Euro zonos finansų ministrai pavakare surems ietis dėl ES gaivinimo fondo 

Publikuota: 2020-05-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penktadienio pavakare euro zonos finansų ministrai Euro grupės posėdyje vaizdo konferencijos būdu tarsis dėl ES ekonomikos gaivinimo fondo, kurio gairių paskelbimą į gegužės pabaigą nukėlė Europos Komisija (EK), esant dideliems pozicijų skirtumams. Klausimas sudėtingas ir todėl, kad fondą planuojama integruoti į 2021-2027 m. ES biudžetą, dėl kurio taip pat nėra susitarta.

Tarp pagrindinių nesutarimų – fondo finansavimo būdas, jo išlaidų prioritetai ir tai, ar lėšos turėtų būti išmokamos kaip paskolos ar subsidijos.

VŽ rašė, kad Europos ekonomikos gaivinimo fondas Lietuvai ir kitoms Bendrijos šalims leis išvengti dvigubo smūgio. Kol kas detalių apie fondą pateikta mažai, tačiau kiek anksčiau paviešinti Prancūzijos vyriausybės siūlymai skelbia, kad ES gaivinimo fondo metinė apimtis turėtų siekti 150–300 mlrd. Eur 2021–2023 m. laikotarpiu. Prancūzai siūlo, kad šios lėšos būtų pritrauktos išleidžiant bendras euroobligacijas, o skola investuotojams išmokama iš ES daugiamečio biudžeto, sumas išdėliojant iki 2060 m.

Tuokart Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Šiaurės Europos valstybės, įskaitant Lietuvą, jau atmetė bendrų obligacijų išleidimo idėją, o tai pastatė EK į nepavydėtiną padėtį. Pastarajai dar šį mėnesį teks pateikti ES gaivinimo fondo pasiūlymą, kuris turėtų sujungti labai skirtingas šalių narių pozicijas.

Vilius Šapoka, finansų ministras, sako, kad siekiant spartesnio ekonomikos atsigavimo, neužtenka vien tik trumpojo laikotarpio priemonių, orientuotų į COVID-19 pasekmių švelninimą.  

„Jau dabar turime pradėti planuoti ilgesnio laikotarpio veiksmus, kurie užtikrintų ne tik sugrįžimą į prieš krizinį lygį, bet ir transformuotų mūsų ekonomiką skaitmeninimo, žalinimo ir įtraukaus bei tvaraus augimo kryptimis. Turime maksimaliai išnaudoti ES biudžeto galimybes. Todėl derybų dėl kitos ES daugiametės finansinės programos kontekste didelį dėmesį skirsime naujam Ekonomikos gaivinimo fondui“, – sako V. Šapoka.

Europos Parlamentas mojuoja veto

Penktadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) pareikalavo numatyti tvirtą ekonomikos atkūrimo priemonių rinkinį ir plataus užmojo ES daugiametę finansinę programą (DFP), atsižvelgiant į dabartinę krizę ir piliečių poreikius.

Europarlamentarai primygtinai reikalauja, kad ekonomikos atkūrimo planas būtų pateiktas šalia naujosios daugiametės finansinės programos (DFP), nepakenkiant esamoms ir būsimoms ES programoms. Be to, jie reikalauja padidinti DFP ir pabrėžia, kad Parlamentas pasinaudos veto teise, jei nebus patenkinti jo reikalavimai.

Diplomatiniai šaltiniai nurodo, jog yra galimybė, kad būsimasis ES biudžetas gali peržengti 1,5 trln. Eur sumą, t. y. bus maždaug 400–500 mlrd. Eur didesnis, nei planuota anksčiau. Tai sudarytų bent 1,3–1,4% BNP. Nors Vokietija, didžiausia ES ekonomika ir Bendrijos biudžeto finansuotoja, siunčia signalų, kad yra atvira derėtis dėl didesnio ES biudžeto, Danija, Austrija, Nyderlandai ir Švedija toliau laikosi pozicijos, kad 2021–2027 m. ES biudžeto dydis neviršytų 1% Bendrijos BNP, arba apie 1 trln. Eur.

Mario Centeno, Euro grupės vadovas ir Portugalijos finansų ministras, teigia, kad ES gelbėjimo fondas leis išvengti dvigubo smūgio Baltijos šalims ir kitoms Bendrijos ekonomikoms, kokį pastarosios patyrė 2009-2013 m. laikotarpiu.

„Jeigu fondas bus didelis, jis leis įsibėgėti mūsų ekonomikoms, užtikrinti lygias konkuravimo sąlygas ir, svarbiausia, išdėlioti krizės įveikimo kaštus per laiką. O jeigu krizės nuostolius mėgintume padengti iš karto, rizikuotume destabilizuoti valstybių narių finansus ir jas suskaldyti, o tai galėtų įsukti antrą krizės bangą. Šito turime vengti“, – ES šalių žiniasklaidai duotame interviu sakė M. Centeno.

Ką vakare aptars ministrai

Finansų ministerija pranešime nurodo, kad posėdžio metu ministrai penktadienį apsikeis nuomonėmis dėl šalyse įgyvendinamų priemonių kovojant su COVID-19 bei sričių, kuriose ES lygmens koordinavimas yra būtinas. Taip pat diskutuos dėl Ekonomikos gaivinimo fondo (angl. – Recovery Instrument), kurio pasiūlymą Europos Komisija planuoja pateikti artimiausiu metu kartu su atnaujintu pasiūlymu dėl kitos ES daugiametės finansinės programos. Ministrai taip pat aptars anksčiau priimtų sprendimų įgyvendinimą.

Dėl COVID-19 pasekmių ekonomikai ir ES ekonomikos gaivinimo veiksmų bus apsikeista nuomonėmis su Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto (ECON) pirmininke Irene Tinagli. ECON aktyviai dalyvauja priimant sprendimus, siekiant užkirsti kelią COVID-19 sukeltai ekonominei krizei.

Primename, jog balandžio 9 d. Euro grupė pritarė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) aktyvavimo, Europos investicijų banko (EIB) Europos garantijų fondo sukūrimo bei EK pasiūlymo suteikti papildomą finansavimą nacionalinėms laikino nedarbo schemoms. Balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos (EVT) lyderiai sutarė, kad šios priemonės turėtų pradėti veikti nuo šių metų birželio 1 d.

EIB iniciatyva sukurtas 25 mlrd. Eur vertės Europos garantijų fondas, kuris leistų mobilizuoti 200 mlrd. Eur finansinę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

EK pasiūlė mobilizuoti papildomą finansavimą nacionalinėms laikino nedarbo schemoms. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma, kurio bendra apimtis ES mastu gali sudaryti iki 100 mlrd. Eur. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad darbuotojai ir savarankiškai dirbantys būtų apsaugoti nuo nedarbo ir pajamų praradimo.

ESM speciali linija veiks esamos ESM Griežtesnių sąlygų kredito linijos pagrindu. Gegužės 8 d. Euro grupės posėdyje pasiektas sutarimas dėl šios priemonės svarbiausių elementų. Kredito linija bus prieinama visoms euro zonos šalims ir sudarys iki 2% šalies BVP. Lietuvai tai reiškia galimybę pasiskolinti apie 1 mlrd. Eur. Vidutinė suteiktų paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 10 metų. Pasinaudoti finansavimu pagal šią kredito liniją bus galima iki 2022 m. gruodžio 31 d.

V. Šapoka teigia, kad kol kas Lietuva skolintis iš ESM neskubės.

Numatoma, kad prieš Euro grupės posėdį ESM Specialios kredito linijos aktyvavimas bus formaliai patvirtintas ESM valdytojų taryboje.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Asociacija: elektroninių mokėjimų dalis karantino metu išaugo 1

Atsiskaitymai kortelėmis karantino piko metu kovo ir balandžio mėnesiais sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu,...

Finansai
14:12
Daugiau pinigų inovacijoms Lietuva ieškos Briuselio kišenėje Premium

Iki šiol Lietuva daugelyje Europos Komisijos (EK) tiesiogiai valdomų programų, įskaitant ir „Europos...

Finansai
10:01
„Citadele“ nėrė į nuostolius

Latvijos banko „Citadele“ grupė šiemet pirmąjį ketvirtį patyrė 7,5 mln. Eur nuostolių, kai pernai atitinkamu...

Rinkos
2020.05.29
Vokietijos verslas rengiasi „V“ formos atsigavimui, antros viruso bangos nelaukia  Premium 2

Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ atnaujinta 2020–2021 m. prognozė skelbia, kad Vokietija, kuri yra...

Finansai
2020.05.29
„mano.bank“ sulaukė 100 norinčiųjų skolintis su „Invegos“ garantija

„mano.bank“, – vienas iš „Invegos“ finansinių partnerių, skirstančių lengvatines paskolas pagal priemonę...

Gazelė
2020.05.29
Nelieka „Sodros“ išmokų tėvams iki vasaros atostogų prižiūrėjusiems vaikus 

Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau...

Finansai
2020.05.29
Latvijoje pakibo įmonės viešasis pirkimas, nes „Sodra“ per karantiną įrašė skolą  Premium 4

Bendrovės, kuri yra VMI nukentėjusių nuo COVID-19 sąraše ir kol kas nemoka mokesčių bei „Sodros“ įmokų,...

Finansai
2020.05.29
Nauji vėjai prestižo pripažinime Verslo tribūna

Pastaruoju metu tiek Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) šaltiniuose, tiek įvairiuose straipsniuose...

2020.05.29
Rinkimų kovoje – užstrigusi, bet veiksminga plokštelė 8

Seimo rinkimai nenumaldomai artėja, o dabartiniai valdantieji išsitraukė kozirį, kurį galės vis iš naujo...

Rinkos
2020.05.29
Finansų ministras: Europos gaivinimui numatyti 750 mlrd. Eur paskatins Lietuvos plėtrą 

Vilius Šapoka, finansų ministras, akcentuoja, kad planuojamas 750 mlrd. Eur vertės ES ekonomikos gaivinimo...

Finansai
2020.05.28
„Luminor“ nuostolius lėmė atidėjiniai 1

Baltijos šalių bankas „Luminor“ pirmą šių metų ketvirtį patyrė 21,2 mln. Eur nuostolį, kurį lėmė dėl...

Rinkos
2020.05.28
A. Pranckevičius: atkūrimo fondas nemažintų Lietuvai tenkančios paramos

Europos Komisijos pasiūlytas 750 mlrd. Eur atkūrimo fondas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. Eur,...

Finansai
2020.05.28
R. Vilpišauskas: derantis dėl ES fondo Lietuvai svarbu neužsižaisti su skaičių magija 1

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europos Komisijos pasiūlytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo...

Finansai
2020.05.28
Neveikia VMI tinklapis, tačiau teikti deklaracijas galima

Laikinai nepasiekiama VMI interneto svetainė, tačiau Elektroninio deklaravimo sistema (EDS) ir Mano VMI...

Finansai
2020.05.28
Už paramos milijardus, kurie laiku nepasieks verslo, daug svarbiau išravėti biurokratines kliūtis  Premium 1

Šią savaitę Finansų ministerija gavo pusšimtį pasiūlymų už daugiau kaip 500 mln. Eur papildyti popandeminį...

Finansai
2020.05.28
Ant stalo – neblogas pasiūlymas, tik reikia išmonės pasinaudoti  8

Trečiadienį Europos Komisija (EK) paviešino ilgai lauktą 750 mlrd. Eur vertės Europos gaivinimo fondo...

Finansai
2020.05.28
2021-ųjų biudžeto rengimą paveiks ekonominis neapibrėžtumas ir rinkimai Premium

Dabartinė Vyriausybė teigia, kad nėra linkusi kartu su kitų metų biudžeto projektu teikti kokių nors esminių...

Verslo aplinka
2020.05.28
Pandemijos efektas: kas antra bendrovė dairosi tiekimo alternatyvų  Premium

Daugelis verslo šakų pandemijos metu visame pasaulyje susiduria su pajamų mažėjimo realybe ir...

Finansai
2020.05.27
Ekonomikos skatinimo planą siūlo papildyti prekinio kredito garantijomis

Vyriausybė trečiadienį svarstys Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) pasekmių mažinimo priemonių...

Verslo aplinka
2020.05.27
Specializuotų teisininkų poreikį diktuoja besiplečianti FinTech rinka Verslo tribūna 2

Kasmet didėjant FinTech įmonių Lietuvoje skaičiui, tikimasi tolesnio jų bei šios srities specialistų poreikio...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus