„Sodra“ horizonte įžvelgia prošvaisčių, sukaupto rezervo turėtų nepritrūkti

Publikuota: 2020-06-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Sodra“ skaičiuoja, kad sukauptos finansinės pagalvės, kuri buvo pradėta naudoti karantino metu, iki metų pabaigos neturėtų pritrūkti. Karantiną išgyvenusioje rinkoje „Sodra“ jau įžvelgia atsigavimo ženklų – nors gegužę darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vis dar buvo neigiamas, bet jis buvo žymiai palankesnis nei balandį ir kovą, palengva gausėja įplaukų srautas.  

„Sodra“ skaičiuoja, kad karantino metu dėl sumažėjusių įplaukų ir padidėjusių išlaidų pradėtas naudoti sukauptas maždaug 600 mln. Eur dydžio rezervas iki metų pabaigos nebus išnaudotas – liks maždaug šeštadalis turėtų lėšų.  

„Visa susumavus, skaičiuojame, kad metų pabaigai „Sodros“ rezervo ne tik nepritrūks, bet liks dar 100 mln. Eur“, – Julitos Varanauskienės, „Sodros“ vadovės, ketvirtadienį spaudos konferencijoje pasakytus žodžius cituoja BNS.

Anot J. Varanauskienės, bendras darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos „Sodros“ įmokos, šiemet bus 0,8% mažesnis nei pernai, nedarbo lygis sieks apie 9,5%.

„Pagal gegužės mėnesį surinktas įmokas darbo užmokesčio fondas buvo beveik analogiškas 2019-ųjų gegužės mėnesio darbo užmokesčio fondui. Tuo tarpu pirmus du mėnesius (kovą ir balandį – red.) stebėjome skirtumą apie 10%, šiemet jis buvo didesnis“, – sakė „Sodros“ vadovė.

Vis dėlto karantinas „Sodros“ biudžetui turės didelės įtakos.

„Vien per 3 karantino mėnesius ligos išmokų skyrėme daugiau nei 200 mln. Eur – kai pernai per visus metus išmokėjome 311 mln. Eur. Augs ir išlaidos nedarbo išmokoms. Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes „Sodros“ įplaukas“, – kalbėjo J. Varanauskienė.

Jos teigimu, dabar „Sodros“ biudžeto prognozės yra kiek optimistiškesnės nei karantino pradžioje.

„Dar dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad į darbo užmokesčio fondą įskaitomos ir ligos išmokos, nes tai yra draudžiamosios pajamos, ir subsidijos už prastovas. Viena vertus, darbdaviai šitų pinigų nemoka, bet darbo užmokesčio fonde jis yra“, – sakė J. Varanauskienė.

„Tai yra tos priežastys, kurios leidžia palaikyti ir pajamų lygį ir, taip pat galima sakyti, vidaus vartojimą, ir dėl to mes savo biudžeto prognozes skaičiuojame pagal optimistiškesnius scenarijus, negu tai darėme prieš mėnesį ar pusantro“, – pridūrė ji.

J. Varanauskienė pabrėžė, kad pastaruoju metu kiek gerėja ir įplaukų situacija. Anot jos, kovą „Sodra“ surinko 62 mln. Eur mažiau nei planuota, balandį – 50 mln. Eur mažiau, o gegužę skirtumas neturėtų viršyti 40 mln. Eur.

nuotrauka::1left

„Sodra“ nurodo karantino laikotarpiu jau išmokėjusi 110 mln. Eur ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 mln. Eur daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos gegužę išliko stabilios, tačiau prie to prisidėjo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas.

„Karantinas baigėsi ir stebime, kad darbo rinka atsigauna. Nors gegužę darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vis dar buvo neigiamas, jis gerokai palankesnis nei balandį ir kovą. Bendrai stebime, kad gyventojų darbo užmokesčio fondas būtų mažėjęs, tačiau smukusias darbo pajamas kompensavo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas“, – vertina J. Varanauskienė.

Vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1.343 Eur – 5,2% daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau, palyginti, pirmaisiais šių metų mėnesiais iki karantino metinis darbo pajamų augimo tempas viršijo 11%.

Be to, beveik 5% (45.000) sumažėjo apdraustųjų – dirbančiųjų – asmenų skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25.000, arba 44% daugiau nei praėjusiais metais.

Gelbėjo ligos išmokos

Šių metų kovą–gegužę 26.000 daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20.000 daugiau darbuotojų buvo priimta negu atleista.

Ligos išmokas dėl epideminės situacijos iš viso gavo 113.000 gyventojų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu ženkliai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai, išduoti dėl kitų ligų.

Iš viso dėl epideminės situacijos „Sodra“ jau išmokėjo 110 mln. Eur ligos išmokų, o per karantino laikotarpį – 206 mln. Eur, kai, palyginti, per visus praėjusius metus ligos išmokos siekė 311 mln. Eur.

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9% jų – iš viso 10.000 asmenų –  buvo atleisti.

Padėtis gegužę gerėjo

Pasak „Sodros“ pranešimo, gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1.390), jis buvo ženkliai palankesnis, negu balandį, kai buvo atleista 14.000 darbuotojų daugiau negu priimta.

Be to, praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58.000 iki 46.000 sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.

Gegužę jau fiksuojama nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista – ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.

Liko ir tokių sektorių, kuriose atsigavimas lėtesnis – gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado nei atrado vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.

2018-2019 metais sukauptame „Sodros“ rezerve iki krizės buvo apie 600 mln. Eur, Vyriausybės leidimą jas naudoti ji gavo gegužės pabaigoje.

Seimo patvirtintos „Sodros“ šių metų biudžeto pajamos yra 4,894 mlrd. Eur, o išlaidos – beveik 4,55 mlrd. Eur.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Bulgarija ir Kroatija žengė žingsnį link narystės euro zonoje

Penktadienį Valiutų kursų mechanizmo (VKM II) komiteto posėdyje buvo patvirtinta Bulgarijos ir Kroatijos...

Finansai
2020.07.10
Naujo banko akcininkų planus sujaukusi pandemija atnešė plėtros potencialą Premium 3

Koronaviruso pandemija sužlugdė planus mažyčiam norvegų bankui Lietuvoje tapti listinguojama bendrove. Tačiau...

Rinkos
2020.07.10
Mįslė dėl subsidijų apmokestinimo PVM išlieka ir po VMI išaiškinimo Premium 1

Ar nuo pandemijos subsidijų teks sumokėti PVM, dalis įmonių tiksliai sužinos greičiausiai tik kitąmet, kai...

Finansai
2020.07.09
Staigmena vežėjams: VMI darbuotojai keliuose nuolat tikrins važtaraščius 11

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai netrukus Lietuvos keliuose pradės nuolatines krovinių...

Finansai
2020.07.09
„Opera“ naršyklės kūrėja perka veiklą Lietuvoje vos pradėjusį norvegišką banką 6

Lietuvoje tik išvakarėse startavusį norvegų banką „Fjord Bank“ perka norvegų IT korporacija ir „Opera“...

Rinkos
2020.07.09
Oficialiai pristatė pirmą pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą

Lietuvos bankas paleidžia el. parduotuvę „lbcoin.lb.lt“, kurioje norintieji galės įsigyti pirmąją pasaulyje...

Rinkos
2020.07.09
„General Financing bankas“: vartojimo paskolų startuolio metamorfozė Verslo tribūna

Daugiau nei 14 metų vartojimo paskolas, medlizingo, autolizingo, refinansavimo ir pirkimo išsimokėtinai...

Elektros kaina po liberalizavimo: augti neturėtų, kristi nėra kur Verslo tribūna 3

Atvėrus elektros tiekimo gyventojams veiklą konkurencijai, kai kurie įstatymo šalininkai išreiškė viltį...

Paslaugos
2020.07.09
Skubinama Lietuvos ekonomikos DNR transformacija   Premium 6

Vyriausybė sparčiai kala kuoliukus „Ateities ekonomikos DNR“ plano įgyvendinimui. Tačiau abejonės, ar šalis...

Finansai
2020.07.09
Turgavietės mokesčio kompensacija: dėl 300 Eur per 5 institucijų koridorių Premium 2

Trečiadienį Vyriausybė pritarė turgavietės mokesčio kompensacijų tvarkai. Iš priemonės aprašo matyti, kad...

Gazelė
2020.07.09
Teismą pasiekė pirmasis verslo skundas dėl karantino draudimų  9

Verslo atstovai trečiadienį teismui pateikė skundą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas,...

Verslo aplinka
2020.07.08
Norvegiškas bankas pradeda veiklą Lietuvoje 6

Kelis mėnesius pavėlavęs, Lietuvoje teikti vartojimo paskolas ir priimti indėlius pradeda „Fjord Bank“.

Rinkos
2020.07.08
Efektyviausi valstybiniame sektoriuje Lietuvos oro uostai: pasiekta daug, tačiau laukia dar didesni iššūkiai Verslo tribūna 1

Antrą kartą „Verslo žinių“ sudarytame „Lietuvos verslo lyderių 500“ (LVL 500) reitinge – didelės permainos.

25 metų Lietuvoje sukakties proga „Ruukki“ perdėlioja strategiją ir investicijas Verslo tribūna

Kompanija „Ruukki Construction“, ilgametė plieninių stogų, fasadų apdailos, daugiasluoksnių plokščių ir kitų...

Verslo aplinka
2020.07.08
EK Lietuvai prognozuoja kuklesnį kritimą 2020 m., euro zona panirs giliau 

Atnaujintose Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks 7,1%, o...

Finansai
2020.07.07
Valstybės kontrolė: galimas ir didesnis ekonomikos susitraukimas nei projektuoja FM

Valstybės kontrolė, įvertinusi Finansų ministerijos parengtą 2020–2023 m. bazinį ekonominės raidos scenarijų,...

Finansai
2020.07.07
Lietuva pagerino sąlygas „Tax free“ pirkėjams

Nuo liepos turistams apsipirkti mūsų šalyje tapo patraukliau, nes Lietuva sumažino minimalią sumą, už kurią...

Paslaugos
2020.07.07
Kai kuriems reikės pasitempti: įvardijo, kas bankuose klientus erzina labiausiai Verslo tribūna

Bankininkystės paslaugomis besinaudojantys gyventojai ne visuomet patenkinti bankų aptarnavimo kokybe. Be to,...

Statybininkai ir automobilių servisų vadovai: pagaliau mūsų svajonė pildosi Premium 4

Nuo liepos pradžios kai kurioms veikloms panaikinus verslo liudijimus, tų sektorių įmonių vadovai neslepia...

Gazelė
2020.07.07
Esminiai klausimai dėl valstybinio banko 17

Lietuvoje šiuo metu verda diskusijos apie valstybinį plėtros banką, bet šiose diskusijose reikia nepamiršti,...

Rinkos
2020.07.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus