Euro grupė sutarė dėl ekonominių priemonių kovai su COVID-19

Kaip pranešė Finansų ministerija, vaizdo konferencijos būdu vykusiame posėdyje finansų ministrai pritarė konkrečioms priemonėms, kurių bus imtasi tiek nacionaliniu, tiek ES mastu. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas sveikatos apsaugos, verslo likvidumo užtikrinimo ir užimtumo sričių finansavimui.

„ES veiksmai svarbūs papildant ir sustiprinant kiekvienos šalies nacionalinio lygmens priemonių įgyvendinimą. (...)  Šiandien sutarėme dėl konkrečių naujų ES lygmens priemonių poreikio. Prireikus, bus imtasi papildomų veiksmų, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ekonomikai“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

ES valstybės narės sutarė, kad svarbiausios priemonės nacionaliniu lygmeniu – reikiamų lėšų užtikrinimas sveikatos apsaugos sistemai; įmonių, visų pirma, mažų ir vidutinių, taip pat tų, kurioms daromas didžiausias neigiamas poveikis, likvidumo užtikrinimas; parama nukentėjusiems darbuotojams dėl prarastų pajamų, įskaitant ligos, bedarbio pašalas, pajamų mokesčio mokėjimo atidėjimą ir kt.

Lietuvos Vyriausybė pirmadienį per pietus patvirtino visas šias sritis apimantį ekonominių ir finansinių priemonių planą, kurio įgyvendinimui bus numatyta 10% nuo šalies bendro vidaus produkto – 5 mlrd. Eur.

Posėdžio metu Europos Komisija pristatė kovo 13 d. komunikate „Koordinuotas atsakas į COVID-19 plitimą“ pateiktas priemones. Sutarta įsteigti Atsako į koronavirusą investicijų iniciatyvą, pagal kurią bus spartinamas ES struktūrinių fondų panaudojimas, užtikrinant aktualiausių minėtų sričių, kovojant su koronavirusu, finansavimą. Tam numatyta skirti 37 mlrd. Eur. Atitinkami ES teisės aktų pakeitimai bus svarstomi ir tvirtinami skubos tvarka.

Taip pat sutarta skirti papildomas lėšas įmonių likvidumui užtikrinti padidinant Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) bei Europos investicijų banko (EIB) verslui teikiamas garantijas ir paskolas. Papildomai bus siekiama maksimaliai išnaudoti Stabilumo ir augimo pakte numatytą lankstumą reaguoti į nenumatytas krizes bei lanksčiai taikyti ES valstybės pagalbos taisykles.

Ministrai sutarė glaudžiai koordinuoti veiksmus ir, prireikus, imtis papildomų fiskalinių priemonių. Taip pat bus derinamos ilgesnio laikotarpio priemonės skirtos šalių ekonomikų skatinimui.

Mario Centeno, Eurogrupės prezidentas ir Portugalijos finansų ministras, po susitikimo nuotoliniu būdu transliuotoje spaudos konferencijoje sakė, kad „tai tik pirmas žingsnis“ ir kad euro zonos finansų ministrai tęs atsakomąsias priemones siekiant įveikti koronaviruso sukeltas pasekmes. 

„Mes kol kas įsipareigojome užtikrinti likvidumo priemones, kurios sieks bent 10% BVP, įskaitant valstybės garantijas ir mokesčių mokėjimų atidėjimą. Šios sumos gali būti kur kas didesnės ateityje“, — teigiama Eurogrupės pranešime.

Sutarta euro zonos finansų ministrų konsultacijas tęsti kiekvieną savaitę.

VŽ rašė, kad Briuselio strateginių tyrimų instituto „Bruegel“ ekspertai akcentuoja, kad šįkart Europai reikia imtis drastiškesnių priemonių, nei taikytos iki šiol. Jie finansų ministrams rekomenduoja, kad siekiant atremti COVID-19 pandemijos ekonomines pasekmes Europos Sąjungoje būtina užtikrinti adekvatų sveikatos paslaugų finansavimą, taikyti tikslines priemones, kurios padėtų savarankiškai dirbantiems. 

Taip pat įvesti „platų makroekonominį draudimą“, kai tris mėnesius bendrovėms būtų skaičiuojamos per pusę sumažintos socialinio draudimo įmokos (arba taikomas mažesnis darbo pajamų apmokestinimas). Pastaroji priemonė prilygtų 2,5% Bendrijos BVP dydžio paramai.

LB nukirpo prognozę, atleido vadžias bankams

Lietuvos bankas (LB) pirmadienį paskelbė, kad šiais metais dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika susitrauks mažiausiai -1,2%. Centrinis bankas mažina kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus bankams, o tai turėtų leisti bankams papildomai suteikti verslui ir gyventojams apie 2 mlrd. Eur paskolų.

Iki koronaviruso sukeltos pandemijos šoko Lietuvos bankas 2019 m. gruodį prognozavo, kad šalies ekonomikos augimas sulėtės nuo 3,9% pernai iki 2,5% šiemet. Dar praėjusią savaitę svarstyti scenarijai, kad nuo Lietuvos BVP augimo dėl koronaviruso sukelto šoko pasaulyje šiemet bus nukirpta nuo 0,5 iki 1,5 proc. punkto.

Finansų ministerija, kuri pernai rugsėjį laukė, kad šalies BVP šiemet sulėtės iki 2,4%, atnaujintų prognozių kol kas nepaskelbė, tai anksčiau planuota padaryti kovos mėnesį.

„Atidžiai stebime ūkio būklę, vertiname galimus raidos scenarijus ir jau šiuo metu matome, kad koronavirusas privers Lietuvos ekonomiką susitraukti. Pirmoji ir veiksmingiausia pagalba – fiskalinės priemonės, dėl kurių pritaikymo bendradarbiaujame su Vyriausybe. Kaip centrinis bankas, savo rankose turime ir kitų priemonių finansiniam stabilumui ir palankesnėms finansinėms sąlygoms užtikrinti: dalis jų jau pasitelkta dabar, dalis, jeigu prireiks, bus pritaikytos vėliau“, – pranešime sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.