Karantino pėdsakai apskaitoje: profesionalumas ir lankstumas įgijo naują reikšmę

Publikuota: 2020-06-28
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„„Lewben Group“ finansų ir apskaitos paslaugų partnerė, UAB „Nordgain“ direktorė

Pandemija ir su tuo susiję karantino suvaržymai ryškiausiai smogė verslams, kurių pagrindinė misija – svetingai atidaryti duris klientams: viešbučiams, kavinėms, restoranams, nedidelėms parduotuvėms. Šio supurtymo fone tyliai savo darbą dirbo ir netikėtomis aplinkybėmis naujų išeičių ieškojo apskaitos sektorius, įprastai viešumoje beveik nematomas. Sprendimai buvo rasti ir įkūnyti, o įmonės suprato: apskaitos srityje visada reikia turėti planą B. Tam atvejui, jei drastiškai keisis mokestinė bei darbo sąlygų aplinka ar galbūt net finansų ar apskaitos specialistą teks atleisti.

Karantinas Lietuvoje sutapo su laikotarpiu, kuomet finansines ataskaitas turėjo pateikinėti įmonės, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais. Tuo pačiu metu užgriuvo papildomi darbai – prastovų įforminimas, prašymų dėl subsidijų teikimas. Mūsų įmonė apskritai atsidūrė išskirtinėje situacijoje – kaip tik diegėme naują modernią sistemą, ir karantinas niekaip negalėjo tapti kliūtimi jai įsibėgėti.

Norėtųsi apibendrinti, ko išmokome ir tuo pasidalinti su įmonėmis, juk kiekvienai iš jų finansų tvarkymas – esminė veiklos dalis. Karantino laikotarpiu pajutome, kad apskaitos paslaugų poreikis tarsi susvyravo: vienoms įmonėms, sumažėjus apyvartoms, šių paslaugų reikėjo mažiau, kitoms, kurioms buvo aktualu trumpuoju laikotarpiu pakitusios darbo sąlygos ir valstybės paramos poreikis – paslaugų reikėjo daugiau. Vienintelė sąvoka susiklosčiusiai padėčiai įvardinti buvo „neapibrėžtumas“, taigi įmonės rinkosi du kelius – laukti, kol aiškumo bus daugiau; arba sukurti planą B tam atvejui, jei netikėtai reikės pavaduoti įmonės finansininką ar kardinaliai keisis įmonės finansinė padėtis.

Teko peržiūrėti veiklos principus

Paties apskaitos sektoriaus viduje sukrėtimus labiausiai pajuto tos apskaitos bendrovės, kurios aptarnavo labiausiai koronaviruso paveiktų sričių įmones – viešbučius, sporto klubus, maitinimo įstaigas. Geriausiai laikėsi tos, kurios buvo iš anksto pasirengusios darbui nuotoliniu būdu ir pasirūpinusios sistemomis, kompiuteriais, darbuotojų efektyvumo dirbant per nuotolį palaikymu. Kaip ir kituose sektoriuose, taip ir apskaitoje teko peržiūrėti efektyvumo rodiklius, atsisakyti nebūtinų ar perteklinių funkcijų. Vis dėlto apskaitos rinka išliko gyvybinga, joje ir toliau auga išorei teikiamų paslaugų potencialas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Per tuos sunkius tris mėnesius išryškėjo didesnis išorėje įsigyjamų apskaitos paslaugų (out-source) poreikis. Galime daryti prielaidą, kad kai kurios įmonės peržiūrėjo veiklos efektyvumą ir, tikėtina, nusprendė, kad trijų ar daugiau žmonių finansų skyriuje nebereikia. Finansininko vaidmuo įmonėje mažėjo ir tais atvejais, kuomet verslo veiklos apimtys susitraukė.

Išaugo profesionalių buhalterinių paslaugų poreikis. Kuomet vyrauja tipinės, standartinės procedūros, įmonėms patogu dirbti vien viduje. Tačiau vykstant staigiems ir didelės apimties pokyčiams, tokiems, kaip darbo teisės pakeitimai, įmonių finansavimo ir lengvatų klausimai, įmonių vidiniams buhalteriams tampa sudėtinga į visa tai greitai reaguoti ir pasiūlyti vadovams sprendimus čia ir dabar, nes einamieji darbai taip pat negali sustoti.

Daugelis įmonių suprato, kad kartais kur kas efektyviau kliautis išorės pagalba, kadangi tokiu atveju užtikrinamas visas specialistų spektras, tačiau nebūtina juos samdyti. Tokiomis ekstremaliomis situacijomis pranašumą įgyja didieji apskaitos, mokesčių, teisės paslaugų centrai, galintys paskirstyti pokyčių analizę skirtingiems specialistams.

Pastebėjome, kad jau pasibaigus karantinui išaugo vidutinių ir didelių įmonių susidomėjimas išorės buhalterijos galimybėmis. Tai gali būti susiję su tuo, kad, pasibaigus metiniams auditavimams, įmonės yra linkusios persvarstyti planus kitiems metams. Be to, karantinas tikriausiai paskatino ieškoti saugesnių, profesionalesnių alternatyvų, ne paskutinėje vietoje – ir vis didėjantis poreikis automatizuoti apskaitos procesus.

Net ir skeptikų tonas – švelnesnis

Vis tik vienas didžiausių lūžių apskaitos srityje – tai, kad net ir didžiausi skeptikai išmoko dirbti nuotoliniu būdu. Prieš karantiną dar galėjome girdėti pasisakymų, kad patogiausia ir saugiausia finansus tvarkyti įmonės viduje. Dabar šis tonas švelnėja – juk jau sužinojome, kad įmonė gali ištuštėti, o samdomi specialistai lyg „Medikopterio“ komanda atsiras vietoje ir laiku, kai tik prireiks – nors ir per nuotolį nuleis lynus sušlubavusiems finansams gelbėti.

Siekiant užtikrinti, kad apskaitos darbai būtų sklandūs per nuotolį, buvo itin svarbu tinkamai paruošti ir aukščiausio saugumo priemonėmis aprūpinti IT sistemas. Didelis vaidmuo teko vidinei komunikacijai, darbuotojų perorientavimui dirbti nauju būdu ir jų motyvacijos palaikymui.

Dabar užsigrūdinome, pasimokėme, tikrinsime, ar visi priimti skubūs sprendimai pasiteisino. Rudenį, manau, pasitiksime atsparesni visais atžvilgiais.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
11:01
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 38

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku