Lietuvos pensijų lygis EBPO dugne: reikės ir kitų pajamų šaltinių

Pridėtas infografikas. Papildymai, nauji komentarai antrame teksto skyriuje. Pridėtas naujas skyrius pabaigoje.

Vienas toks būdas yra anuitetai arba iki gyvenimo pabaigos mokamos išmokos iš sukaupto turto asmeninėse sąskaitose, pavyzdžiui, pensijų fonduose.

Vilniuje trečiadienį diskutuojama pensijų sistemos pertvarkos klausimais, Europos Komisijos ir „Sodros“  organizuotoje konferencijoje apie centralizuotą pensijų anuitetų teikimą.

„Lietuvoje pensijų lygis vienas iš žemiausių EBPO šalyse. Todėl reikia galvoti apie anuitetizavimą ne tik „Sodros“ išmokų, bet ir turto, kuris sukaupiamas asmeninėse sąskaitose“, — sakė Pablo Antolinas, EBPO pensijų ekspertas, kuris su kolegomis Lietuvai parengė anuitetų centralizavimo „Sodroje“ pertvarkos planą.

EBPO rekomendacijose pabrėžiama, kad gyventojai turi gauti „pakankamą pensiją“, nenurodomas konkretus lygis ar tai turi būti 50% ar 70% buvusių pajamų.

Jei šalis mato tikslą siekti konkretaus procento buvusių pajamų, tai, pasak eksperto, valstybė turi veikti papildomai.

„Valstybių tikslai skiriasi, o siekiant didžiausios naudos būsimiems pensininkams būtina užtikrinti gerą ir nepriklausomą centralizuotos anuitetų sistemos valdymą“, — sakė P. Antolinas.

[infogram id="8d2b72e3-e828-47ba-8c5d-1bae5ee7867e" prefix="PNn" format="interactive" title="Pakaitumo norma EBPO valstybėse"]

Pensijos dydis priklauso nuo taupymo lygio

EBPO ekspertų skaičiavimais, šiandien į darbo rinką atėjęs žmogus, kuris gauna vidutinį darbo užmokestį ir pradeda kaupti pensijai, išėjęs į pensiją iš „Sodros“ tegaus 22% dydžio išmoką nuo savo gautų ikimokestinių pajamų. 

Palyginti „Sodra“ skelbia vidutinę  pensiją (po mokesčių), kurią gauna žmogus šiandien įgijęs pilną stažą. Tai sudaro 44%.

Julita Varanauskienė, „Sodros“ direktorė, kalbėdama konferencijoje sakė, kad gyventojų apklausa, kokio dydžio pensijos jie norėtų, parodė, kad daugiausiai gyventojų pageidautų „75-100%“ buvusių pajamų dydžio pensijos.

nuotrauka::1 right 

„Būkime realistai dėl pensijos dydžio“, — lūkesčius įvertino ir linkėjo J. Varanauskienė.  

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, sakė, kad EBPO prognozė jam atrodo kiek pesimistinė.

„Jų prognozė, matomai, daryta atsižvelgiant į gana niūrią demografinę perspektyvą šalyje, bet aš manau, kad gyvenimas senatvėje bus šviesesnis: turėtume pasiekti 30-35% buvusių pajamų lygio pensiją“, — VŽ sakė M. Kalesinskas.

P. Antolinas paklaustas, kodėl tokią mažą pensiją EBPO prognozuoja Lietuvai, atkreipė dėmesį, kad grafike pateiktos tik iš „Sodros“ gausimos išmokos, kai dalyje kitų šalių, kur pensijų sistema labiau išvystyta, skaičiuojant pakaitumo normą, atspindėtos ir per privataus kaupimo kanalus sukauptos lėšos asmeninėse sąskaitose.

Jis negalėjo pasakyti, kokia Lietuvoje būtų optimali pensija, kad jos pakaktų oriam gyvenimui senatvėje, tik nurodė, kad norėdami sukaupi daugiau, turime ir atidėti pensijai daugiau.

„Atidėdami apie 15% pensijai (per „Sodrą“ ir II pakopos sistemą) negalite tikėtis tokio pat dydžio pensijos kaip švedai, kurie kaupimui atideda 30% savo pajamų“, — VŽ sakė P. Antolinas. 

Centralizuos anuitetus nuo liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma nuo 2020 m. liepos 1 dienos. Sprendimas nukeltas pusmečiui.

Toks siūlymas išdėstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijs (SADM), o Vyriausybė perdavė Seimui. 

Dėl įstatymo pataisų Seimas turi balsuoti pavasarį.

Pensijų ekspertai akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad centralizuotų anuitetų administratorius būtų nepriklausomas nuo politikų ir politinio proceso. P. Antolino teigimu, centralizuota ar privati anuitetų sistema – tai šalies pasirinkimas. Nė viena sistema, kaip rodo EBPO šalių patirtis, nėra nei geresnė, nei prastesnė.

Svarbu, kad centralizuotas teikėjas ar draudimo kompanijos įvykdytų savo įsipareigojimus anuitetų savininkams.

Rinktis galėsime iš dviejų vieną

Teisės aktuose Lietuvoje numatytos dvi anuitetų rūšys – standartinis ir atidėtasis.

Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, jo gavėjui iki mirties periodiškai mokamos pensijų išmokos, kurių mokėjimas nutrūksta žmogui mirus. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, tačiau pakeitimais siūloma galimybė pasirinkti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, per kurį dalis neišmokėtos sumos gali būti paveldima.

Atidėtasis anuitetas aktualus žmonėms, kuriems lėšų paveldėjimo klausimas ypač svarbus. Atidėtojo anuiteto atveju išmokos mokamos sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos, tam skiriama apie 10-15% antroje pakopoje sukauptos sumos, kuri nėra paveldima. Tačiau apie 85-90% sukauptų lėšų bus mokama periodinėmis išmokomis nuo pensijos amžiaus iki 85 metų – jei asmuo miršta, neišmokėta lėšų dalis yra paveldima.

Pensijų anuitetas turės būti įsigyjamas, jei asmuo antroje pensijų pakopoje sukaupia daugiau nei 10.000 Eur ir nori atsiimti išmoką. Jeigu sukaupta 3.000 Eur ar mažiau – asmeniui išmokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3.001-10.000 Eur – mokamos periodinės išmokos. Pensijų išmokų rūšį nustatantys dydžiai bus indeksuojami atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamą vidutinės metinės infliacijos suminį 5 metų rodiklį.

įtvirtinta, kad vienkartine išmoka sukauptą turtą bus galima išmokėti, jei asmuo antroje pakopoje bus sukaupęs ne daugiau nei 5 tūkst. eurų, kai anksčiau ši riba buvo mažesnė ir siekė 3 tūkst. eurų.

Atsiras 5.000 Eur riba ir nauja anuiteto rūšis

Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte pateiktas siūlymas, kad vienkartine išmoka sukauptą turtą būtų galima išmokėti, jei asmuo antroje pakopoje bus sukaupęs ne daugiau nei 3.000 Eur, o 5.000 Eur. 

Jei Seimas pritars, atitinkamai sukaupus daugiau nei 5.000 Eur, bet neviršijus 10.000 Eur, sukauptos lėšos bus išmokamos periodinėmis išmokomis iki kol pasibaigs pinigai, o pasiekus ar viršijus 10.000 Eur ribą reikės įsigyti pensijų anuitetą.

Taip pat siūloma, kad be atidėtojo ir standartinio anuitetų, dar būtų žmonėms pasiūlytas standartinis su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Tai nauja pataisa, kurios nėra šiuo metu galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme, bet šio tipo anuitetas rinkoje yra įprastas: privačios gyvybės draudimo bendrovės tokį produktą siūlė iki pensijų kaupimo reformos.