Lietuvos finansų vadovai tikisi, kad per pusmetį pavyks grįžti prie normalios veiklos

Publikuota: 2020-06-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos įmonių finansų vadovai prognozuoja, kad bendrovių pajamos šiemet kris iki 25%, tačiau, skirtingai nei užsienio kolegos, didžioji jų dauguma tikisi gerokai greičiau sugrįžti prie įprasto darbo ritmo.

Finansų vadovams šiuo metu didžiausią rūpestį kelia pasaulio ekonomikos nuosmukio poveikis, naujos užkrato bangos tikimybė ir finansinis poveikis jų įmonėms – tokias tendencijas atskleidžia verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ atlikta pasaulinė Finansų vadovų nuomonių dėl COVID-19 apklausa.

Dauguma finansų vadovų prognozuoja reikšmingą COVID-19 sukeltos krizės poveikį įmonių veiklai: daugiau nei pusė (53%) finansų vadovų dėl krizės prognozuoja pajamų ir (arba) pelno sumažėjimą iki 25%. Siekdami atstatyti pajamų srautus, 63% finansų vadovų planuoja siūlomų produktų ar paslaugų pokyčius.

Didžiausi optimistai

„PwC“ pasaulinės apklausos rezultatai rodo, kad respondentai ir šiuo sudėtingu laikotarpiu nestokoja pasitikėjimo, kad jų įmonės gebės gana greitai grįžti prie įprastos veiklos režimo: 63% apklaustųjų tikisi, jog pavyks normalizuoti veiklą greičiau nei per 6 mėnesius. Šiuo klausimu finansų vadovai iš Lietuvos yra patys didžiausi optimistai – 83% jų tikisi grįžti prie normalaus darbo per greičiau nei per pusmetį, o 23% – greičiau nei per mėnesį.

Vadovai teigia, jog grįžtant prie įprasto režimo labiausiai nerimauja dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio poveikio (60%), o beveik tiek pat apklaustųjų baiminasi dėl antros COVID-19 užkrato bangos (58%). Nuogąstavimų dėl finansinio poveikio verslui, įskaitant poveikį veiklos rezultatams, būsimiems laikotarpiams, likvidumui ir kapitalo ištekliams, taip pat užtektinai (47%). Mažiau vadovai baiminamasi dėl tokių dalykų, kaip tiekimo grandinės sutrikimai (17%) ir gebėjimas efektyviai valdyti hibridinius nuotolinio ir įprasto darbo modelius (16%).

Lietuvos finansų vadovams, skirtingai nei užsienio kolegoms, kiek mažiau nerimo kelia antra užkrato banga (40%), tačiau jie labiau susirūpinę dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio (63%) bei vartotojų pasitikėjimo sumažėjimo (50%).

„Tai galėtų būti sietina su tuo, kad daugelis įmonių per praėjusias savaites ir mėnesius jau įrodė savo gebėjimus prisitaikyti organizuojant veiklą bei užtikrinant verslo tęstinumą krizės sąlygomis ir dabar labiau nerimauja dėl bendro ekonomikos gyvybingumo atsigavimo“, – šią tendenciją komentuoja Rokas Žemaitis, „PwC“ Sandorių paslaugų vadovas Lietuvoje.

Lietuviai išlaidas karpys mažiau 

Išlaidų ribojimas ir investicijų atidėjimas ar atšaukimas – tai dažniausiai svarstomos priemonės, bandant įveikti COVID-19 sukeltą krizę, rodo „PwC“ tyrimas. 81% apklaustų finansų vadovų sako, kad taupys reaguodami į koronovirusą, o daugiau nei pusė respondentų (56%) svarsto atidėti arba atšaukti anksčiau planuotas investicijas. Dažniausiai išskiriamos sritys, kuriose gali būti mažinamos investicijos, išlieka infrastruktūros ir ilgalaikės investicijos (82%).

Skirtingai nei apklausoje dalyvavę finansų vadovai iš kitų šalių, lietuviai ir vokiečiai yra žymiai mažiau linkę karpyti savo išlaidas – tai daryti planuoja tik 53% respondentų. Vis dėlto Lietuvoje trečdalis finansų vadovų planuoja atsisakyti ar atidėti ilgalaikes investicijas, iš jų pusė atsisakys investicijų, susijusių su darbo jėga (50%), o 40% žada atidėti investicijas į veiklos procesus.

Lietuvos ir Danijos vadovai išsiskyrė iš kitų šalių respondentų, nes šiose šalyse atitinkamai 23% ir 18% finansų vadovų apskritai nesvarsto imtis kokių finansinių priemonių dėl COVID-19 poveikio.

