FNTT: gausėjo pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos skyriaus kasmetinėje veiklos ataskaitoje informuoja, kad pernai buvo gautas 1.501 pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas, o tai beveik tris kartus daugiau nei prieš penkerius metus.

Pranešimus teikė finansų įstaigos, valstybės institucijos, kiti įpareigotieji subjektai, užsienio finansinės žvalgybos padaliniai. Beveik pusę gautų pranešimų FNTT gavo iš bankų sektorius, kuris privalo laikytis terorizmo bei pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir pranešti institucijoms apie menkiausius įtarimus. 2019 m. pagausėjo pranešimų iš grynųjų pinigų perlaidomis užsiimančių bendrovių, tiesa, pastebimai sumažėjo pranešimų iš kazino.

Anot FNTT, pranešimų skaičius augo ir dėl to, kad per pastaruosius metus Lietuvos bankas išdavė nemažai licencijų naujiems finansų rinkos dalyviams – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, specializuotiems bankams. Taip šalyje atsirado daugiau subjektų, kurie, laikydamiesi nustatytų reikalavimų, privalo siųsti pranešimus apie bent kiek įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Mokestiniai nusikaltimai ir sukčiavimas

FNTT, įvertinusi gautus pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, konstatuoja,  kad didesnę dalį pirminių nusikaltimų, t. y. nusikaltimų, kuriuos vykdant buvo įgytas, legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas, sudarė mokestiniai nusikaltimai bei sukčiavimas.

2019 m. FNTT gavo 124 pranešimus apie sustabdytas pinigines operacijas įpareigotųjų subjektų klientų sąskaitose. Sustabdytų piniginių operacijų suma – daugiau nei 37 mln. Eur, iš kurių beveik 8 mln. Eur sumai vėliau buvo pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas baudžiamojo proceso kodekso tvarka. 2018 m. sustabdytų piniginių operacijų suma siekė per nei 26 mln. Eur.

Viliaus Pečkaičio, FNTT Pinigų plovimo valdybos skyriaus vadovo, vykdant klientų stebėseną, daugiau pranešimų teikta apie Lietuvos fizinių (per 860) ir juridinių asmenų (per 500) įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Tačiau 2019 m.  išryškėjo tendencija, kad smarkiai išaugo pranešimų, kuriuose pagrindiniai subjektai yra užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys: tarnyba pernai gavo daugiau nei 530 pranešimų apie fizinių asmenų veiklą (2018 m. gauti 340 pranešimai) ir 316 juridinius asmenis liečiančių pranešimų (2018 m. – apie 250).

„Šiuos pranešimus daugiausia siuntė elektroninių pinigų įstaigos, kurių sąskaitose vyko piniginės operacijos tarp užsienio piliečių. Be to, nemaža dalis pranešimų buvo susijusi su sukčiavimu per įvairias internetines platformas (pvz., „eBay“, „On-Line trading platform“ ir pan.)”, — FNTT pranešimai spaudai cituojamas V. Pečkaitis.

Analizuodamas pernai gautus pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas, FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyrius išskyrė kelias pagrindines tendencijas –  tai socialinės inžinerijos sukčiavimas, sukčiavimas panaudojant elektroninę valiutą, įtartinos grynųjų pinigų operacijos, panaudojant fiktyvias įmones, įtartinos grynųjų pinigų perlaidos, panaudojant vadinamuosius greituosius mokėjimus.

Siūlo virtualią valiutą

2019 m. pagausėjo atvejų, kai siekiama apgaule išvilioti Lietuvos ar užsienio fizinių asmenų lėšas, siūlant įsigyti esą egzistuojančią virtualiąją valiutą. Pasinaudojant tam tikslui specialiai internetiniuose puslapiuose sukurta ir skelbiama reklama, siūloma „pelningai investuoti“ savo lėšas į investicines paslaugas teikiančias finansų įstaigas, virtualiųjų valiutų keityklas, kurios tokius mokėjimo pavedimus gauna ir į Lietuvoje atidarytas sąskaitas. Fiziniam asmeniui susisiekus pagal skelbimą, siūloma atidaryti sąskaitą, į ją įnešti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tuomet lėšos esą investuojamos į virtualiąsias valiutas. Realiai jokios investicijos nevyksta, o pinigai apgaule užvaldomi.

Dar viena tendencija – Latvijos fizinių ir juridinių asmenų atidaromas banko sąskaitas nelegaliai veiklai Lietuvoje vykdyti pastaruoju metu pakeitė daugiausiai Ukrainos piliečiai, kurie atidaro savo asmenines sąskaitas ar įgyja Lietuvoje registruotas bendroves. Vėliau į bankų sąskaitas įplaukia didelės pinigų sumos, kurios investuojamos į nekilnojamąjį turtą arba naudojamos kaip tranzitinės lėšos, pervedant jas į ES šalis.