Startuoliai stokoja finansavimo, bet ar kamuolys visuomet investuotojų pusėje?

Pirmiausia nusikelkime į praeitį. 2008 metai. Pačioje pasaulinės finansų krizės aušroje gimsta „Vinted“, kuri anuomet vadinasi „Mano drabužiai“. Kaip vėliau sužinosime, metai gimti nėra patys palankiausi. Jau 2009 metais JAV kils finansų krizė, kuri turės pasaulinio masto elektrošoko efektą, po kurio finansų rinkos dar ilgai vengs rizikingų investicijų. Tačiau ateis 2013 metai ir „Vinted“ sulauks oficialios investicijos – pirmosios po 5 metų įdirbio. Vėliau bus daugiau investicijų, tolimesnė plėtra, sėkmės, nesėkmės, kol įmonė virs pirmuoju lietuvišku vienaragiu.

Grįžkime į 2020 metus. Pasaulinė ekonomika ir rinkos auga, vien Lietuvoje suskaičiuojame daugiau nei 10 rizikos kapitalo fondų, du nuolat veikiančius akceleratorius, plečiasi verslo angelų bendruomenė, su kuria kartu investuoja „Koinvesticinis fondas“. Kone kiekvieną mėnesį Lietuvoje vyksta hakatonai, naujas galimybes atveria „Kickstarter“ ir kitos sutelktinio finansavimo platformos, savo startuolius pardavę verslininkai dairosi, kur nukreipti gautus pinigus, veikia įvairios dotacijų, subsidijų ir lengvatinių paskolų priemonės, bet 42% apklaustų startuolių Lietuvoje jaučia finansų stoką.

Rezultatai kontrastingi, nes 43% apklaustųjų teigia pritraukę investicijas, 28% planuoja pritraukti, todėl į likusiųjų finansų troškulio priežastis verta pažvelgti įdėmiau.

Skirtingi poreikiai

Startuoliai pirmaisiais savo veiklos metais būna labai skirtingi: vieni jų tik pradeda veiklą (yra embriono stadijos), antri - truputį pažengę, tačiau funkcionalaus produkto neturi (kaip ir pajamų), treti – jau yra sukūrę produktą ar paslaugą, gauna pirmąsias pajamas ir t. t.

Galiu spėlioti kuriame etape finansavimo trūkumas jaučiamas labiausiai. Tačiau finansavimo ieškančiam startuoliui patarčiau pradėti nuo sąžiningo ir objektyvaus atsakymo į klausimą: „kurioje stadijoje aš esu“, nes kiekvienas startuolis lėšų gali gauti/ pritraukti iš skirtingų šaltinių.

Štai, rizikos kapitalo fondai dažniausiai neinvestuoja į įmones, kurios neturi pastovių mėnesinių pajamų.

Verslo angelai linkę į šiek tiek didesnę riziką ir ryžtasi investuoti į rizikingesnes įmones, kurios tik artėja prie pajamų.

Akceleravimo fondų misija – investuoti į įmones, kurios turi idėją (galbūt ir produktą), komandą, tačiau visa tai turi būti išgryninta ir sustyguota. Darau prielaidą, kad startuoliai pasigenda būtent šio tramplino. Kita vertus, startuolių finansavimo ekosistema – kokia ji bebūtų – dar ne viskas. Kartais koją pakiša jaunatviškas argumentas „žinau geriau“.

Būna, kad startuoliai idėją nerealistiškai išaukština, nesiklauso išorės profesionalų patarimų, todėl lieka finansavimo užribyje. Pačiai teko matyti atvejus, kai idėjos apakinti startuoliai neadekvačiai įsivertina plėtrai reikalingas investicijas. Jie neatsižvelgia į tai, kad siekdami didesnės vertės šiandien, jie užkelia savo akcijų kainą taip, kad investuotojams ji pasirodo per didelė ir jie neinvestuoja, nepaisant to, kad pradinė idėja ir komanda buvo gera.

Tą rodo ir apklausa – iš visų ieškančių finansavimo 28% norėtų sulaukti bent 500.000 Eur. Kadangi investuotojams mainais už pinigų injekciją dažniausiai atitenka dalis įmonės akcijų, startuoliui pradinėje stadijoje tokią sumą pritraukti yra nemažas iššūkis. Dažniausiai pirmosios investicijos atveju įmonė neturėtų atiduoti daugiau kaip 20% akcijų. Tai reiškia, kad jei įmonė siekia pritraukti 500.000 mainais už 20% akcijų, jos bendra vertė siektų 2,5 mln. Eur. Tačiau tiek vertinama gali būti tik tokia įmonė, kuri turi inovatyvią idėją, pirmuosius pardavimus, itin stiprią komandą ir gali būti greitai auginama.

Tiesa, jei jaunai įmonei ir nepavyksta rasti bendros kalbos su investuotojais, tai ne pasaulio pabaiga. Startuolis iš pradžių gali semtis lėšų iš alternatyvių skolintojų - sutelktinio finansavimo platformų, kredito unijų, smulkųjį verslą finansuojančių bendrovių. Tada šiomis lėšomis patobulinti kuriamą produktą bei bandyti iš naujo sudominti investuotojus, turint jau pažengusį sprendimą.

Komentaro autorė - Viktorija Vaitkevičienė, „Koinvesticinio fondo“ direktorė