„Šiandien mažiau negu ankstesnėse globaliose finansų vadovų apklausose dalyvavusių finansų vadovų teigia, kad jie svarstys galimybę atšaukti ar atidėti anksčiau planuotas investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą (14%). Tai yra gera žinia, parodanti, kad respondentai supranta investicijų į naujų produktų bei paslaugų kūrimo svarbą“, – sako Rokas Žemaitis, „PwC“ Sandorių paslaugų vadovas.

Finansų vadovai taipogi nėra tiek pat linkę mažinti savo planuotas investicijas į skaitmeninę transformaciją (11%), o tai atitinka pastebėjimus apie jų planus spartinti darbo procesų automatizavimą ir gerinti nuotolinio darbo patirtį.

Susijungimų ir įsigijimų strategija toliau išlieka mažiausiai tikėtina investicijų sritis, kurią pasirinktų įgyvendinti finansų vadovai.

Numato pajamų sumažėjimą

Finansų vadovų prognozės dėl pajamų sumažėjimo sutampa su jų nuogąstavimais dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio ir finansinio poveikio, taip pat su pagrindiniais ekonomikos rodikliais. Pasaulio bankas prognozuoja, kad pasaulio ekonomika patirs didžiausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai pasaulio BVP 2020 m. sumažės 5,2%. Europos Komisija prognozavo, kad ES ekonomika šiais metais susitrauks 7,5%. 53% finansų vadovų prognozuoja, kad pajamos ir (arba) pelnas sumažės iki 25%. Tik 4% finansų vadovų teigia, kad vis dar sudėtinga įvertinti krizės poveikį.

Daugiau nei pusė Lietuvos finansų vadovų tikisi iki 25% pajamų kritimo šiais metais, o finansų vadovai Vokietijoje ir Danijoje yra labiausiai optimistiški – daugiau nei pusė jų prognozuoja mažesnį negu 10% pajamų sumažėjimą, nulinį poveikį ar pajamų ir (arba) netgi pelno padidėjimą.

Svarbu inovacijos

Įmonės jau priėmė neatidėliotinus finansinius sprendimus, kurie iki šiol padėjo joms tęsti veiklą, tačiau norint, kad sėkmingai judėtų į priekį, joms reikės toliau generuoti pajamas, pabrėžia „PwC“. Apklaustieji respondentai teigia, kad daugeliu atvejų tai reikš būtinybę kurti naujus produktus ir paslaugas, kurie vartotojams pasitarnaus naujoje tikrovėje.

Tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos finansų vadovams (63%) vienas iš pagrindinių prioritetų – ieškoti naujų produktų ar paslaugų, sustiprinti esamus, taip akcentuojant, jog inovacijos bus pagrindinis atsigavimą skatinantis veiksnys, rodo tyrimas. Didės poreikis rinktis naujus darbo būdus, siekiant didinti kūrybiškumą, kurio reikia inovacijoms palaikyti – pavyzdžiui, naujiems įrankiams, naujiems elgesio modeliams ir sustiprintoms paskatoms bei atlygiui.

Vadovai nurodo, kad taip pat numatoma keisti kainodaros strategijas (48%) didinant ar mažinant kainas arba pasiūlyti skirtingas atsiskaitymo sąlygas, taip pat alternatyvias paskirstymo strategijas, pavyzdžiui, pereinant nuo asmeninio prie virtualaus pardavimo ar pristatymo (36%).  Paskutinėje vietoje, kaip mažiausiai svarbią, finansų vadovai nurodo susijungimų ir įsigijimų sritį (25%).

Lietuvos finansų vadovai didžiausią dėmesį planuoja ne tik skirti produktų ir paslaugų vystymui, bet ir akcentuoja galimus pokyčius kainodaroje (57%), telkia dėmesį į paslaugos ar produkto pristatymo kanalus (43%).

„Atėjo metas pamatyti tam tikrų įmonių sėkmės pavyzdžių. Tai bus įmonės, pasižyminčios lankstumu, sumanumu ir greičiu, gebančios pritaikyti savo veiklos modelius taip, kad ne tik išlaikytų esamus klientus, bet ir galėtų identifikuoti naujus“, – teigė Rimvydas Jogėla, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje.

Jo teigimu, įmonės, kurioms per pastaruosius mėnesius pavyko sėkmingai veikti, pasižymi tuo, kad iš pat pradžių įsiklausė į savo darbuotojus ir vadovavosi skaitmenine mąstysena, siekdamos užtikrinti savo darbuotojams darbų srautus ir saugumą.

„PwC“ nuo 2020 m. birželio 8 d. iki birželio 11 d. apklausė 989 įmonių finansų vadovus JAV, Airijoje, Vokietijoje, Danijoje, Lietuvoje, Brazilijoje, Kipre, Meksikoje, Artimuosiuose Rytuose, Turkijoje, Karibuose. „PwC“ finansų vadovų nuomonių dėl COVID-19 apklausa vykdoma periodiškai, siekiant stebėti ir fiksuoti lūkesčių bei prioritetų kaitą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Esminiai klausimai dėl valstybinio banko 6

Lietuvoje šiuo metu verda diskusijos apie valstybinį plėtros banką, bet šiose diskusijose reikia nepamiršti,...

Rinkos
10:02
Sumažėjusios asmeninės pajamos – gera proga peržiūrėti išlaidas Premium 1

„Swedbank“ finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad per karantiną beveik pusė šalies namų ūkių...

Finansai
08:00
Lietuvos bankas bendrovei „Via Payments“ skyrė 120.000 Eur baudą

Lietuvos bankas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus Lietuvos elektroninių...

Rinkos
2020.07.03
Parduotos franšizės liudija verslo brandą Verslo tribūna

Neseniai švaros paslaugų bendrovės „Švaros brolių“ parduotos keturios franšizės tapo svarbiu įvykiu Lietuvos...

Finansai
2020.07.03
NPD didinimo paradoksas: papildomų pinigų už pirmąjį pusmetį šiemet klius ne visiems Premium

Po valdžios sprendimo atgaline data – nuo sausio 1 d. – padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį įmonės...

Finansai
2020.07.03
TVF patarimas Lietuvai dėl valstybinio banko: „matuokite tris kartus, kirpkite vieną“ 3

Lietuvai, šiuo metu svarstančiai dėl valstybinio banko įkūrimo, vertėtų vadovautis posakiu „matuok tris, o...

Rinkos
2020.07.02
„Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus 

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų...

Finansai
2020.07.02
SEB bankas švelnina ekonomikos nuosmukio prognozę 1

SEB bankas tikslina Lietuvos ekonomikos prognozes, konstatuodamas, kad antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika...

Finansai
2020.07.02
Ragina vyriausybes susimąstyti apie „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimą

Pasaulio vyriausybės turėtų pagalvoti apie vadinamųjų „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimo schemų sukūrimą,...

Rinkos
2020.07.02
M. Jurgilas: su valstybiniu banku galime įlįsti ten, kur neturime kompetencijų Premium 7

Diskusijoms apie valstybinį banką Lietuvoje greitai bus 10 metų, bet kurti jo vien dėl pandemijos sąlygoto...

Rinkos
2020.07.02
Iš suplanuotos 1,5 mlrd. Eur paramos verslui „Invega“ paskirstė 210 mln. Eur

Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo...

2020.07.02
Birželį biudžeto pajamų surinkimas buvo geresnis nei gegužę

Birželio mėn. valstybės biudžetas pajamų gavo 15,9% (159,8 mln. Eur) mažiau nei planuota ir apie 10,5% (99,4...

2020.07.02
Virsmas banku: padėjo patirtis, susitelkusi komanda ir pasauliniai partneriai Verslo tribūna 2

„General Financing banko“ idėja įmonės vadovų galvose kirbėjo ilgą laiką. Tačiau tam, kad bankas galėtų...

Proga laisvam kapitalui, kuria dažnas Lietuvoje bijo pasinaudoti Premium

Koronavirusas vienų verslininkų visą laiką suvalgė likvidumo paieškoms. O kitiems atveria naujų galimybių,...

Statyba ir NT
2020.07.02
Dvigalvis valstybinis bankas: valdančiųjų argumentai ir rinkos kritika Premium 7

Seime patvirtinus valstybinio banko steigimą, aiškėja, kad valdantieji iš tiesų mato ne vieną, o du...

Rinkos
2020.07.02
Valstybinio banko idėja: verslas susiskaldė į tris nuomonių stovyklas Premium

Valstybinis bankas, kurio steigimą neseniai palaimino Seimas, yra net ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose...

Rinkos
2020.07.02
Lietuvos bankas išleidžia žmonių solidarumą pandemijos metu įamžinančias monetas

Lietuvos bankas trečiadienį į apyvartą išleidžia kolekcines 5 Eur sidabro ir 1,5 Eur vario ir nikelio lydinio...

Finansai
2020.07.01
Maksimali momentinio pavedimo suma didėja nuo 15.000 iki 100.000 Eur

Euro zonos gyventojams ir verslui momentinio SEPA pervedimo „lubos“ nuo šiandien didėja nuo 15.000 iki...

2020.07.01
„Compensa“ ir „Seesam“ baigė susijungimą

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Seesam Insurance“, gavusios atsakingų...

Rinkos
2020.07.01
Ir krizės įkarštyje augę indėliai gali pavirsti vartojimo pirtimi Premium 1

Lietuvos gyventojų, įmonių ir valdžios sektoriaus indėlių apimtis komerciniuose bankuose per gegužę...

Finansai
2020.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus