Pernai Lietuvos BVP paaugo 3,9% – sparčiau nei 2018 m.

Publikuota: 2020-01-30
„Matton“ nuotr.
svg svg
„Matton“ nuotr.

Statistikos departamento duomenimis Lietuvos BVP pernai išaugo 3,9%. Palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,3%.

Pernai Lietuvos BVP palyginamosiomis kainomis padidėjo 3,9% – toks pats yra ir sezoniškai išlyginto ekonomikos pokyčio rodiklis. 2018 m. Lietuvos ūkis paūgėjo 3,6%, sezoniškai išlygintas rodiklis siekė 3,7%.

Statistikos departamento (SD) skaičiavimai rodo, kad paskutinį pernai metų ketvirtį BVP pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką darė apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo veiklos įmonių sukurta pridėtinė vertė. 

2019 m. Lietuvos ekonomika augo greičiau nei 2018 m. pabaigoje prognozaco Finansų ministerija 2018 m. (2,8%) ir daugelis kitų institucijų. Nominalus BVP, kurį skaičiuojant neatimama infliacija, pernai išaugo 6,6%, o FM tikėjosi 5,5% pokyčio. Nuo pastarojo rodiklio labiausiai priklauso pajamos iš mokesčių bei socialinio draudimo įmokų.

 [infogram id=“ffb1d19d-3abb-4a07-9ac9-20e84c80a055“ prefix=“wHv“ format=“interactive“ title=“BVP Lietuvoje 2010-2019 m.“]

FM duomenimis, pajamų į Valstybės biudžetą pernai gauta 0,6% daugiau nei prognozuota. Visos Valstybės biudžeto pajamos 2019 m. nepalyginamos su 2018 m., nes dėl pensijų ir mokesčių reformos į šį biudžetą buvo perkelta dalis įplaukų iš „Sodros“.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/323?placement=

Pajamų iš PVM pernai surinkta 6,7% daugiau ir 1,7% mažiau neiprognozuota, o iš gyventojo pajamų mokesčio valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 5% daugiau pajamų nei prognozuota. Taip pat gerokai išaugo įplaukos iš pelno mokesčio – iš jo buvo surinkta 9,8% daugiau ir 2,7% daugiau nei prognozuota. Kita vertus, iš akcizų surinkta tik 3,4% daugiau ir 1,5% mažiau nei prognozuota.

Vienam gyventojui pernai teko 17.286 Eur BVP to meto kainomis arba 1.440 Eur mėnesiui. Šis rodiklis (6,9%) augo sparčiau už nominalų BVP (6,6%).

BVP rodiklis parodo, koks gėrybių srautas per permtus pratekėjo per Lietuvą. Į šį srautą galima žiūrėti kaip į pajamų srautą, kaip į išlaidų srautą arba kaip į konkrečių prekių ir paslaugų srautą, todėl BVP skaičiuojamas keliais būdais.

Lenkia keturis kartus

„Reikia pasidžiaugti BVP augimo tempu – Lietuva augo keturis kartus sparčiau už euro zonos valstybes. Vadinasi, mes sparčiai vejamės išsivysčiusią Vakarų Europą“, — rezultatus komentuoja ekonomistas Vaidas Navickas.

nuotrauka::1left

Anot jo, svarbu ir tai, kad pernai metų paskutinį ketvirtį Lietuvos ekonomika nesulėtėjo. Tai esą rodo, kad prognozės dėl ekonomikos stabtelėjimo buvo per daug pesimistinės. V. Navickas atkreipia dėmesį, kad Vokietijos automobilių pramonė pernai metų gruodį jau atsigavo.

Prof. Romas Lazutka komentuoja, kad Vakarų Europos gyventojų pajamos auga lėčiau arba neauga, blogėja jų lūkesčiai, todėl dalis jų nusigręžia nuo brangesnių vakarietiškų prekių ir renkasi kiek pigesnes lietuviškas, todėl Lietuvos eksportas auga nepaisant lėtesnių euro zonos žingsnių.

[infogram id=“6f2838fd-114f-4106-98eb-cec3151fa435“ prefix=“sDU“ format=“interactive“ title=“Skirtingos BVP prognozės ir pirmasis BVP įvertis 2020 01 30“]

V. Navickas atkreipė dėmesį, kad pernai sparčiai augo viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Tai esą gera tendencija, nes atlyginimų lygis viešajame sektoriuje nėra didelis.

SD pažymi, kad pernai metai buvo geri žemės ūkiui. Palyginus su 2018 m. gerokai išaugo javų, rapsų derlius, didėjo jų plotai.

Kaip BVP pasiskirsto tarp darbo užmokesčio ir pelno, SD skelbs vėliau, tačiau darbo užmokesčio augimas leidžia prognozuoti, kad algų dalis BVP struktūroje dar labiau išaugs, o kapitalo (pelno ir mišriųjų pajamų) sumažės.

Padėjo ir defliatorius

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, komentuoja, kad ypač nustebimo ekonomikos augimas ketvirtąjį 2019 m. ketvirtį.

„Trečią metų ketvirtį, įvertinus vienkartinę didesnio grūdų derliaus įtaką, realus augimas siekė maždaug 3% ir buvo panašu, kad ekonomikos augimas lėtėja. Be to, jau žinomi ketvirto ketvirčio pramonės, mažmeninės prekybos ir transporto sektorių rodikliai rodė aiškią lėtėjimo tendenciją, – svarsto T. Povilauskas. – Atsakymas slypi ketvirtojo ketvirčio BVP defliatoriuje – paskutinį metų ketvirtį BVP defliatorius tesiekė 1,2%, kai ankstesniais ketvirčiais jis būdavo beveik 3%.“ Skaičiuojant realų BVP nominalus BVP dydis dauginamas iš taip vadinamo defliatoriaus. Tokiu būdu pašalinama infliacijos įtaka ir gauname realaus BVP augimą. Vadinasi, kuo mažesnis defliatorius, tuo didesnis bus realaus BVP pokytis.

nuotrauka::2left

„Pramonės gamyba, neįtraukus naftos produktų, palyginamosiomis kainomis paskutinį 2019 m. ketvirtį padidėjo 2,8%, kai ankstesniais ketvirčiais metinis pokytis buvo maždaug 6%. Bet ir tokį kuklesnį augimą galima vertinti kaip pakankamai gerą pasiekimą atsižvelgus į lėtą Vakarų ir Šiaurės Europos šalių ūkių plėtrą praėjusiais metais. Net ir su tokiu lėtesniu tempu Lietuva pagal pramonės apimties pokytį išliko viena pirmaujančių Europos Sąjungoje“, – vertina SEB banko ekonomistas.

Prastesnį pramonės augimą paskutinį ketvirtį labiausiai lėmė smukusi chemijos gaminių, plastikų, mašinų ir įrengimų, drabužių gamyba.

Pinigus leido atsargiau

Mažmeninė prekyba palyginamosiomis kainomis paskutinį metų ketvirtį taip pat augo lėčiau – metinis pokytis buvo 3,9%, kai ankstesniais ketvirčiais prekybos apimtis augo beveik 6%.

„Priežasčių, kodėl mažmeninė prekyba didėjo silpniau, gali būti keletas. Pirma, „Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis paskutinį metų ketvirtį augo truputį lėčiau negu trečią. Taip pat galima įtarti, kad paskutinį metų ketvirtį gyventojai buvo šiek tiek atsargesni leisdami pinigus ir jų pajamos augo labiau nei išlaidos“, – pažymi T. Povilauskas.

Beje, per metus gyventojų lėšos bankų sąskaitose ir indėliuose išaugo 11%, arba gerokai daugiau negu jų turimos paskolos.

Paskutinį metų ketvirtį lėčiau augo ir transporto sektorius. Jau žinoma, kad prasčiau sekėsi Klaipėdos jūrų uosto bendrovėms, kurios ketvirtą 2019 m. ketvirtį perkrovė 12,1% mažiau krovinių negu atitinkamą ketvirtį prieš metus. Labiausiai smuko trąšų, naftos produktų ir konteinerių krova. Prastą paskutinį metų ketvirtį didžiausiai Lietuvos pramonės įmonei „Orlen Lietuva“ išduoda ne tik 16% per Būtingės terminalą kritęs žaliavinės naftos importas, bet ir mažėję naftos produktų pervežimai geležinkeliu.

„Panašu, kad bendrovei sunkumų kėlė naftos produktų rinkos pokyčiai, kuriuos lėmė nuo šių metų atsiradęs IMO 2020 reikalavimai laivuose naudoti mažiau sieringą kurą. Apskritai, paskutinį metų ketvirtį geležinkeliu pervežta 8% mažiau krovinių. Tiesa, krovinių vežimas kelių transportu veikiausiai išlaikė dviženklį augimo tempą, tačiau ir jo tempai metų pabaigoje buvo lėtesni negu ankstesniais ketvirčiais“, – tęsia T. Povilauskas.

Statybų sektoriui paskutinis metų ketvirtis turėjo būti neblogas – darbų trūkumu įmonės negalėjo skųstis. Vienaženkliu tempu turėjo augti ir pastatų, ir inžinierinių statinių statybos apimtis.

Mažesnės kainos

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance” ekonomistas, įžvelgia, kad antrąjį pernai metų pusmetį Lietuvos ekonomika sulėtėjo.nuotrauka::3left

Prie lėtesnės antrojo pusmečio Lietuvos BVP plėtros labiausiai prisidėjo du didžiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė su 21% svoriu BVP struktūroje ir mažmeninė prekyba su 19% svoriu.

„Tiek pramonė, tiek prekyba augo ne tik lėčiau nei trečią ketvirtį, bet apskritai lėčiausiai per visus 2019 m. Pramonės gamybos apimtys ketvirtą ketvirtį išaugo 4,1%, o mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo lygiai 4%. Kai trečiąjį ketvirtį pramonės gamybą didėjo 5,4%, o prekyba – 4,3%“, – lygina A. Izgorodinas. Tačiau pramonės sulėtėjimo ekonomistas nedramatizuoja.

„Ketvirtą 2019 m. ketvirtį pramonės rodikliams pakenkė įspūdingi rezultatai 2018 m. pabaigoje. Lietuvos pramonės plėtra atrodo tikrai pozityviai. Negana to, „Eurostat“ apklausos rodo, kad ketvirtą ketvirtį Lietuvos pramonė buvo tarp lyderių Europoje pagal eksporto prognozių dinamiką“, – pažymi  „SME Finance” ekonomistas.

Be to, 2019 m. gruodį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje siekė 76,3% ir toliau svyravo ties visų laikų istoriniu 77,9% maksimumu, kuris buvo pasiektas 2017 m. pabaigoje.

„Antrąjį 2019 m. pusmetį Lietuvos gamintojai nesiskundė užsakymų trūkumu – užsakymų turėjo tiek stambesni, tiek ir smulkesni gamintojai. Paradoksalu, bet prie optimistinių Lietuvos gamintojų lūkesčių iš dalies prisideda turbulencijos pasaulio ekonomikoje. Euro zonos gamintojams bandant išsilaikyti buksuojančiose eksporto rinkose, Lietuvos gamintojai gavo nemažai užsakymų dėl mažesnės gamybos savikainos“, – anksčiau išsakytai R. Lazutkos įžvalgai pritaria A. Izgorodinas. Vis dėlto neramina krentančios mūsų pramonės produkcijos kainos. 2019 m. pirmą ketvirtį Lietuvos pramonės eksportuojamos produkcijos kainos didėjo 2,2%, o ketvirtą ketvirtį jau užfiksuotas 2,5% nuosmukis.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Invegos“ vadovas: visomis priemonėmis bus aktyviai naudojamasi 

Paramą verslui koordinuojančios valstybės įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas...

Finansai
2020.04.03
Kas apsimoka labiau: prastova ar nedarbingumas Premium 7

Renkantis tarp prastovos ir nedarbingumo svarbu įvertinti darbuotojo atlyginimą, jo sukauptų atostogų dydį ir...

Finansai
2020.04.03
Koronavirusas labiausiai kirto per jauniausių pensijų fondų klientų santaupas Premium 1

II pakopos pensijų fondų (PF) valdomo turto vertė kovo pabaigoje, palyginus su metų pradžia, sumažėjo 13%,...

Finansai
2020.04.03
SVV jau gali teikti paraiškas INVEGAI dėl paskolų „atostogų“ palūkanų kompensavimo 1

Nuo penktadienio, balandžio 3 d. smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) gali teikti paraiškas dėl 100% atidėtų...

Gazelė
2020.04.03
Karantino prastovos nuo Lietuvos BVP per mėnesį nukerpa 2% Premium 7

Griežtos koronaviruso pandemijos sulaikymo priemonės, kaip antai Lietuvoje taikoma žmonių saviizoliacija arba...

Finansai
2020.04.03
Europai atėjo metas parodyti solidarumą: bendras Europos atsakas į koronaviruso krizę

Koronaviruso pandemija tapo pasaulinio masto sukrėtimu, kuris apėmė visų Europos šalių ekonomiką. Europai...

Verslo aplinka
2020.04.02
ECB atideda pinigų politikos strategijos peržiūros terminą iki 2021 metų

Europos centrinis bankas (ECB) nusprendė savo pinigų politikos strategijos peržiūros terminą atidėti iki 2021...

Rinkos
2020.04.02
Mokestinę nepriemoką galima perkelti kitai įmonei Premium

Su pinigų srautų problemo­mis susidūrusios įmonės atsi­radusią mokestinę ne­priemoką gali perduoti kitai...

Finansai
2020.04.02
VMI į nukentėjusiųjų sąrašą įtraukė kirpyklas, sporto klubus ir kitas įstaigas  2

Ketvirtadienį pranešta, kad 3.000 bendrovių papildytas nuo kovo 20 d. paskelbtas VMI nukentėjusių bendrovių...

Finansai
2020.04.02
Galima nemokamai pasitikrinti asmeninį kredito reitingą 17

Kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ šiandien ir rytoj siūlo vartotojams nemokamai peržiūrėti savo skolinimosi...

Finansai
2020.04.02
VMI nuo mokesčių laikinai atleido ir smulkųjį verslą 3

Savarankiškai dirbantiems VMI ir „Sodros“ taiko tokias pačias pagalbos priemones, kurios numatytos ir...

Finansai
2020.04.02
„Luminor“ atideda klientų perkėlimą į naują platformą

„Luminor“ bankas Lietuvoje atideda balandžio pabaigoje suplanuotą 50.000 buvusių DNB ir „Nordea“ klientų...

Rinkos
2020.04.02
„Luminor“ dividendų nemokės

Sulig ECB rekomendacijomis nemokėti dividendų ir pasaulinių bankų atšaukiamais dividendais, nuo pelno...

Rinkos
2020.04.01
Biržose – ketvirčio rezultatų aptarimas, Šiaulių banko akcijų pigimas Premium

Europos ir Baltijos biržose naujas ketvirtis prasidėjo kone visą kovą vyravusiomis nuotaikomis – baimėmis dėl...

Rinkos
2020.04.01
Mažų ir vidutinių įmonių sąskaitoms apmokėti skiria 50 mln. Eur

Vyriausybė pasitarime trečiadienį aptarė galimybes skirti papildomus 50 mln. Eur mažų ir vidutinių įmonių...

Finansai
2020.04.01
Steigiamas Pagalbos verslui fondas didiesiems gelbėti: pradžiai skirs 100 mln. Eur 

Iki balandžio 15 d. Vyriausybė nusprendė įsteigti Pagalbos verslui fondą, kuris investuos į sunkumus dėl...

Finansai
2020.04.01
Būsto paskolų rinkoje – klausimų keliančios NT vertės, pirmieji bankų griežtinimo signalai Premium 31

Lietuvoje karantinas pakeitė ne tik žmonių, bet ir būsto paskolų rinkos gyvenimą. Bankai tikina, kad rinka...

Rinkos
2020.04.01
Registrų centras nebaus vėluojančių pateikti ataskaitas

Šiais metais Registrų centras finansinių ataskaitų teikimo procesą vertins lanksčiai ir atsižvelgs į...

Finansai
2020.04.01
Ataskaitose įmonės turi atskleisti bankroto riziką Premium 1

Įmonės, kurios dar nepatvirtino ir nepaskelbė savo finansinių ataskaitų už 2019 m., turi įvertinti ekonomikos...

Finansai
2020.04.01
Parengtas gidas dėl force majeure taikymo 32 valstybėse

Advokatų kontora „Eversheds Saladžius“ parengė teisinį gidą dėl Force Majeure taikymo 32 pasaulio valstybėse.

Finansai
2020.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus