaitmenizacijos kryptį, kuri  gali tapti jos ekonomikos varikliu.

„Ši krizė lyg padidinamasis stiklas išryškino mūsų ekonomikos ir visuomenės silpnąsias vietas ir suteikė galimybių ieškoti naujų sprendimų. Lietuva yra vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kai šalis labai anksti ir išties sėkmingai priėmė skaitmenizaciją. Lietuva – viena iš lyderiaujančių šalių „Fintech“ plėtojimo srityje. Likite tame pačiame kelyje“, – patarė W. Hoyeris.

Prognozės skiriasi

Lietuvos banko (LB) pagrindinis scenarijus yra mažiau optimistinis nei FM – pagal jį ekonomika šiemet smunka 9,7%. Ekonomikos dugnas esą pasiektas šių metų antrąjį ketvirtį. Tačiau jau trečiąjį ketvirtį ekonomika grįžta į augimo kelią, o prieš krizę stebėtą lygį pasiekia 2022 m.

„Pagrindiniame scenarijuje daroma prielaida, kad pasaulyje epidemiologinė padėtis susitvarkys ne iš karto – artimiausiais ketvirčiais pasaulyje gali atsirasti naujų koronaviruso židinių, tad valstybės gali būti priverstos atnaujinti ekonominės veiklos suvaržymus, o tai slopins pasaulio ir Lietuvos ekonomikos atsigavimą“, – pažymi Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) birželio pirmojoje pusėje paskelbė atnaujintas prognozes, kuriose numatomi du ekonominės raidos scenarijai (išvengus antrosios viruso bangos ir įvertinus galimą antrąją viruso bangą). Numatoma, kad COVID-19 viruso krizė lems, jog Lietuvos BVP šiais metais gali susitraukti 8,1%, išvengus antrosios viruso bangos, ir 10,4% – įvertinus galimą antrąją viruso bangą. Pandemija neigiamai paveiks tiek vidaus, tiek išorės paklausą. Abiejuose scenarijuose kitais metais numatomas atsigavimas – Lietuvos BVP prognozė 2021 m. atitinkamai siekia 3,4% ir 6,4%.

 „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet trauksis 6,7%, tiesa, Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, vertina, kad ši prognozė jau gali būti per daug pesimistinė.

„Mes numatėme, kad namų ūkių vartojimas susitrauks 6%, bet matome, kad šių metų gegužės pabaigoje jis jau beveik grįžo į prieš karantiną buvusį lygį – gyventojai nerimo nejaučia, jie greitai grįžo prie įprasto gyvenimo“, – svarsto N. Mačiulis.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Elektros kaina po liberalizavimo: augti neturėtų, kristi nėra kur Verslo tribūna

Atvėrus elektros tiekimo gyventojams veiklą konkurencijai, kai kurie įstatymo šalininkai išreiškė viltį...

Paslaugos
06:00
Efektyviausi valstybiniame sektoriuje Lietuvos oro uostai: pasiekta daug, tačiau laukia dar didesni iššūkiai Verslo tribūna

Antrą kartą „Verslo žinių“ sudarytame „Lietuvos verslo lyderių 500“ (LVL 500) reitinge – didelės permainos.

25 metų Lietuvoje sukakties proga „Ruukki“ perdėlioja strategiją ir investicijas Verslo tribūna

Kompanija „Ruukki Construction“, ilgametė plieninių stogų, fasadų apdailos, daugiasluoksnių plokščių ir kitų...

EK Lietuvai prognozuoja kuklesnį kritimą 2020 m., euro zona panirs giliau 

Atnaujintose Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks 7,1%, o...

Finansai
2020.07.07
Valstybės kontrolė: galimas ir didesnis ekonomikos susitraukimas nei projektuoja FM

Valstybės kontrolė, įvertinusi Finansų ministerijos parengtą 2020–2023 m. bazinį ekonominės raidos scenarijų,...

Finansai
2020.07.07
Lietuva pagerino sąlygas „Tax free“ pirkėjams

Nuo liepos turistams apsipirkti mūsų šalyje tapo patraukliau, nes Lietuva sumažino minimalią sumą, už kurią...

Paslaugos
2020.07.07
Kai kuriems reikės pasitempti: įvardijo, kas bankuose klientus erzina labiausiai Verslo tribūna

Bankininkystės paslaugomis besinaudojantys gyventojai ne visuomet patenkinti bankų aptarnavimo kokybe. Be to,...

Statybininkai ir automobilių servisų vadovai: pagaliau mūsų svajonė pildosi Premium 4

Nuo liepos pradžios kai kurioms veikloms panaikinus verslo liudijimus, tų sektorių įmonių vadovai neslepia...

Gazelė
2020.07.07
Esminiai klausimai dėl valstybinio banko 16

Lietuvoje šiuo metu verda diskusijos apie valstybinį plėtros banką, bet šiose diskusijose reikia nepamiršti,...

Rinkos
2020.07.06
Sumažėjusios asmeninės pajamos – gera proga peržiūrėti išlaidas Premium 1

„Swedbank“ finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad per karantiną beveik pusė šalies namų ūkių...

Finansai
2020.07.06
Lietuvos bankas bendrovei „Via Payments“ skyrė 120.000 Eur baudą

Lietuvos bankas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus Lietuvos elektroninių...

Rinkos
2020.07.03
Parduotos franšizės liudija verslo brandą Verslo tribūna

Neseniai švaros paslaugų bendrovės „Švaros brolių“ parduotos keturios franšizės tapo svarbiu įvykiu Lietuvos...

Finansai
2020.07.03
NPD didinimo paradoksas: papildomų pinigų už pirmąjį pusmetį šiemet klius ne visiems Premium

Po valdžios sprendimo atgaline data – nuo sausio 1 d. – padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį įmonės...

Finansai
2020.07.03
TVF patarimas Lietuvai dėl valstybinio banko: „matuokite tris kartus, kirpkite vieną“ 3

Lietuvai, šiuo metu svarstančiai dėl valstybinio banko įkūrimo, vertėtų vadovautis posakiu „matuok tris, o...

Rinkos
2020.07.02
„Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus 

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų...

Finansai
2020.07.02
SEB bankas švelnina ekonomikos nuosmukio prognozę 1

SEB bankas tikslina Lietuvos ekonomikos prognozes, konstatuodamas, kad antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika...

Finansai
2020.07.02
Ragina vyriausybes susimąstyti apie „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimą

Pasaulio vyriausybės turėtų pagalvoti apie vadinamųjų „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimo schemų sukūrimą,...

Rinkos
2020.07.02
M. Jurgilas: su valstybiniu banku galime įlįsti ten, kur neturime kompetencijų Premium 8

Diskusijoms apie valstybinį banką Lietuvoje greitai bus 10 metų, bet kurti jo vien dėl pandemijos sąlygoto...

Rinkos
2020.07.02
Iš suplanuotos 1,5 mlrd. Eur paramos verslui „Invega“ paskirstė 210 mln. Eur

Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo...

2020.07.02
Birželį biudžeto pajamų surinkimas buvo geresnis nei gegužę

Birželio mėn. valstybės biudžetas pajamų gavo 15,9% (159,8 mln. Eur) mažiau nei planuota ir apie 10,5% (99,4...

2020.07.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus