Mažesnių miestų egzistencinė grėsmė – niekada nepritraukti didelių investuotojų

Publikuota: 2020-01-28
Mantas Katinas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Mantas Katinas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai  buvo auksiniai, tačiau mažesni miestai gali niekada nepritraukti didelių investuotojų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Anot Manto Katino, mokyklose, ypač mažesnių miestų, mokiniai neskatinami rinktis tiksliųjų mokslų studijų, o vietos švietimo įstaigos neparuošia pakankamai inžinierių.

„Jeigu analizuoji, kiek šiuo metu paruošiama inžinierių Šiauliuose, Panevėžyje ar Klaipėdoje, tai tie skaičiai yra tokie, kad yra egzistencinė grėsmė niekada ten nepritraukti stambaus investuotojo“, – interviu sakė M. Katinas.

Per pastaruosius kelerius metus buvo įspūdingų pasiekimų – į Lietuvą atėjo „Continental“, „Hollister“, kiti dideli investuotojai. Kaip jūs vertinate šį laikotarpį?

Lietuva niekada neturėjo tokio periodo investicijų srityje. 2017 metais Lietuva buvo pirma Europoje pagal pritrauktas investicijas vienam gyventojui. Aš manau, kad tie metai yra auksiniai.

Tik kiekvienais metais besidžiaugdamas tuo, kad Lietuva užlipo į kalno viršūnę, sakau, kad ta pergalė bus labai menkos vertės, jei mes tik pasiekę ją, iškart ir nusileisime. Sunkiausias uždavinys yra pasinaudoti Airijos sėkmės istorija ir tą aukštą rezultatą demonstruoti dešimtmečius, tada Lietuva iš esmės pajus didelį poveikį.

Kodėl didžiosios investicijos pastaraisiais metais ateina būtent į Kauno LEZ, o ne kitus LEZ'us?

Čia ne LEZ yra veiksnys, čia yra miestų talentų paklausos ir pasiūlos dalykai. Vienas liūdniausių dalykų – jeigu analizuoji, kiek šiuo metu paruošiama inžinierių Šiauliuose, Panevėžyje ar Klaipėdoje, tai tie skaičiai yra tokie, kad yra egzistencinė grėsmė niekada ten nepritraukti stambaus investuotojo. Valstybės mastu būtina imtis priemonių, kad tuose miestuose kurtųsi kompetencijų centrai inžinerijos srityje.

Ar faktas, kad stambiosios įmonės pasirenka Kauną, reiškia, kad Kauno technologijos universitetas ruošia gerus specialistus?

Akivaizdu, kad ir Vilnius, ir Kaunas gauna didžiąją dalį investicijų dėl to, kad juose yra talentų ruošimo mechanizmai. Pavyzdžiui, iš visų Lietuvos IT talentų 70% gyvena Vilniuje. Tai automatiškai ir parodo, kaip miestui sekasi pritraukti tarptautinius žaidėjus.

Jeigu kalbėtume apie Klaipėdą, kuri lygiai taip pat galėtų pretenduoti į paslaugų ekonomiką – paklauskime savęs, kiek IT specialistų ta rinka ruošia arba kiek jų turi. Aš manau, kad Lietuvai reikia labai stipriai susirūpinti dėl regioninės ekonomikos vystymo.

Be talentų trūkumo, kas dar trukdo investuotojams ateiti į regionus? Ką jums sako investuotojai, kurie galbūt domisi, bet dvejoja, ar investuoti regione?

Yra svarbūs ir kiti dalykai – ar yra vietinė užsieniečių bendruomenė, ar švietimo institucijos kalba angliškai ir turi žmonių, kurie puikiai supranta verslo poreikius, ar profesinė mokykla turi modernią įrangą ir yra pasiruošusi pameistrystės moduliui. Visi šitie dalykai yra vertinami vizito metu. Pastaruosius ketverius metus miestai labai stengiasi, bet daug sprendimų šiuo metu guli nebe savivaldos, o nacionaliniame lygmenyje.

Pernai labai daug kalbėjote apie švietimą, jį vadinote Lietuvos Achilo kulnu. Ar pamatėte bent minimalių žingsnių į teigiamą pusę?

Minimalių yra. Mes dirbame su universitetais, kai kuriomis kolegijomis, adaptuojamos kai kurios programos, universiteti svarsto įdiegti naujų kompetencijų modulius. Tie požiūrio kampai yra pozityvūs. Kas neramina, tai jei pažiūrėtume demografinius dalykus, studentų skaičius inžinerinėje ir IT srityje mažėja. Iš kitos pusės – aukštosios pramonės poreikiai, kurių dabar Lietuvoje tenkinamos tik nišos.

Mūsų darbe aktyviai matome, kad yra daugybė poreikių pasaulyje ir investuotojų, kurie ieško mašininio programavimo specialistų, embedded software (liet. įterptinės sistemos) – visos pasaulio kompanijos ieško žmonių, kurie geba į mašiną įdėti programinę įrangą. 

Biotechnologijų ir medicinos pramonėje reikalingi doktorantai ir mokslinių tyrimų kompetencijų turintys žmonės, kurie gali atsakyti į tam tikras mokslinių tyrimų tematikas. Ir šioje srityje Lietuva yra nutolusi šviesmečiais nuo to, ko mums reikia, kad konkuruotume tame pasaulyje.

Kai „HCL Technologies“ Vilniuje atidarė savo biurą, jie žadėjo bendradarbiauti su universitetais. Ar tai yra dažna praktika, kai užsienio investuotojas bendradarbiauja su universitetais ir ar jūs šią praktiką skatinate?

Mes labai skatiname tą bendradarbiavimą, mūsų rinkai labai svarbu, kad modernūs verslai bendradarbiautų su universitetais, kolegijomis, profesinėmis mokyklomis, kad jie adaptuotų programas ir atspindėtų tam tikrus poreikius.

Geri pavyzdžiai yra „Moody's“, kurie investavo rekordinę sumą į ISM universiteto bendras iniciatyvas, kurios leis ugdyti talentus. Tikrai žinau, kad automobilių pramonės įmonės bendradarbiauja su technologiniais universitetais, tai čia kaip ir viskas gerai.

Problema, kad bendradarbiavimas neišsprendžia bazinių dalykų, kurie įvyksta vidurinėje mokykloje. Jeigu inžinierių įstoja mažiau, tai bendradarbiaujant su universitetu tu tos problemos neišsprendi, tik tam mažam skaičiui studentų padedi adaptuotis prie poreikių. Bazinės problemos įvyksta jau mokykloje, kai didelė dalis vaikų išsirenka specialybes, kurios nereikalauja matematikos, loginių kompetencijų, ir tai automatiškai apriboja jų galimybes ateityje.

Bet vaikai, atrodo, yra skatinami rinktis tiksliuosius mokslus

Visi skaičiai rodo, kad ta situacija prastėja, su tuo neįmanoma ginčytis, nes matematikos rezultatai blogėja, mažėja žmonių, besirenkančių chemijos, fizikos valstybinius egzaminus. Mano asmeniniu įsivaizdavimu, labai mokyklose silpnėja mokytojų sritis, kuri sugeba sudominti vaikus tais dalykais. Tai automatiškai tampa apribojimu jau vėlesnėse klasėse.

„Investuok Lietuvoje“ yra išsikėlusi tikslą pritraukti daugiau investuotojų į gyvybės mokslus. Kodėl būtent ši sritis pasirinkta ir kokį potencialą čia matote?

Gyvybės mokslai yra strateginė valstybės sritis, ją jau dešimtmetį išskiria mažiausiai dvi Vyriausybės. Pagrindiniai apribojimai yra, kad tai nėra tokia lengva sritis, kaip kitos, ir įmonės sprendimus priima daug sunkiau. 

Čia irgi yra labai svarbus mokslinio potencialo ir ekosistemos lygis. Labai daug investicijų į šį sektorių ateina per įsigijimus. Tiek „Thermo Fisher“, tiek „Teva“ į Lietuvos rinką įėjo įsigiję egzistuojančias įmones. Kai kalbi su sektoriaus gigantais, jie teigia visada esantys pasiruošę įsigyti nedidelį mokslinį startuolį. Lietuvoje tų mokslinių startuolių skaičius, palyginti su mūsų ambicijomis, yra labai mažas. Duomenys rodo, kad gyvybės mokslų srityje yra nepilna startuolių ekosistema.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Paskolų atostogos – nuo šios savaitės, kitos pagalbos priemonės vėliau 1

INVEGA jau šią savaitę verslui pradeda siūlyti palūkanų atostogas, vėliau ketinama pradėti teikti garantijas...

Finansai
10:53
TUI fronte – pavasarinis įšalas, bet investuotojų medžiotojai nenuleidžia rankų  Premium

Tarptautinės bendrovės masiškai karpo pelnų prognozes ir nukelia investicijų sprendimus, kol nepraeis...

Finansai
05:45
Programėlės „Ubitel“ apžvalga: tvarkingas vairavimas draudimo kainos nesumažino Premium 5

„Verslo žinios“ baigė testuoti pirmąją Lietuvoje draudimo technologijų (angl. „InsureTech“) programėlę,...

Technologijos
2020.03.29
Putinas apmokestina indėlius ir dividendus 10

Rusija nuo 2021 m. apmokestina didesnius nei 1 mln. RUB (beveik 12.000 Eur) bankų indėlius ir investicijas į...

Finansai
2020.03.28
Antstoliai paaiškina, kaip per karantiną bus užtikrinamos lengvatos dirbantiems skolininkams 2

Lietuvos antstolių rūmai paaiškina, kaip karantino laikotarpiu keisis skolų išieškojimas iš atlyginimų. VŽ...

Paslaugos
2020.03.27
Verslininkai gali nutraukti individualią veiklą ir susigrąžinti permoką 1

Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurių veikla dėl koronaviruso karantino šiuo metu apribota iki...

Finansai
2020.03.27
Lietuva laikinai netaiko muitų mokesčio įvežamoms labdaros prekėms 

Nuo kovo 25 d. iš trečiųjų šalių įvežamos prekės, skirtos nemokamai išdalyti nuo nelaimės nukentėjusiems...

Lietuvos oro uostuose dirbančius verslus per karantiną atleis nuo nuomos mokesčių 1

Lietuvos oro uostai nusprendė iš oro uostuose veikiančių partnerių viso karantino metu, kiek jis bęsitęstų,...

Paslaugos
2020.03.27
Valstybės kontrolė ragina BVP prognozes atnaujinti kas ketvirtį

Valstybės kontrolė pritarė Finansų ministerijos ekonomikos prognozėms, kurios numato, kad Lietuvos BVP šiemet...

Finansai
2020.03.27
Indėlių draudimo fonde yra 107 mln. Eur Premium 16

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pastaruosius keliolika metų tvarkėsi su senomis skolomis, todėl...

Finansai
2020.03.27
Laikas teikti paskolų garantijas, mažinti PVM ir pažaboti gyvulių ūkį Premium 17

Mokesčių ekspertai Vyriausybę ragina greičiau skolintis ir užtikrinti verslo likvidumui reikalingas valstybės...

Finansai
2020.03.27
ECB išplėtė 750 mlrd. Eur obligacijų supirkimo programos ribas, kad apsaugotų eurą

Europos centrinis bankas (ECB) nebetaikys ribojimų superkant euro zonos vyriausybių ir bendrovių obligacijas...

Finansai
2020.03.26
Centriniame LB scenarijuje – 11,4% BVP nuosmukis, juodžiausiame – 20% Premium 20

Pagal optimistinį scenarijų, kai karantinas baigiasi per porą mėnesių, Lietuvos BVP galėtų nusmukti 3,4%, o...

Finansai
2020.03.26
Lietuva su savo „koronaobligacijomis“ bent dvi savaites dar neskubės Premium

Lietuva belstis į tarptautinę obligacijų rinką, kad patenkintų bent dalį šių metų 5 mlrd. Eur skolinimosi...

Rinkos
2020.03.26
Pažeidžiamiausia verslo grandis: kokios gelbėjimo priemonės padės išlikti bent daliai įmonių Premium 1

Dar prieš gerą mėnesį, kai atrodė, kad koronavirusas savo juodus darbus daro kažkur toli, o į Lietuvą galbūt...

Gazelė
2020.03.26
Karantino metu atidėti skolų išieškojimai iš 150.000 skolininkų algų  2

Vyriausybė trečiadienį nusprendė laikinai sustabdyti išieškojimą iš skolininkų darbo užmokesčio vykdomosiose...

Finansai
2020.03.25
Prastovos skelbimo procedūra: kaip, kur ir kada Premium

Susisteminome informaciją įmonių buhalteriams apie prastovas dėl paskelbto karantino. Padidintos valstybės...

Koronavirusas
2020.03.25
Seime – siūlymas dėl lengvatinio 9% PVM maitinimo verslui 10

Seimo narys Mykolas Majauskas įregistravo įstatymo pakeitimą, numatantį pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Paslaugos
2020.03.25
Vilniaus verslams – NT ir žemės mokesčio lengvatos 3

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, dėl karantino nukentėję verslininkai bus atleisti...

Statyba ir NT
2020.03.25
„KPMG Baltics“ jungiasi prie „KPMG Sweden“ 4

Lietuvoje ir Latvijoje veikiančios audito ir verslo konsultacijų KPMG įmonės nuo šiol tampa KPMG Švedijoje...

Finansai
2020.03.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau