Ekonomistai palankiai vertina bendro ES skolinimosi idėją

Be to, nusprendus skolintis bendrai gali būti kuriamas naujas instrumentas, tačiau, pasak analitikų,  paprasčiau būtų aktyvuoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM).

Ž. Mauricas: rinką reikia užpilti pinigais

Pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, šiuo metu reikia daryti viską, siekiant palaikyti ekonomikos gyvybingumą ir išvengti neigiamų šalutinių pasekmių, kurios dar labiau pasėtų paniką.

„Dėl pasaulyje siaučiančios pandemijos ekonomika stoja, tai yra laikinas procesas. Tačiau jei pradės trūkinėti tiekimo ir atsiskaitymo grandinės, jei iš jų iškris dalis įmonių arba net valstybių, atkurti jas bus galo sudėtinga. Todėl reikia daryti viską, kad tos grandinės nesutrūkinėtų“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, šiuo atveju iniciatyvos turi imtis tiek Europos Komisija, tiek Europos Centrinis Bankas (ECB).

„Manyčiau, kad bendrai reikėtų svarstyti įvairius variantus, neatmesčiau ir JAV idėjos dėl vadinamųjų „sraigtasparnio pinigų“ (VŽ rašė apie iki šiol praktikoje mažai išbandytą ekonomikos skatinimo priemonę, ekonomistų dar vadinamą pinigais iš sraigtasparnio, kai gyventojams tiesiogiai į rankas dalinami pinigai). Per daug smulkaus verslo ir namų ūkių gali patirti didelį šoką, po kurio jie neatsigautų“, – aiškino „Luminor“ ekonomistas.

Jo teigimu, tokios krizės pasaulis dar nėra patyręs, jos šaltinis yra išorinis, kurio negalima paveikti.

„Tai skatina žmonių paniką ir kuo toliau, tuo tos panikos gali būti daugiau. Pačios epidemijos nepadaro tiek tiesioginės žalos, kaip jų sukeliama panika“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, dėl šios priežasties karantino laikotarpiu „tiesiog reikėtų užpilti visą rinką pinigais“.

„Aišku, yra nemažų rizikų, dalis įmonių „zombių“ tų pinigų tikrai nenusipelno, turėtų bankrutuoti ir išeiti iš rinkos, tačiau dabar tam tikrai netinkamas laikas (...) Tai didins kainas ir yra grėsmė, kad ateityje infliacija gali pakankamai ženkliai paspartėti. Bet kai tenka rinktis tarp didesnės infliacijos ir mažesnio bankrotų skaičiaus ir mažesnės infliacijos su daugiau bankrotų, aš būčiau už pirmą variantą“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Jis pabrėžė, kad visus su ekonomikos skatinimu susijusius sprendimus reikia priimti kuo greičiau.

„Šiuo metu laikas tikrai yra pinigai, todėl reikėtų kaip įmanoma greičiau tuos sprendimus priimti. Lietuva iš dalies yra geras pavyzdys, nes įvedus karantiną tą pačią dieną buvo priimtos atitinkamos priemonės“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

T. Pavilauskas: reikia bendro skolinimosi instrumento

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, ECB naktį į ketvirtadienį pranešus apie 750 mlrd. Eur vertės programą, pagal kurią bus perkamos vyriausybių ir bendrovių obligacijos, situacija kapitalo rinkose pagerėjo, tačiau vien to nepakaks. 

„Visi supranta, kad vyriausybėms reikės pinigų, ir bus blogai, jei jos visos vienu metu bandys jų pasiskolinti. Galime turėti butelio kakliuką, kai visiems ir labai greitai reikės pritraukti naujų pinigų. Todėl gal ir būtų normalus sprendimas, kai nebūtų bandoma skolintis atskirai, o leidžiamas vienas bendras instrumentas, kurio lėšos būtų perskirstytos“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, nusprendus skolintis bendrai gali būti kuriamas naujas instrumentas, tačiau paprasčiau būtų aktyvuoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM).

„Ten berods yra 400 mlrd. Eur skolinimosi galimybės leidžiant euroobligacijas, kurias garantuoja visos euro zonos šalys. Jei viskas blogės, manau, bus tik laiko klausimas, kada toks mechanizmas bus padarytas. (...) ESM privalumas dar yra tas, kad obligacijas galėtų tiesiogiai pirkti ECB. Manau, blogiausiu atveju link to ir bus einama“, – teigė SEB ekonomistas.

„Tų mechanizmų ir priemonių yra, kol kas jos dar nėra aktyvuotos, bet gali būti, jog už kelių dienų apie tai kalbėsime jau kaip apie faktą, – pridūrė jis.

Bendro skolinimosi idėją aptarė telekonferencijoje

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai vadinamųjų „koronaviruso obligacijų“ išleidimo perspektyvą aptarė šią savaitę vykusioje telekonferencijoje. Anot jo, prezidentas Gitanas  Nausėda bendro skolinimosi euro zonoje idėją vertina palankiai.

„Projektas yra dar tik idėjų fazėje, yra daug detalių ir rizikos valdymo elementų, kurie turėtų būti suderinti. Bet šią idėją, kaip didinančią finansų integraciją euro zonoje, kaip papildomą žingsnį bendrosios rinkos link, prezidentas vertina teigiamai“, – BNS sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, bendrų euroobligacijų idėja ES nėra visiškai nauja, bet smūgis ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos skatina ją įvertinti iš naujo