Perspėja verslą saugotis sukčių, bandančių išvilioti duomenis 

„Užsienyje pasitaikė rimtų precendentų, todėl siekiame, kad jie nepasikartotų Lietuvoje. Tam tereikia šiek tiek budrumo. Iš savo pusės įdiegėme saugiklius į paramos mechanizmus ir iš anksto įspėjame verslą, kad atidžiai žiūrėtų, kur ir kam atskleidžia savo duomenis, kad nepakliūtų į sukčių pinkles“, – pranešime cituojamas Arūnas Vaitonis, Lietuvos banko Saugos departmento atstovas.

LB rekomenduoja tinkamai pasidomėti pagalbos priemone, kuria ketinate naudotis: kas konkrečiai ją administruoja, kas tiesiogiai pagal ją teikia finansinę paramą. Pavyzdžiui, ASAP (apmokėtinų sąskaitų įmonėms tiekėjoms) priemonę administruoja ir lėšas perveda tik UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“). Jokių tarpininkų nėra ir negali būti.  

Bando išgauti PIN kodus, kitus duomenis

Taip pat verslininkai kviečiami atkreipti dėmesį į paramą teikiančios institucijos (įstaigos) interneto svetainės adresą, kaip sudaromi el. pašto adresai. Jeigu adresas skiriasi net ir vienu simboliu, – tai gali būti klastotė. Taip pat primenama, kad sukčiai neretai stengiasi išprovokuoti skubotus sprendimus.

„Nei Lietuvos bankas, nei „Invega“ neprašo bankų kortelių PIN kodų, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ir kitų jautrių duomenų, nereikalauja pervesti jokių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų ir pan. Jeigu tik sulauksite tokių prašymų ar reikalavimų, jokiu būdu nevykdykite tokių nurodymų – iškart nutraukite pokalbį ar susirašinėjimą ir perduokite informaciją policijai“, – teigiama LB pranešime.

Su apgavysčių lavina susidūrė Vokietijos Šiaurės Reino Vestfalijos žemės verslininkai. Daugiausiai gyventojų turinčios Vokietijos žemės administracija pagal patvirtintą valstybės pagalbos verslui planą balandžio viduryje kiekvieną dieną išmokėdavo 2,3 mlrd. Eur 225.000 smulkių ir vidutinių verslų, o pirmą paramos dalijimo savaitgalį priėmė 300.000 paraiškų.

Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad per pirmą paramos teikimo savaitę buvo sukurta 90 netikrų interneto puslapių, per kuriuos sukčiai viliojo duomenis ir taip susišluodavo verslininkams skirtus valstybės pagalbos pinigus. Skaičiuojama, kad dėl apgaulės nukentėjo nuo 3.500 iki 4.000 paraiškų valstybės pagalbai teikėjų. Šiaurės Reino Vestfalijos žemės administracija kuriam laikui turėjo nutraukti paraiškų priėmimą internetu, kol buvo sustiprintas sistemų saugumas, rašo „Bloomberg“.

Įsisukus pandemijai kibernetinio saugumo bendrovės apskritai fiksuoja sukčių suaktyvėjimą. Visame pasaulyje plintantis koronavirusas jiems tapo puikia priedanga. Gerokai išaugus nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičiui, piktavaliai naudojasi žmonių patiklumu ir baimėmis, siekdami platinti kenkėjiškas ir šnipinėjimo programas.