IMD reitinge Lietuva liko tarp vidutiniokų, Estija kopė aukštyn

Publikuota: 2020-06-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pasauliniame konkurencingumo reitinge, kurį kasmet skaičiuoja Šveicarijos tarptautinis institutas IMD, Lietuva šiemet prarado dvi pozicijas ir nusileido iš 29-os į 31-ą vietą. Vertinimų viršūnėje įsitvirtino Singapūras, Danija ir Šveicarija. Per metus 7-is pozicijomis reitinge į viršų pasistūmėjusiai Estijai šiemet pavyko pralenkti Lietuvą.

Lietuva gerokai pagerino savo pozicijas ekonomikos raidos srityje, tačiau smuktelėjo verslo efektyvumo, viešojo sektoriaus efektyvumo bei  infrastruktūros vertinimo srityse, informuoja „Versli Lietuva“.

Konkurencingiausiomis pasaulio šalimis tyrėjai įvardijo Singapūrą, Daniją ir Šveicariją. Po jų aukščiausiai įvertintų šalių dešimtuke rikiuojasi Nyderlandai, Hongkongas, Švedija, Norvegija, Kanada, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Jungtinės Amerikos Valstijos.

Lietuvą reitinge šiemet aplenkė 7-is pozicijomis į sąrašo viešų palipėjusi Estija, kuri užėmė 28-ą vietą, o praėjusiais metais buvo 35-oje pozicijoje. Vienu laipteliu nusileidusi Lenkija užėmė 39-ą vietą, Latvija pateko į 41-ą vietą, kai praėjusių metų reitinge ji buvo 40-a.

„Lietuva kaip maža ekonomika turi savybę greitai atspindėti realią situaciją ir nėra tokia inertiška kaip kitos didžiosios pasaulio valstybės. Todėl šio reitingo rezultatai gana tiksliai indikuoja esamą konkurencingumo padėtį, o mūsų šalies tendencijas geriausiai atspinti ilgesnio laikotarpio reitingo vietų analizė“, – pranešime spaudai cituojamas Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Verslumo skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ yra IMD partneris Lietuvoje, teikiantis tyrėjams statistinių duomenų analizę ir padedantis vykdyti Lietuvos verslo vadovų apklausą.

[infogram id="c9781aa8-ac91-4017-bb49-d9cd9c168238" prefix="jne" format="interactive" title="IMD Pasaulio konkurencingumo reitingas 2020"]

Sudarydamas šalių konkurencingumo reitingą IMD institutas vertina, kaip šalys sugeba panaudoti turimus išteklius ir kompetencijas didindamos savo gerovę. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet tyrėjai reitingavo 63 šalis, tačiau vertinimo kriterijų skaičius išaugo nuo 235 iki 255-ių. Beveik du trečdaliai kriterijų – faktiniai ekonominiai, finansiniai, verslo aplinkos duomenys, likusieji – verslo vadovų apklausa.

Viešasis sektorius neefektyvus

Anot V. Ivanovo, vertinant bendrojo rezultato sudedamąsias dalis, didžiausi pozicijų praradimai buvo stebimi Viešojo sektoriaus efektyvumo ir Infrastruktūros rodiklių grupėse. Šiose rodiklių grupėse Lietuva prarado po 4-ias pozicijas ir atitinkamai nusileido iš 29-os į 33-ią bei iš 30-os į 34-ą vietas. Verslo efektyvumo rodiklių grupėje Lietuva neteko tik vienos pozicijos ir nusileido iš 23-os į 24-ą vietą. Tuo tarpu Ekonomikos raidos rodiklių grupėje pakilo per 6 vietas iš 39-os į 33-ią poziciją. Ekonomikos raidos per pastaruosius 5-is metus mūsų ekonomikos vertinimas pagerėjo 12-a pozicijų.

„Šiais metais didžiausią poveikį augimui turėjo augusios tiesioginės užsienio investicijos (TUI), teigiamas užsienio prekybos balansas, ilgalaikių investicijų augimas bei kiti veiksniai, taip pat svariai prisidėjo bendras ekonominės situacijos gerėjimas 2019 m., išreikštas ir bendrojo vidaus produkto (BVP) ir BVP vienam gyventojui augimu. 2019 m. ir pasaulio ir ES regiono ekonomikos augimas lėtėjo, todėl spartesnis nei 2018 m. Lietuvos  ekonomikos augimas buvo įvertintas aukštesnėje pozicijoje“, – komentuoja V. Ivanovas.

Anot „Verslios Lietuvos“ analitiko, Lietuvos viešojo sektoriaus efektyvumas konkurencingumas visose šios kriterijų grupės srityse (viešųjų finansų, mokesčių politikos ir kt.) bendras vertinimas gerėjo, tačiau, kaip ir prieš metus, kitų šalių pažanga buvo spartesnė.

„Šio veiksnio vertinimas yra įdomus tuo, kad beveik pusę šio veiksnio kriterijų sudaro  įmonių vadovų apklausos duomenys, t. y.  šie kriterijai atspindi verslo nuomonę apie viešojo sektoriaus efektyvumą įvairiais pjūviais. Šiemet kovą vykdytos apklausos rezultatai dalyje sričių per metus pasikeitė gana pastebimai. Vieną vertus gerėjo vertinimas biurokratijos, korupcijos, protekcionizmo srityse, kitą vertus, blogėjo vertinimas valdžios sektoriaus politikos adaptyvumo (prisitaikymo), skaidrumo, konkurencinės aplinkos reguliavimo, subsidijų poveikio konkurencijai, užimtumo politikos srityse“, – aiškina V. Ivanovas.

Anot jo, apklausa buvo vykdoma karantino laikotarpiu, nors įmonių vadovų ir buvo prašoma atsiriboti nuo karantino aktualijų. Tačiau nėra iki gali aišku, ar dėl COVID-19 taikyti apribojimai tikrai neturėjo įtakos galutiniam viešojo sektoriaus įvertinimo rezultatui. 

Verslo efektyvumo vertinimas praktiškai nepakito – Lietuva prarado tik vieną poziciją.

„Pablogėjo vertinimai darbo rinkos, finansų rinkos bei požiūrio į verslo vystymą kriterijų grupėse, tačiau pagerėjo verslo produktyvumo ir valdymo kriterijų vertinimas. Įdomus faktas, kad jau antri metai iš eilės pagal verslo valdymo kriterijų grupę, Lietuva yra tarp 10-ies geriausių šalių“, – pažymi V. Ivanovas.

Šlubuoja infrastruktūra

Infrastruktūros kriterijų grupė, kurioje Lietuva šiemet prarado 4 pozicijas, apjungia bazinę infrastruktūrą (teritorijas, kelius, geležinkelių tinklus, populiaciją, išteklius, energetiką), technologinę infrastruktūrą, taip pat sveikatos apsaugos bei švietimo infrastruktūrą.

„Didžiausią poveikį tam turėjo švietimo ir sveikatos sistemų pablogėję vertinimai. Vėl gi, ir šiuo atveju, bendras vertinimas neblogėjo, tačiau kitų šalių didesnės pastangos vystant švietimo bei sveikatos sistemas lėmė tai, kad Lietuva atitinkamai prarado 7-ias  bei 4-ias pozicijas šiuose infrastruktūros kriterijų grupės srityse. Šiek tiek mažiau, tačiau taip pat buvo prarastos 3 pozicijos ir technologinės infrastruktūros srityje“, – komentuoja V. Ivanovas.

Anot jo, šiemet kiek geriau nei prieš metus buvo įvertintas Lietuvos mokslo potencialas, tačiau Lietuva vis dar yra 5-me dešimtuke (42 vieta), o būtent tai verčia sunerimti dėl šalies konkurencingumo potencialo ilgalaikėje perspektyvoje.

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, pagrindiniu Lietuvos ekonomikos iššūkiu išlieka menka aukštos pridėtinės vertės gamybos ir paslaugų dalis ūkio struktūroje. Šiam iššūkiui įveikti reikalinga stipri švietimo sistema, mokslinių tyrimų infrastruktūra bei verslo augimui palanki reguliavimo aplinka.

IMD konkurencingumo reitingas sudaromas nuo 1989 m. ir šiemet pristatomas 32-ąjį kartą. Lietuva šiame reitinge vertinama ir lyginama su kitomis pasaulio šalimis nuo 2007 metų.

Pernai spalį paskelbtame verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į 11-ą vietą. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo šio reitingo skelbimo pradžios. 190 pasaulio šalių vertinančiame reitinge Lietuva pralenkė Latviją (19-a vieta) ir Estiją (18), Suomiją (20), Vokietiją (22) bei Lenkiją (40). Tarp visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užėmė 4 vietą ir nusileidžia tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą pernai užėmė 39-ą vietą tarp 141-os vertintų valstybių. Tai vienu laipteliu aukščiau nei praėjusiais metais. Aukščiausiai įvertintas Lietuvos makroekonominis stabilumas, o prasčiausiai – sveikatos, rinkos dydžio ir finansų sistemos sritys.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos bankas bendrovei „Via Payments“ skyrė 120.000 Eur baudą

Lietuvos bankas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus Lietuvos elektroninių...

Rinkos
2020.07.03
Parduotos franšizės liudija verslo brandą Verslo tribūna

Neseniai švaros paslaugų bendrovės „Švaros brolių“ parduotos keturios franšizės tapo svarbiu įvykiu Lietuvos...

Finansai
2020.07.03
NPD didinimo paradoksas: papildomų pinigų už pirmąjį pusmetį šiemet klius ne visiems Premium

Po valdžios sprendimo atgaline data – nuo sausio 1 d. – padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį įmonės...

Finansai
2020.07.03
TVF patarimas Lietuvai dėl valstybinio banko: „matuokite tris kartus, kirpkite vieną“ 3

Lietuvai, šiuo metu svarstančiai dėl valstybinio banko įkūrimo, vertėtų vadovautis posakiu „matuok tris, o...

Rinkos
2020.07.02
„Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus 

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų...

Finansai
2020.07.02
SEB bankas švelnina ekonomikos nuosmukio prognozę 1

SEB bankas tikslina Lietuvos ekonomikos prognozes, konstatuodamas, kad antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika...

Finansai
2020.07.02
Ragina vyriausybes susimąstyti apie „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimą

Pasaulio vyriausybės turėtų pagalvoti apie vadinamųjų „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimo schemų sukūrimą,...

Rinkos
2020.07.02
M. Jurgilas: su valstybiniu banku galime įlįsti ten, kur neturime kompetencijų Premium 7

Diskusijoms apie valstybinį banką Lietuvoje greitai bus 10 metų, bet kurti jo vien dėl pandemijos sąlygoto...

Rinkos
2020.07.02
Iš suplanuotos 1,5 mlrd. Eur paramos verslui „Invega“ paskirstė 210 mln. Eur

Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo...

2020.07.02
Birželį biudžeto pajamų surinkimas buvo geresnis nei gegužę

Birželio mėn. valstybės biudžetas pajamų gavo 15,9% (159,8 mln. Eur) mažiau nei planuota ir apie 10,5% (99,4...

2020.07.02
Virsmas banku: padėjo patirtis, susitelkusi komanda ir pasauliniai partneriai Verslo tribūna 2

„General Financing banko“ idėja įmonės vadovų galvose kirbėjo ilgą laiką. Tačiau tam, kad bankas galėtų...

Proga laisvam kapitalui, kuria dažnas Lietuvoje bijo pasinaudoti Premium

Koronavirusas vienų verslininkų visą laiką suvalgė likvidumo paieškoms. O kitiems atveria naujų galimybių,...

Statyba ir NT
2020.07.02
Dvigalvis valstybinis bankas: valdančiųjų argumentai ir rinkos kritika Premium 7

Seime patvirtinus valstybinio banko steigimą, aiškėja, kad valdantieji iš tiesų mato ne vieną, o du...

Rinkos
2020.07.02
Valstybinio banko idėja: verslas susiskaldė į tris nuomonių stovyklas Premium

Valstybinis bankas, kurio steigimą neseniai palaimino Seimas, yra net ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose...

Rinkos
2020.07.02
Lietuvos bankas išleidžia žmonių solidarumą pandemijos metu įamžinančias monetas

Lietuvos bankas trečiadienį į apyvartą išleidžia kolekcines 5 Eur sidabro ir 1,5 Eur vario ir nikelio lydinio...

Finansai
2020.07.01
Maksimali momentinio pavedimo suma didėja nuo 15.000 iki 100.000 Eur

Euro zonos gyventojams ir verslui momentinio SEPA pervedimo „lubos“ nuo šiandien didėja nuo 15.000 iki...

2020.07.01
„Compensa“ ir „Seesam“ baigė susijungimą

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Seesam Insurance“, gavusios atsakingų...

Rinkos
2020.07.01
Ir krizės įkarštyje augę indėliai gali pavirsti vartojimo pirtimi Premium 1

Lietuvos gyventojų, įmonių ir valdžios sektoriaus indėlių apimtis komerciniuose bankuose per gegužę...

Finansai
2020.07.01
Keičiasi kai kurios didžiausios ir mažiausios „Sodros“ išmokos 1

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo ...

Gazelė
2020.07.01
„Bonum Publicum“ virsta į „SB draudimą“

Šiaulių banko valdoma gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ nuo liepos 1 d. keičia pavadinimą į „SB...

Rinkos
2020.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus