Sukrėtimų tikimybei sumažėjus „Swedbank“ didina BVP prognozę

Publikuota: 2020-01-21
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Juditos Grigelytės (VŽ)
svg svg
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Juditos Grigelytės (VŽ)

Pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų mažėjimo, tai kol kas nesukuria prielaidų spartesniam pasaulio ekonomikos augimui. Vis tik ekonomistų vertinimu, didesnio išorinio sukrėtimo tikimybė sumažėjo, todėl „Swedbank“ didina Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,6% nuo 2,0% prognozuotų anksčiau.  Panašaus 2,4% augimo tikimasi ir 2021 metais.

Dabar „Swedbank“ tikisi spartesnės augimo plėtros šiemet nei SEB, kuris šiandien paskelbė laukiąs, kad šalies ekonomika augs 2,5%, tačiau kartu perspėja apie padėties trapumą ir kylančias rizikas.

„Priežasčių pasaulinės prekybos atsigavimui kol kas nedaug, o optimizmo žiedus gali greitai pakirsti naujos šalnos“, — pranešime cituojamas Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos, pasirašytas praėjusią savaitę, daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų mažėjimo. Tačiau kita vertus, tai kol kas nesukuria prielaidų spartesniam pasaulio ekonomikos augimui. Daugelis per pastaruosius dvejus metus įvestų importo tarifų lieka galioti, tiekimo grandinės buvo sutrikdytos, ES gali kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl tokio dvišalio susitarimo neteisėtumo, o JAV protekcionistinę politiką gali nukreipti į Europos Sąjungą.

Lietuvos BVP šiemet augs sarčiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau kitąmet į priekį išsiverš Latvija.

„Pastaruosius trejus metus Lietuvos BVP augimas svyravo ties 4 % kartele ir buvo vienas sparčiausių ES. Vis tik tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojams nepavyks visiškai atsispirti neigiamoms išorinėms tendencijoms, nes Vokietijos pramonė išlieka recesijoje, ir kitos svarbios eksporto rinkos taip pat, tikėtina, augs lėčiau“, — komentuoja N. Mačiulis.

Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais jau buvo fiksuoti prekių eksporto išsikvėpimo ženklai, o mažėjantys eksporto užsakymai rodo, kad tokios tendencijos tęsis ir šių metų pradžioje. Tiesa, ekonomisto nuomone, kol kas nematyti jokių prielaidų, dėl kurių Lietuvoje būtų stebimas ne ekonomikos augimo sulėtėjimas, o krizė ar nuosmukis – Lietuvos bendras eksportas išlieka gerokai didesnis už importą, gyventojai ir įmonės neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų, būsto rinkoje nesusiformavo burbulai.

[infogram id="d4c3f0fb-ec76-463b-bce8-27b58659ceff" prefix="fg6" format="interactive" title="Baltijos šalių BVP 2019-2021 m._swedbank"]

Infliacija augs lėčiau nei algos

„Swedbank“ ekonomistai dėl didesnių akcizų bei brangstančios elektros iki 2,7% (nuo 2,5%) padidino infliacijos prognozę. Tačiau prognozuojama, kad net ir sparčiau kylant kainoms, vidutinis darbo užmokesčio augimas išliks spartus ir sieks 7%. 

Pasak N. Mačiulio, atlyginimų tendencijose ir šiemet bus stebima nemaža divergencija – minimalus atlyginimas ir daugelio viešojo sektorių darbuotojų atlyginimai didės maždaug dešimtadaliu, o privačiame sektoriuje augimas turėtų sulėtėti iki maždaug 6 %.

 „Pernai stebėjome naują reiškinį nepriklausomos Lietuvos istorijoje – į Lietuvą sugrįžtančių ir atvykstančių gyventojų buvo net 10.800 daugiau nei išvykstančiųjų. Sugrįžtantys emigrantai bei imigrantai iš trečiųjų šalių padėjo spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir, priešingai nei nepagrįstai baimintasi, visai neprislopino kitų darbuotojų atlyginimų augimo. Panašios tendencijos turėtų tęstis ir šiemet, nors grynoji imigracija turbūt nebebus tokia didelė“, — sako ekonomistas.

Praėjusį dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis išskirtine konvergencija – vienam gyventojui tenkantis BVP ir faktinės individualaus vartojimo išlaidos, atsižvelgus į kainų skirtumus, prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai. BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė 81%, o individualaus vartojimo išlaidos – net 90% ES vidurkio. Tolimesnis progresas, nors ir tęsis, visgi bus lėtesnis.

N. Mačiulis pabrėžia, kad nereikėtų tikėtis vien savaiminio progreso, ir jį palaikyti turėtų ir adekvati ekonominė politika.

Anot jo, pastaruoju metu dažnai girdime apie ketinimus didinti mokesčius ir perskirstymą per valstybės biudžetą, bet, deja, daug rečiau apie viešojo sektoriaus efektyvumą galinčias didinti, švietimo kokybę kelti ir ilgalaikio augimo potencialą išlaisvinti reformas.

„Perskirstymas per biudžetą gali didėti, tačiau ne didinant mokesčius tiems, kurie ir taip jų sumoka daugiausiai, o mažinant diskriminuojančias ir konkurenciją iškraipančias lengvatas bei kovojant su mokesčių vengimu. Pyrago dalybų proceso skaidrumas ir teisingumas yra svarbu, bet negalima užmiršti ir jo kepimo įgūdžių“, — priduria N. Mačiulis.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Išsipirktos automobilių aikštelės irgi apmokestinamos NT mokesčiu 1

Nuo šių metų įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, kuriais sumažinta neapmokestinamojo nekilnojamojo turto...

Finansai
10:16
Vartojimo paskolos pradėjo pigti – grįžta į vienaženklio skaičiaus zoną Premium

Nulinių palūkanų aplinka Lietuvoje iki šiol mažai džiugindavo imančius vartojimo paskolas, tačiau naujausia...

Rinkos
10:02
Metinis deklaravimas: vietoj permokos daugiau gyventojų gali išvysti mokesčio nepriemoką Premium

Šiemet pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 m. didesniam asmenų skaičiui gali tekti...

Finansai
00:01
„Luminor“ ruošia aruodą būsto paskolų dalyboms: skolinsis 500 mln. Eur Premium

Baltijos šalių bankas „Luminor“ ruošiasi artimiausiu metu išleisti trečią savo obligacijų emisiją ir tokiu...

Rinkos
2020.02.20
Pasaulis po 2020-ųjų, kuriame galioja minimalus pelno mokestis visiems Premium

Jeigu būtų įvestas visuotinis minimalus 12,5% pelno mokesčio tarifas, efektyvusis pelno mokestis įmonėms...

Finansai
2020.02.20
Alternatyviam verslo finansuotojui – 10 mln. Eur europinių pinigų injekcija 1

Lietuvos nebankinis verslo paskolų teikėjas „Noviti Finance“ pasirašė susitarimą su su Europos investicijų...

Rinkos
2020.02.20
Vartojimo finansuotojai iš Estijos ir Švedijos didino veiklos apimtis Lietuvoje 1

Estijos vartojimo finansavimo bankas „Inbank“ ir Lietuvos rinkos naujokas iš Švedijos „TF Bank“ didino...

Rinkos
2020.02.20
„American Express“ viena koja grįžta į Lietuvą

JAV tarptautinė mokėjimo kortelių operatorė „American Express“ dalinai sugrįžta į Lietuvą.

Rinkos
2020.02.20
Vokietijos ekonomikos ministro vizitas į Lietuvą – gera proga prisistatyti 7

Į Lietuvą atvyksta Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris, pristatydamas būsimą Vokietijos...

Finansai
2020.02.20
Briuselyje – mūšis dėl europietiškų pinigų Premium

Europos Sąjungos (ES) parama Lietuvai 2021–2027 m. tikrai bus seklesnė nei dabartinis daugiametis biudžetas,...

Verslo aplinka
2020.02.20
Billas Gatesas įsigijo pirmą elektromobilį ir tai nėra „Tesla“ 4

Vienas kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų, milijardierius ir filantropas Billas Gatesas įsigijo savo pirmąjį...

Finansai
2020.02.19
Vyresniems nei 45 m. bedarbiams – solidžios išmokos susikurti darbo vietai 8

Vyriausybė trečiadienį nutarė iki 6 mėnesių mokėti subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems vyresnius nei 45...

Finansai
2020.02.19
SEB IT sutrikimų pasekmės verslui: kas laukia dėl delspinigių Premium

Po naujos SEB banko IT platformos įdiegimo savaitgalį dalis banko verslo klientų susiduria su sunkumais...

Rinkos
2020.02.19
„Luminor“ rezultatai: indėlių portfelis augo, žada aktyvesnį kreditavimą 1

Praėjusių metų 4 ketvirtį ir per visus 2019 m. „Luminor“ banko Baltijos šalyse grynosios palūkanų ir...

Rinkos
2020.02.19
Vokietijos REHAU Klaipėdos LEZ stato gamyklą 1

Vokietijos polimerų gamintojas REHAU Klaipėdoje investuoja į mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklą, kurioje...

Finansai
2020.02.19
Lietuvos bankas griežtai nubaudė gudrauti bandžiusią „fintech“ įmonę 1

Lietuvos bankas už šiurkščius ir sisteminius įstatymų pažeidimus panaikino mokėjimo įstaigos UAB...

Rinkos
2020.02.19
Baltijos šalys suklestėjo kaip visos ES tarpusavio skolinimo centras Premium 2

Baltijos šalys per kelis metus tapo bene reikšmingiausiu žaidėju Europos tarpusavio skolinimo rinkoje.

Rinkos
2020.02.19
Priminimus apie pareigą RC pateikti finansines ataskaitas gaus visi vadovai

Registrų centras šiemet primins apie pareigą pateikti finansines ataskaitas už praėjusius metus bei paragins...

Finansai
2020.02.19
Skolas VMI galima bus mokėti iš permokų „Sodrai“ Premium 3

Finansų ministerija siūlo leisti VMI administruojamų mokesčių permokas įskaityti kaip „Sodros“ įmokų...

Finansai
2020.02.19
Kinija rengiasi uždrausti prekiauti ir naudoti neteisėtai įgytą medieną 

Kinija, būdama didžiausia medienos importuotoja pasaulyje, pirmą kartą nuo 1998 metų rengiasi keisti savo...

Finansai
2020.02.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau