Euro grupė sutarė dėl ekonominių priemonių kovai su COVID-19

Publikuota: 2020-03-16
Atnaujinta 2020-03-17 09:25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Euro grupės posėdyje sutarta dėl Europos Sąjungos (ES) valstybių atsako į koronaviruso plėtros sukeltus ekonominius ir finansinius iššūkius.

Kaip pranešė Finansų ministerija, vaizdo konferencijos būdu vykusiame posėdyje finansų ministrai pritarė konkrečioms priemonėms, kurių bus imtasi tiek nacionaliniu, tiek ES mastu. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas sveikatos apsaugos, verslo likvidumo užtikrinimo ir užimtumo sričių finansavimui.

„ES veiksmai svarbūs papildant ir sustiprinant kiekvienos šalies nacionalinio lygmens priemonių įgyvendinimą. (...)  Šiandien sutarėme dėl konkrečių naujų ES lygmens priemonių poreikio. Prireikus, bus imtasi papildomų veiksmų, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ekonomikai“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

ES valstybės narės sutarė, kad svarbiausios priemonės nacionaliniu lygmeniu – reikiamų lėšų užtikrinimas sveikatos apsaugos sistemai; įmonių, visų pirma, mažų ir vidutinių, taip pat tų, kurioms daromas didžiausias neigiamas poveikis, likvidumo užtikrinimas; parama nukentėjusiems darbuotojams dėl prarastų pajamų, įskaitant ligos, bedarbio pašalas, pajamų mokesčio mokėjimo atidėjimą ir kt.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lietuvos Vyriausybė pirmadienį per pietus patvirtino visas šias sritis apimantį ekonominių ir finansinių priemonių planą, kurio įgyvendinimui bus numatyta 10% nuo šalies bendro vidaus produkto – 5 mlrd. Eur.

Posėdžio metu Europos Komisija pristatė kovo 13 d. komunikate „Koordinuotas atsakas į COVID-19 plitimą“ pateiktas priemones. Sutarta įsteigti Atsako į koronavirusą investicijų iniciatyvą, pagal kurią bus spartinamas ES struktūrinių fondų panaudojimas, užtikrinant aktualiausių minėtų sričių, kovojant su koronavirusu, finansavimą. Tam numatyta skirti 37 mlrd. Eur. Atitinkami ES teisės aktų pakeitimai bus svarstomi ir tvirtinami skubos tvarka.

Taip pat sutarta skirti papildomas lėšas įmonių likvidumui užtikrinti padidinant Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) bei Europos investicijų banko (EIB) verslui teikiamas garantijas ir paskolas. Papildomai bus siekiama maksimaliai išnaudoti Stabilumo ir augimo pakte numatytą lankstumą reaguoti į nenumatytas krizes bei lanksčiai taikyti ES valstybės pagalbos taisykles.

Ministrai sutarė glaudžiai koordinuoti veiksmus ir, prireikus, imtis papildomų fiskalinių priemonių. Taip pat bus derinamos ilgesnio laikotarpio priemonės skirtos šalių ekonomikų skatinimui.

Mario Centeno, Eurogrupės prezidentas ir Portugalijos finansų ministras, po susitikimo nuotoliniu būdu transliuotoje spaudos konferencijoje sakė, kad „tai tik pirmas žingsnis“ ir kad euro zonos finansų ministrai tęs atsakomąsias priemones siekiant įveikti koronaviruso sukeltas pasekmes. 

„Mes kol kas įsipareigojome užtikrinti likvidumo priemones, kurios sieks bent 10% BVP, įskaitant valstybės garantijas ir mokesčių mokėjimų atidėjimą. Šios sumos gali būti kur kas didesnės ateityje“, — teigiama Eurogrupės pranešime.

Sutarta euro zonos finansų ministrų konsultacijas tęsti kiekvieną savaitę.

rašė, kad Briuselio strateginių tyrimų instituto „Bruegel“ ekspertai akcentuoja, kad šįkart Europai reikia imtis drastiškesnių priemonių, nei taikytos iki šiol. Jie finansų ministrams rekomenduoja, kad siekiant atremti COVID-19 pandemijos ekonomines pasekmes Europos Sąjungoje būtina užtikrinti adekvatų sveikatos paslaugų finansavimą, taikyti tikslines priemones, kurios padėtų savarankiškai dirbantiems. 

Taip pat įvesti „platų makroekonominį draudimą“, kai tris mėnesius bendrovėms būtų skaičiuojamos per pusę sumažintos socialinio draudimo įmokos (arba taikomas mažesnis darbo pajamų apmokestinimas). Pastaroji priemonė prilygtų 2,5% Bendrijos BVP dydžio paramai.

LB nukirpo prognozę, atleido vadžias bankams

Lietuvos bankas (LB) pirmadienį paskelbė, kad šiais metais dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika susitrauks mažiausiai -1,2%. Centrinis bankas mažina kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus bankams, o tai turėtų leisti bankams papildomai suteikti verslui ir gyventojams apie 2 mlrd. Eur paskolų.

Iki koronaviruso sukeltos pandemijos šoko Lietuvos bankas 2019 m. gruodį prognozavo, kad šalies ekonomikos augimas sulėtės nuo 3,9% pernai iki 2,5% šiemet. Dar praėjusią savaitę svarstyti scenarijai, kad nuo Lietuvos BVP augimo dėl koronaviruso sukelto šoko pasaulyje šiemet bus nukirpta nuo 0,5 iki 1,5 proc. punkto.

Finansų ministerija, kuri pernai rugsėjį laukė, kad šalies BVP šiemet sulėtės iki 2,4%, atnaujintų prognozių kol kas nepaskelbė, tai anksčiau planuota padaryti kovos mėnesį.

„Atidžiai stebime ūkio būklę, vertiname galimus raidos scenarijus ir jau šiuo metu matome, kad koronavirusas privers Lietuvos ekonomiką susitraukti. Pirmoji ir veiksmingiausia pagalba – fiskalinės priemonės, dėl kurių pritaikymo bendradarbiaujame su Vyriausybe. Kaip centrinis bankas, savo rankose turime ir kitų priemonių finansiniam stabilumui ir palankesnėms finansinėms sąlygoms užtikrinti: dalis jų jau pasitelkta dabar, dalis, jeigu prireiks, bus pritaikytos vėliau“, – pranešime sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Bandomasis laikotarpis – klausimai, į kuriuos vadovas turėtų galėti atsakyti po 3 mėnesių Premium

Trys mėnesiai bandomojo laikotarpio – puikus metas geriau pažinti nauja darbuotoją, jei šis laikas...

Vadyba
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Europos verslas pavargo laukti pokyčių COVID-19 politikoje – svarsto mažinti investicijas Kinijoje Premium 3

Europos įmonių vadovai tampa vis labiau izoliuoti nuo savo veiklos Kinijoje ir vis mažiau toleruoja Pekino...

Verslo aplinka
2022.06.25
Šiemet registruota mažiau netaršių automobilių

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo...

Logistika
2022.06.24
ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje 1

Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir...

Verslo aplinka
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5.000 Eur, bus išimčių   1

Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti...

Finansai
2022.06.23
Seimas – prieš nulinį PVM maisto produktams

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto...

Finansai
2022.06.23
Alkoholio, degalų ir tabako akcizų sausį–gegužę surinkta 4% daugiau

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu...

Finansai
2022.06.23
Tyrimas: SVV dėl karo perorientuoja eksportą, telkiasi į Lietuvą

64% mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja, kad karas Ukrainoje turės neigiamą įtaką jų apyvartai,...

Finansai
2022.06.23
Verslas ieško burtų lazdelės: kaip suvešėjus infliacijai neprarasti pelno Premium 4

Įmonių vadovai, kurių dauguma apie infliaciją yra skaitę tik ekonomikos vadovėliuose, šiandien turi padaryti...

Finansai
2022.06.23
Stagfliacijos Europoje neprognozuoja, JAV recesiją signalizuoja pinganti nafta Premium

Europos centrinio banko (ECB) ekspertai nesitiki, kad Europa papuls į stagfliacijos gniaužtus, t. y. aukštos...

Finansai
2022.06.23
M. Žėkas: jei prasideda centrinių bankų karpymai, ar tu „Microsoft“, ar „Apple“, bus korekcija Premium

Mantvidas Žėkas, „Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas, portalo „Mano pinigai“ organizuotame...

Rinkos
2022.06.23
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
Bręsta smulkiam verslui naudingi PVM įstatymo pakeitimai Premium 1

Rizika, kad bendrą 45.000 Eur apyvartą pasiekusios susijusios įmonės taps PVM mokėtojomis, niekur nedingo,...

Finansai
2022.06.22
Seimo komitetas pritarė didesnių nei 3.000 Eur atsiskaitymų grynaisiais ribojimui 3

Seime kelią skinasi siūlymas riboti didesnius nei 3.000 Eur atsiskaitymus grynaisiais. Žmonių tarpusavio...

Finansai
2022.06.22
VMG derasi dėl verslo Baltarusijoje pardavimo, SBA tariasi su ERPB Premium

Vienos didžiausių lietuviškų investicijų traukiasi iš Baltarusijos. Į verslą šioje šalyje medienos ir baldų...

Pramonė
2022.06.22
Bizūnas dar neišgąsdino: kriptoįmonės Lietuvoje toliau dygsta kaip grybai po lietaus Premium

Vyriausybė kriptopaslaugų tiekėjų reguliavimo sugriežtinimui pritarė anksčiau birželį. Dabar svarstymai...

Inovacijos
2022.06.22
Vasara be suvaržymų: restoranai keičia rūbą ir investuoja į plėtrą Premium

Vasaros sezono pradžią atidėliojant nebent orams, maitinimo įstaigos ruošiasi sutikti svečius atnaujintose...

Gazelė
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku