Lietuva iš euro zonos gelbėjmo fondo galės pasiskolinti iki 1 mlrd. Eur 

Publikuota: 2020-03-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Siekiant atremti koronaviruso šoko sukeltas pasekmes Lietuva iš euro zonos gelbėjmo fondo galės pasiskolinti 1 mlrd. Eur arba penktadalį šiemet planuojamos pasiskolinti sumos, jeigu to prireiktų.

Pirmas teksto skyrius papildytas Finansų ministerijos ir Viliaus Šapokos, finansų ministro, komentarais.

Tokia galimybė atsiveria po antradienį vykusio euro zonos finansų ministrų pasitarimo, kuriame euro grupės nariai sutarė leisti visoms euro zonos valstybėms narėms be išimties pasiskolinti iš Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM), dar žinomo kaip Europos valiutų fondo, iki 2% šalies BVP. Suma galės didėti, jei šoko pasekmės bus didesnės.

Lietuvos nominalus BVP 2019 m. siekė 48,3 mlrd. Eur.

Jei ketvirtadienį tokiai priemonei pritars ES vadovai, Lietuva, kaip ir kitos euro zonos šalys, galės pasinaudoti taip vadinama ESM pagerintų sąlygų kredito linija (angl. Enhanced Conditioned Credit Line – ECCL).

ESM šiuo metu skolinamų lėšų vidutinė kaina siekia 0,76%. Palyginti, ankstesnės skolų krizės 2010-2013 m. metu skolinta už nuo 0,8% Kiprui ir Ispanijai iki 1,5% – Airijai ir 1,6% – Graikijai.

ECCL paėmusios šalys po įveiktos krizės įsipareigoja užtikrinti viešųjų finansų drausmę, o kaip jos to laikosi kreditų išdavimo laikotarpiu yra stebimos Europos Komisijos.

Finansų ministerija trečiadienį VŽ informavo, kad kol kas diskutuojama dėl principų, o skolinimosi kaina priklausys ir „nuo tuometinės situacijos rinkose, ir nuo paskolos trukmės".  Finansų ministrai sutarė toliau dirbti šiuo klausimu, kitas Euro grupės posėdis numatomas kitą savaitę.

Po susitikimo trečiadienį Vilius Šapoka, finansų ministras, BNS sakė, kad aptartas ECCL kredito linijos mechanizmas, kurį jis lietuviškai vadina „griežtesnių sąlygų" kredito linija, leis turėti žymiai greitesnį rezultatą egzistuojančių ESM instrumentų pagrindu, nei bandant susitarti dėl naujų ir dar neišbandytų instrumentų.  Pasak jo, ECCL kredito linijos aktyvavimas būtų „tinkamas ir savalaikis sprendimas“.

Lietuva skolinsis 5 mlrd. Eur

Lietuva ekonomikos skatinimui numato šiemet skolintis iki 5 mlrd. Eur, tačiau suma gali būti didesnė jei to prireiks, priklausomai nuo to, kiek per pasaulį pasklidusi koronaviruso pandemija tęsis ir kaip ji paveiks Lietuvos ekonomiką.

V. Šapoka antradienį sakė, kad Lietuva laiku ėmėsi žingsnių, sutardama dėl papildomų milijardinių paskolų ekonomikai palaikyti koronaviruso krizės sąlygomis. Ministras tikino, kad „šalis nebus praskolinta“.

„Mes laiku, iš anksto kreipėmės dėl kreditinių šaltinių ir linijų. Mūsų tarptautinė reputacija yra gera. Tai ir išnaudosime pasiskolindami už tinkamą kainą“, – kalbėjo V. Šapoka.

Mario Centeno, Euro grupės prezidentas ir Portugalijos finansų ministras, video konferencijos metu antradienį sakė, kad pasitarimo metu taip pat sutarta padvigubinti ekonomikos skatinimo paketą iki 2% Europos Sąjungos BVP, o bendrovių likvidumui skiriamas lėšas – nuo 10% iki 13% Bendrijos BVP.

Jo teigimu, šio pasitarimo tikslas buvo pasirengti ketvirtadienį vyksiančiam ES lyderių susitarimui, kur ir bus priimti sprendimai dėl atsako koronavirusui būdų ir apimties.

M. Centeno teigė esąs pakankamai įsitikinęs, kad priemonėms bus pritarta ES vadovų taryboje ketvirtadienį, tačiau dar negalėjo pasakyti, kaip greitai kredito linijos bus prieinamos Lietuvai ir kitoms euro zonos narėms.

Klausas Reglingas, ESM prezidentas, patikslino, kad skolinimosi limitas – 2% BVP – numatytas konkrečioms valstybėms narėms, o nėra taikomas bendras limitas visai euro zonai. Suma galės didėti, jei šoko pasekmės bus didesnės.

„Taip pat svarbu, kad šalys sugrįžtų į stabilių finansų kelią po šitos krizės“, – pridūrė K. Reglingas.

Jis teigė, kad euro zona, ES ir visas pasaulis susiduria su beprecedente krize, nematyta nuo ispaniškojo gripo, kuris 1918 m. senajame kontinente nusinešė dešimtis milijonų gyvybių. Koronavoruso pandemija išplito per 195 valstybes ir jau nusinešė daugiau nei 16.300 žmonių gyvybių. Lietuvoje nuo kovo 16 d. paskelbtas karantinas: šalyje 206 infekuotieji virusu, iš kurių mirė 2 žmonės.

„Turime koordinuotai spręsti šią padėtį, matome vieningą atsaką į šią krizę. ESM turi patirtį sprendžiant krizes, turime pakankamai lėšų. Galime paskolinti 410 mlrd. Eur”, – video konferencijoje sakė K. Reglingas.

Jo teigimu, dar nenaudotos ESM kredito linijos arba ECCL yra „tinkamiausios tokiems šokams atremti“.

[infogram id="ffd660d0-499e-4623-8381-fdc62fa5512f" prefix="O6I" format="interactive" title="Patvirtinti koronaviruso atvejai įvairiose šalyse 2020 01 20 — 03 25"]

Koronaviruso obligacijos padėtos į lentyną

VŽ rašė, kad Vokietija yra pasirengusi padėti labiausiai ES nukentėjusiai Italijai įveikti koronavoruso pandemiją ir paremti idėją suteikti nepaprastąją kredito liniją iš euro zonos gelbėjimo fondo. Tačiau Berlynas atmeta ore sklandančią idėją išleisti euroobligacijas, už kurias įsipareigojimus prisiimtų visos euro zonos narės.

Vokiečiai nerimauja, kad aukštą skolos lygį turinti Italija dar iki šios krizės vargo su struktūrinėmis problemomis. Jos turės būti sprendžiamos įveikus koronaviruso pandemijos sukeltas pasekmes. Euroobligacijų idėja svarstyta 2011 m. per skolų krizę, tačiau tam taip pat pasipriešino Berlynas ir kitos už fiskalinę drausmę pasisakę euro zonos narės.

Šią savaitę ECOFIN, ES finansų ministrų taryba, taip pat laikinai „išjungė“ ES fiskalinės drausmės taisyklės, o tai atrišo valstybėms rankas pasiskolinti iš peties.

Paolo Gentiloni, Europos Komisijos (EK) narys ekonomikai, antradienį teigė, kad ši krizė visiškai kitokia nei prieš dvylika metų, kuri palies visas valstybes nares.

„Euro zona ir visa ES šiemet patirs recesiją. Kokio ji bus gylio dabar nėra prasmės prognozuoti. Tai priklausys nuo koronaviruso pandemijos trukmės“, – sakė P. Gentiloni.

Jo teigimu, kovai su koronavirusu EK sukoncentravo daugiau nei 90 mlrd. Eur ES išteklių. Didelės sumos bus skolinamos iš Europos investicijų banko.

Tačiau nacionaliniai paramos paketai bus kur kas didesni. Pavyzdžiui, Vokietijai šoko pasekmėms įveikti patvirtino 750 mlrd. Eur ekonominio skatinimo paketą. Numatoma skolintis papildomai 156 mlrd. Eur. finansuoti socialinėms programoms ir paramai verslams.

Be to, praėjusią savaitę Europos centrinis bankas paskelbė, kad už 750 mlrd. Eur supirks vyriausybių ir įmoniu obligacijų. Taip siekiama  nuraminti finansų rinkas dėl krizės suvaldymo.

Vienas pagrindinių JAV akcijų rinkos indeksų „Dow Jones Industrial Average“, nuo vasario smukęs trečdaliu, antradienį pašoko daugiau nei 11%, arba labiausiai nuo Didžiosios depresijos laikų 1933-aisiais.

Didžiausią per 87 m. „Dow Jones“ atšokimą paskatino viltys, kad JAV įstatymų leidėjai susitars dėl milžiniško 2 trln. USD ekonomikos gaivinimo paketo, kuris leis sušvelninti koronaviruso krizės padarinius JAV ekonomikai.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Aon Baltic“ draudimą nuo COVID-19 sukūrė per tris dienas 1

Tarptautiniam draudimo paslaugų tinklui priklausanti brokerių bendrovė „Aon Baltic“ Lietuvos įmonėms pradėjo...

Finansai
15:40
„Invega“ garantijos bus skiriamos ir apyvartinėms lėšoms skolintis

Veiklą pertvarkantys ar ją plečiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali naudotis garantijomis,...

Finansai
14:47
Nuotolinis darbas sumažino našumą – kaip sudrausminti darbuotojus Premium 2

Jeigu dirbant nuotoliniu būdu darbuotojų našumas sumažėja, darbdavys gali parengti tokio darbo taisykles.

Finansai
12:51
Stringa euro zonos finansų ministrų derybos dėl koronaobligacijų  1

Euro zonos ministrams nepakako antradienio nakties susitarti dėl bendro atsako koronaviruso pandemijai ir jos...

Finansai
10:28
„Fintech“ sektoriaus plėtra pernai – didesnė nei planuota

Finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus įmonių skaičius Lietuvoje pernai, palyginti su 2018 metais,...

Kaip „Sodra“ mokės pensijų anuitetus, Seimas galutinai apsispręs po Velykų

Seime skinasi kelią tvarka, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos fonduose sukauptų pensijų...

Finansai
06:56
Vėluoti arba neatsiskaityti gali kas antra restoranų, statybos ir transporto bendrovė  Premium

Tarpusavio atsiskaitymų ir bankroto rizika karantino laikotarpiu išaugo visuose verslo sektoriuose be...

Finansai
05:45
Pandemija investicijų nesustabdė – „Regvolution“ pritraukė 350.000 Eur Premium

Jungtinės Karalystės (JK) reguliavimo technologijų („regtech“) startuolis „Regvolution“, siūlantis mašininio...

Lietuva iš 1,5 mlrd. Eur gautų paskolų kol kas paėmė tik 50 mln. Eur  1

Lietuva, iš tarptautinių bankų pastarosiomis dienomis gavusi 1,5 mlrd. Eur paskolų, jas ketina panaudoti...

Finansai
2020.04.07
„Invega“ įmones tiekėjas kviečia pasimatuoti 50 mln. Eur deguonies kaukę. Ji tiks ne visiems  Premium 5

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) paskelbė sąlygas įmonėms tiekėjoms, kurios, kaip...

Finansai
2020.04.07
Šiemet prognozuoja ketvirtadaliu didesnę bankrotų bangą 

Prekinių kreditų draudimo bendrovė „Coface“ prognozuoja, kad bankrotų skaičius pasaulyje dėl koronavoruso...

Finansai
2020.04.07
Euro zonos finansų ministrai apsispręs, kaip finansuoti atsaką koronaviruso pandemijai   1

Antradienį pavakare euro zonos finansų ministrai Euro grupėje sieks susitarti dėl Europos Sąjungos (ES)...

Finansai
2020.04.07
„Revolut“ sieks britiškos bankinės licencijos

Jungtinės Karalystės startuolis „Revolut“, kuriam neseniai teko neigti gandus dėl neva blogos finansinės...

Rinkos
2020.04.07
VMI: šiemet gyventojų pajamų deklaravimas skyla į dvi dalis

Po Velykų, balandžio 15 d. pajamas deklaruoti pradės individualią veiklą vykdantys gyventojai, o visi...

Finansai
2020.04.07
VMI pradėjo siųsti pranešimus dėl mokesčių atidėjimo

VMI sulaukė virš 5.000 įmonių prašymų atidėti mokesčius. Dauguma jų šią ir kitą savaitę sulauks teigiamų VMI...

Finansai
2020.04.07
Bankai: verslą gelbėjame iš savo kapitalo, valstybės pagalbos nėra 7

Lietuvos komerciniai bankai skundžiasi, kad kol valstybė krizės akivaizdoje neapsisprendžia dėl paramos...

Rinkos
2020.04.07
Uždaryti verslai jau suvalgė savo metinį pelną Premium 7

Verslo pelningumas paprastai svyruoja tarp 5–10%, todėl dauguma uždarytų verslų jau suvalgė savo metinį...

Finansai
2020.04.07
Ataskaitas verta pateikti laiku, nes tai gali padėti per krizę Premium

Nors karantino metu parengti kokybiškai finansines ataskaitas sudėtinga, jei tik įmanoma, tai padaryti verta,...

Finansai
2020.04.07
Civilinio turto konfiskavimo įstatymas - priimtas ne laiku ir ne vietoje Verslo tribūna

Po Karantino vėliava skubiai priėmus Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, valstybės institucijoms imtis...

Finansai
2020.04.06
Perdirbėjai dėl karantino nestabdo medienos pirkimų iš VMU  3

Keturios medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos priėmė sprendimą nestabdyti medienos pirkimo iš...

Finansai
2020.04.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus