Atsigavimą lems ne tik pinigai, bet ir atsakomybė

Publikuota: 2020-06-16
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvai iš Europos atsigavimo fondo gali būti atseikėta apie 6 mlrd. Eur. Kaip ir kam per artimiausius 3–4 metus bus paskirstytos šios investicijos, spręs ir atsakomybės imsis jau naujoji šalies Vyriausybė.

Specialiai kuriamas europietiškas fondas yra skirtas kovoti su koronaviruso sukelta krize. Europos Komisija siūlo, kad bendra šio fondo apimtis siektų 750 mlrd. Eur. Iš 6 mlrd. Eur Lietuvai skiriamų pinigų beveik 4 mlrd. Eur – negrąžinamos dotacijos, o apie 2 mlrd. Eur – paskolos.

„Nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 m. tai bus antras kartas, kai yra skiriamos tokios solidžios papildomos investicijos į mūsų ekonomikos pertvarkymą ir jos priartinimą prie ES vidurkio“, – šiandien interviu VŽ pasakoja Simonas Krėpšta, prezidento patarėjas ekonomikos klausimais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvai „gresia“ papildomi europietiški milijardai – kur juos investuosime

Nors diskusijos ir dėl šio fondo, ir dėl daugiamečio ES biudžeto tebevyksta – ES Vadovų Taryboje (EVT) birželio 19 d. turėtų būti vėl dėl jų tariamasi, – dėl būtinybės steigti atsigavimo fondą diskusijų kaip ir nėra. Pasak patarėjo, visos ES valstybės sutinka, kad toks instrumentas turi atsirasti kaip atsakas į globalią krizę. Tačiau kyla daug diskusinių klausimų dėl detalių: kokios apimties turi būti tas fondas, kaip jis turėtų būti formuojamas, kaip ir kam skiriamas ir t. t. Todėl greičiausiai reikės dar ne vienos EVT, kad būtų pasiekti kompromisai.

Europos atsigavimo fondas, kaip sako S. Krėpšta, – tai Lietuvos galimybė šoktelėti į kitą ekonominę lygą, nes 6 mlrd. Eur įliejimas į šalies ekonomiką yra didelė parama. Ši suma sudaro apie 12% mūsų dabartinio bendrojo produkto (BVP): grynai buhalteriniu būdu skaičiuojant tai yra vidutiniškai po 3–4% kasmet. Be didelės paspirties mūsų ekonomikai, dar yra ir įvairūs naudos multiplikatoriai, kurie parodo, kiek į vieną ar kitą sritį investuotas euras duos grąžos per tam tikrą perspektyvinį laikotarpį. Tad viskas priklauso nuo to, kam skirsime tuos milijardus.

ES ypatingo dirigento vaidmens šiuo klausimu nesiima – šiek tiek gairių pateiks, bet šalis pati turi nusistatyti tas sritis, kurioms labiausiai trūksta ir kurias reikėtų patempti. Vienas svarbus uždavinys panaudojant ES lėšas mūsų valstybėje jau išspręstas: nuo 2000 m. iki 2018 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui paaugo labiausiai ES. Dabar eilės laukia kiti ne mažiau svarbūs sprendimai: mūsų šalis pasižymi nemenkais regioniniais skirtumais ir dar gana didele socialine nelygybe. Akivaizdu, kad šios sritys prašosi reformų, atitinkamai – ir investicijų. ES taip pat rekomenduoja dotacijas iš atsigavimo fondo skirti reformoms svarbiuose viešuosiuose sektoriuose, tokiuose kaip švietimas ir sveikatos apsauga. Kitos kelios svarbios kryptys, kur turėtų būti nukreiptos europietiškos investicijos, yra žaliasis kursas, klimato kaitos programa, ekonomikos skaitmenizavimas, inovacijos versle, kompetencijų atnaujinimas, kai kurie strateginiai infrastruktūros objektai – tarp jų ir „Rail Baltica“ ir kt.

Minėtas fondas realiai pradės veikti kitąmet – jis bus skirtas 2021–2025 m. laikotarpiui, t. y. visai naujojo Seimo kadencijai. Todėl didžiausia atsakomybė, kur ir kam nueis tie milijardai eurų, teks ministerijoms ir visai būsimai Vyriausybei, kuri pradės dirbti po rinkimų. VŽ nuomone, svarbu nepamiršti praeities pamokų, kurios, deja, ne visada buvo vertos gero įvertinimo. Dalis europinių pinigų Lietuvoje nebuvo panaudota efektyviai – jie buvo „įmūryti“ į tuštėjančių miestų ir miestelių statinius, aikštes bei aikšteles. Anot S. Krėpštos, vyko vadinamoji trinkelizacija. Dabar teks pažvelgti kur kas atsakingiau – nauji milijardai turėtų būti investuoti taip, kad kuo labiau prisidėtų prie mūsų ekonomikos auginimo, kad atplauksiančios europinės lėšos duotų maksimalią naudą perspektyvoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos bankas bendrovei „Via Payments“ skyrė 120.000 Eur baudą

Lietuvos bankas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus Lietuvos elektroninių...

Rinkos
2020.07.03
Parduotos franšizės liudija verslo brandą Verslo tribūna

Neseniai švaros paslaugų bendrovės „Švaros brolių“ parduotos keturios franšizės tapo svarbiu įvykiu Lietuvos...

Finansai
2020.07.03
NPD didinimo paradoksas: papildomų pinigų už pirmąjį pusmetį šiemet klius ne visiems Premium

Po valdžios sprendimo atgaline data – nuo sausio 1 d. – padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį įmonės...

Finansai
2020.07.03
TVF patarimas Lietuvai dėl valstybinio banko: „matuokite tris kartus, kirpkite vieną“ 3

Lietuvai, šiuo metu svarstančiai dėl valstybinio banko įkūrimo, vertėtų vadovautis posakiu „matuok tris, o...

Rinkos
2020.07.02
„Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus 

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų...

Finansai
2020.07.02
SEB bankas švelnina ekonomikos nuosmukio prognozę 1

SEB bankas tikslina Lietuvos ekonomikos prognozes, konstatuodamas, kad antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika...

Finansai
2020.07.02
Ragina vyriausybes susimąstyti apie „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimą

Pasaulio vyriausybės turėtų pagalvoti apie vadinamųjų „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimo schemų sukūrimą,...

Rinkos
2020.07.02
M. Jurgilas: su valstybiniu banku galime įlįsti ten, kur neturime kompetencijų Premium 6

Diskusijoms apie valstybinį banką Lietuvoje greitai bus 10 metų, bet kurti jo vien dėl pandemijos sąlygoto...

Rinkos
2020.07.02
Iš suplanuotos 1,5 mlrd. Eur paramos verslui „Invega“ paskirstė 210 mln. Eur

Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo...

2020.07.02
Birželį biudžeto pajamų surinkimas buvo geresnis nei gegužę

Birželio mėn. valstybės biudžetas pajamų gavo 15,9% (159,8 mln. Eur) mažiau nei planuota ir apie 10,5% (99,4...

2020.07.02
Virsmas banku: padėjo patirtis, susitelkusi komanda ir pasauliniai partneriai Verslo tribūna 2

„General Financing banko“ idėja įmonės vadovų galvose kirbėjo ilgą laiką. Tačiau tam, kad bankas galėtų...

Proga laisvam kapitalui, kuria dažnas Lietuvoje bijo pasinaudoti Premium

Koronavirusas vienų verslininkų visą laiką suvalgė likvidumo paieškoms. O kitiems atveria naujų galimybių,...

Statyba ir NT
2020.07.02
Dvigalvis valstybinis bankas: valdančiųjų argumentai ir rinkos kritika Premium 7

Seime patvirtinus valstybinio banko steigimą, aiškėja, kad valdantieji iš tiesų mato ne vieną, o du...

Rinkos
2020.07.02
Valstybinio banko idėja: verslas susiskaldė į tris nuomonių stovyklas Premium

Valstybinis bankas, kurio steigimą neseniai palaimino Seimas, yra net ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose...

Rinkos
2020.07.02
Lietuvos bankas išleidžia žmonių solidarumą pandemijos metu įamžinančias monetas

Lietuvos bankas trečiadienį į apyvartą išleidžia kolekcines 5 Eur sidabro ir 1,5 Eur vario ir nikelio lydinio...

Finansai
2020.07.01
Maksimali momentinio pavedimo suma didėja nuo 15.000 iki 100.000 Eur

Euro zonos gyventojams ir verslui momentinio SEPA pervedimo „lubos“ nuo šiandien didėja nuo 15.000 iki...

2020.07.01
„Compensa“ ir „Seesam“ baigė susijungimą

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Seesam Insurance“, gavusios atsakingų...

Rinkos
2020.07.01
Ir krizės įkarštyje augę indėliai gali pavirsti vartojimo pirtimi Premium 1

Lietuvos gyventojų, įmonių ir valdžios sektoriaus indėlių apimtis komerciniuose bankuose per gegužę...

Finansai
2020.07.01
Keičiasi kai kurios didžiausios ir mažiausios „Sodros“ išmokos 1

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo ...

Gazelė
2020.07.01
„Bonum Publicum“ virsta į „SB draudimą“

Šiaulių banko valdoma gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ nuo liepos 1 d. keičia pavadinimą į „SB...

Rinkos
2020.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus