Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ekonomikos skatinimas ES kompetencijos ribose: kaip veikti?

Publikuota: 2020-05-04
svg svg

Atkurtos valstybės trisdešimtmečiui gavome pandeminį išbandymą, kuris leidžia pažvelgti, kaip gebame suprasti ir vairuoti savo teisinę ir ekonominę sistemą. Visuomenės veikėjai, komentatoriai, ekonomistai ir įvairių sričių verslininkai reiškia savo idėjas, kaip nacionalinei ekonomikai reikia ne tik pridususio skenduolio gaivinimo priemonių, bet ir naujos triatlono programos, kad iš krizės išeitume labiau pasirengę XXI a. ūkiui ir stipresni negu kiti skenduoliai.

Visgi patys drąsiausi nuomonės reiškėjai dažnai pamiršta, kad jau daugiau negu pusę savo atkurtos valstybės laiko gyvename Europos Sąjungoje ir būtent ES lygiu sprendžiami visi bent kiek svarbesni ekonomikos skatinimo klausimai. Todėl, profesionaliai ieškant proveržio galimybių, būtinos dvi kryptys: pirma, turime gerai suprasti esamo ES teisyno ribas ir, antra (šiuo metu aktualiausia dalykas), nukreipti pastangas į šių ribų plėtojimą pagal savo poreikius. Kitaip sakant, genialios proveržio idėjos padės, jeigu jas skleisime ne vien lietuviškuose portaluose ar socialiniuose tinklaračiuose, bet ir gebėsime jas prastumti Europos Komisijos koridoriuose.

Mūsų valstybės administracija pakankamai gerai išmano pirmąją dalį, t.y. supranta, kad yra toks dalykas kaip „valstybės pagalba“, kuris sprendžiamas atidžiai perskaitant ES reglamentus, tokią pagalbą leidžiančius. Tačiau šiuo laikotarpiu trūksta platesnio valstybės pagalbos principų išmanymo ir kartu užsispyrimo apginti savo, kaip mažiau turtingos ir naujesnės ES valstybės narės, interesus.

Kalbant apie ekonomikos proveržį, neišvengiamai reikalingos finansinės investicijos ir kapitalas – valstybės ir privatus. Pradžioje pažvelkime, ką šiuo klausimu mąsto Europos Komisija.

Esamos valstybės pagalbos gairės

Pagal dabartinį ES reguliavimą, bet kokia valstybės pagalba galima tik atskirai pranešus apie ją Europos Komisijai (EK) ir gavus leidimą. Papildomai EK yra priėmusi įvairių bendrųjų išimčių, kurias atitikus, pagalbos priemonei EK individualaus leidimo nereikia.

Pandemijos situacijai valdyti Europos Komisija 2020 m. kovo 19 d. priėmė rekomendacinį dokumentą (Komunikatą dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos (C(2020) 1863). Šiame Komunikate (angliškai dažnai vadinamas Temporary Framework) EK išsakė nuomonę ir nubrėžė gaires, kada valstybės pagalbą pripažintų leidžiama ir suderintų greitai. Komunikatas buvo pakoreguotas balandžio 3 d.

Tolesnis Europos Komisijos darbas pasireiškė skubia analize, ar valstybių notifikuotos pagalbos priemonės atitinka minėtą Komunikatą (o neatitikimams daug erdvės nebuvo palikta, kadangi buvo parengta ir Komunikato priemonių notifikavimo forma). Pavyzdžiui, Lietuvos valstybės pagalba nuomos mokesčiams kompensuoti buvo leista teikti 2020 m. balandžio 30 d.

Paskutinis Europos Komisijos programinis pasisakymas buvo 2020 m. balandžio 9 dieną: EK svarsto ir konsultuojasi su vyriausybėmis dėl įmonių rekapitalizavimo priemonių įtraukimo į Komunikatą. Šiame pareiškime EK pasiguodžia, kad nors valstybės investicijos į įmonių kapitalą yra itin rinką iškraipanti priemonė, tačiau ji gali būti reikalinga toms įmonėms, kurių produkcijos paklausa itin sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos. Papildomai EK nurodo, kad rekapitalizavimo priemonės būtų galimos tik su aiškia valstybės investicijos realizavimo strategija bei grąža mokesčių mokėtojams, kurių pinigais tokia pagalba būtų teikiama. EK pažymėjo, kad geriausia priemone laikytų europinį, o ne nacionalinį, mechanizmą.

Visgi pažymėtini dar du momentai iš minėto paskutiniojo EK pareiškimo. Pirma, Komisija pripažįsta, kad įmonių gaivinimai ir perėmimai nebūtų laikomi valstybės pagalba, jei jie daromi rinkos verte arba kartu ir tomis pačiomis sąlygomis su privačiais investuotojais (pari passu principas).

Galų gale, Komisija atskleidžia ir vieną iš pagrindinių savo rūpesčių: jeigu įmones perims ne nacionalinis ar ES kapitalas, tai verslas gali ieškoti užuovėjos pas investuotojus, kurie nebūtinai yra genami vien komercinio investavimo principų ir galimai yra veikiami  valstybių, kurių vertybės ne visai atitinka ES supratimą (turint galvoje Kiniją, Rusiją ir pan.). Su šia rizika kovojantis reglamentas jau priimtas 2019 metais, tačiau įsigalios tik 2020 m. spalį. Todėl Komisija netgi išplatino specialų 2020 m. kovo 25 d. Komunikatą C(2020) 1981, skatinantį valstybes nares kiek įmanoma plačiau naudotis esamomis nacionalinėmis priemonėmis nedraugiškų valstybių investicijoms stabdyti.

Kaip veikti?

Po tokio Europos Komisijos pareiškimo dėl įmonių rekapitalizavimo atsiranda prielaidos antrajai veiksmų krypčiai, t.y. aktyviai dalyvauti Komisijos kuriamų taisyklių kūrime ir išskirtinę pandemijos situaciją atitinkančiame taisyklių aiškinime.

Akivaizdu, kad sukurti detalias sąlygas, kurioms esant įmonių rekapitalizavimas valstybės lėšomis būtų priimtinas, yra itin sudėtinga. Čia pirmiausia norisi apriboti didelių valstybių dideles pagundas. Tokias, kaip, pavyzdžiui, Vokietijos planuojamas „Lufthansa“ gelbėjimo planas arba bendras Prancūzijos ir Nyderlandų galvos skausmas „Air France“/KLM.

Todėl ir Massimo Motta, konkurencijos politikos korifėjus, kalba apie didelių listinguotų įmonių  gelbėjimą, nurodydamas, kad įsigyjamų akcijų vertė turėtų būti ta, kuri buvo „jau prasidėjus krizei, bet iki pasklindant gandams apie valstybės paramą“ (M. Motta, Martin Peitz „EU State Aid Policies in the Time of COVID-19“, žr. čia: https://voxeu.org/article/eu-state-aid-policies-time-covid-19).  Žinoma, istorinę akcijų kainos vertę biržoje galima nustatyti ne tik dienų, bet ir minučių bei sekundžių tikslumu. Tačiau kokią vertę imti, kai kalba pasisuks apie vidutinių ar mažų įmonių akcijas ir jų rekapitalizavimą? Kaip nustatyti sąlygas ne individualiems stambiems atvejams, o daugeliui įmonių?

Šioje vietoje verta kalbėti apie patikrintus „finansinių tarpininkų“, kaip jie žinomi ES terminologijoje, mechanizmus. Paskolų atveju – tai bankai, kitos kreditus išduodančios įmonės. O investicijų į kapitalą atveju – tai rizikos ir privataus kapitalo fondai. Tokie fondai yra investicijų į įmonių kapitalą profesionalai. Jie yra išvaikščioję Lietuvos rinką ir pažįsta daugelį įmonių, kurios turi augimo potencialą – gerą produktą ir efektyvią komandą. Įmones, kurios vertos išlikti ir po krizės.

Taigi nustačius tik bendrus investavimo bruožus, reikėtų bent šiek tiek atpalaiduoti rankas esamiems fondams, leidžiant daryti didesnes investicijas (ypač paskesnes investicijas į jau turimas įmones), išplėsti investuotinų įmonių ratą, atsisakyti reikalavimo, kad tik jaunos įmonės yra tinkamos investuoti, sudaryti sąlygas valstybei pakeisti privačius investuotojus, jei šie dėl objektyvių aplinkybių nebegali investuoti su fondu. Naujos lėšos, skirtos įmonių rekapitalizavimui, taip pat galėtų būti skirstomos per profesionalių fondų valdytojus. 

Tinkamai struktūravus sąlygas ir pasitelkus privačius fondų valdytojus, galbūt valstybės pagalbos reikalavimų taikymo apskritai būtų galima išvengti arba bent jau sumažinti EK įtarumą jų atžvilgiu. Tokiu būdu sukurtume galimybes išeiti iš krizės ir sukurti proveržį, o ne tik vaikščioti visai Europos Sąjungai ir didžiosioms įmonėms pritaikytais keliais.

Andrius Ivanauskas vadovauja GLIMSTEDT bendrovių ir komercinės teisės, susijungimų ir įsigijimų bei konkurencijos praktikoms, dirba sandorių konsultavimo bei įmonių finansų srityse.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Bonum Publicum“ virsta į „SB draudimą“

Šiaulių banko valdoma gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ nuo liepos 1 d. keičia pavadinimą į „SB...

Rinkos
10:06
Verslo liudijimai nuo liepos išduodami ne visiems

Nuo liepos su vienu verslo liudijimu bus galima užsiimti tik vieno buto nuoma, o būstų ir automobilių...

Gazelė
10:02
Paskutinę dieną pajamų dar nedeklaravo 147.000 gyventojų 1

Paskutinę pajamų deklaravimo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia laukianti dar 147.000...

Finansai
09:30
Tamsesnė paskolų moratoriumo pusė: daugiau verslų gali nepajėgti jų grąžinti Premium

Lietuvos finansų įstaigos iki rugsėjo 30 d. pratęsia moratoriumą verslo ir gyvenotojų paskoloms. Šiuo metu...

Finansai
09:00
Karantininės būsto paskolos: suma krito beveik trečdaliu, palūkanos stabilios Premium

Naujai išduotų paskolų būstui įsigyti vidutinės palūkanos Lietuvoje gegužę siekė 2,4% – buvo kiek didesnės...

„Ignitis grupė“ skolina 200 mln. Eur ESO

UAB „Ignitis grupė“ šiandien suteikė 200 mln. Eur ilgalaikę paskolą AB „Energijos skirstymo operatorius“...

Pramonė
2020.06.30
„Luminor“ klientų perkėlimas į naują sistemą neapsiėjo be trikdžių 13

Lietuvos „Luminor“ banko, į kurį susijungė „Nordea“ ir DNB bankai, klientų perkėlimas į vieningą sistemą...

Rinkos
2020.06.30
„Ignitis grupės“ IPO galimi talkininkai šokiravo rinką Premium 9

Lietuvos energetikos grupės „Ignitis“ žygis į akcijų rinką toliau vyksta pakeltų antakių kalneliais ir...

Rinkos
2020.06.30
Didiesiems investuotojams – pelno mokesčio lengvata 1

Dideliems investuotojams nuo kitų metų bus pradėta taikyti pelno mokesčio lengvata. Kartu nustatyta, kad po...

Verslo aplinka
2020.06.30
Paskolos turizmui: daliai įmonių pavėluotų pinigų nebereikia Premium

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad nuo koronaviruso nukentėjusios Lietuvos turizmo,...

Paslaugos
2020.06.30
Finansų ministerija: tikėtina, kad Lietuvos ekonomika atsities 2022 m. 7

Nuo antrojo šių metų pusmečio tikėtinas laipsniškas Lietuvos ūkio atsigavimas, praėjusių metų lygį pasiekiant...

Finansai
2020.06.30
V. Šapoka: Lietuvos paštą paversti mažmeniniu banku yra teisiškai neįmanoma

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad pritaria jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“...

Finansai
2020.06.30
Teismas: administratorė su 6 išeitinėmis buvo atleista teisėtai Premium 14

Darbdavys net ir išmokėjęs šešių atlyginimų dydžio išeitinę negali darbuotojo atleisti be aiškios...

Finansai
2020.06.30
Lietuviai minties vasarą atostogauti užsienyje neatsisako – tai ketina daryti kas penktas Verslo tribūna

Prie kelionių užsienyje vasarą įpratusių lietuvių planus šiemet sujaukė koronavirusas. Nepaisant to, vienas...

„Luminor“ komunikacijos vadove tapo I. Baltrušaitienė 5

Indrė Baltrušaitienė, neseniai pasitraukusi iš prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės pareigų, tokias...

Rinkodara
2020.06.29
„Paysera“ žengia į Kosovo rinką 1

Elektroninių mokėjimų įstaiga „Paysera“ Kosove gavo pirmąją šalyje elektroninių pinigų įstaigos (EMI)...

Rinkos
2020.06.29
Europos investicijų bankas skolina verslo centro plėtrai Rygoje

Europos investicijų bankas (EIB) skiria 22 mln. Eur paskolą koncerno SBA įmonės „Capitalica Asset Management“...

Statyba ir NT
2020.06.29
Centrinės prekybinės gatvės: pramogų pliūpsnis ir bankų atsitraukimas Premium

Svarbiausių sostinės prekybinių gatvių analizė atskleidžia, kad dabartinė padėtis yra šiek tiek prastesnė nei...

Prekyba
2020.06.29
Karantino pėdsakai apskaitoje: profesionalumas ir lankstumas įgijo naują reikšmę

Pandemija ir su tuo susiję karantino suvaržymai ryškiausiai smogė verslams, kurių pagrindinė misija –...

Finansai
2020.06.28
Nuo liepos 1 d. – automobilių taršos mokesčio startas 26

Nuo liepos 1 d. pradedamas taikyti audringas diskusijų kėlęs Motorinių transporto priemonių registracijos...

Finansai
2020.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus