II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą

Publikuota: 2020-01-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams generavo 19,9% vidutinę grąžą, tenkančią po visų mokesčių.

Per metus II pakopoje pensijai kaupiančiųjų turtas ūgtelėjo dar daugiau – 25% – nuo 3,12 mlrd. iki 3,89 mlrd. Eur. Šią pakopą per metus papildė beveik 30.000 naujų klientų – dabar jų skaičius siekia daugiau nei 1,347 mln., pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA).

„Bene didžiausia ir reikšmingiausia praėjusiais metais įgyvendintos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos naujovė – gyvenimo ciklo fondų įvedimas. Nauja investavimo strategija leido pensijų fondų valdytojams didesnę kaupiamo turto dalį nukreipti į akcijas, sėkmingai pasinaudoti rinkų augimu ir per praėjusius metus uždirbti rekordiškai aukštą grąžą pensijų fondų dalyviams“, – pranešime cituojamas LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Vidutinė fondų grąža — 5,8%

Beveik penkiolika metų gyvavusiuose senuosiuose II pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas buvo perkeltas į naujus pagal Pasaulio banko rekomendacijas sukurtus fondus. 

„Nors 2019 metais pelningai finišavo visi pensijų fondai, nereikėtų skubėti nei labai džiaugtis, nei nerimauti. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o tikrasis rezultatas pasimato tik artėjant pensiniam amžiui“, – komentuoja LIPFA prezidentas.

Per pastaruosius 10 metų visi pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 5,77% grąžą, o akcijų pensijų fondai gali pasigirti didesne nei 9% metine grąža. Pasak LIPFA vadovo, šis rezultatas yra du kartus didesnis nei to paties laikotarpio vidutinė infliacija Lietuvoje (apie 2%), todėl galima teigti, kad dalyvių lėšos padidėjo net ir įvertinus infliaciją.

Per praėjusius metus daugiausiai, arba vidutiniškai 23,71% uždirbo 38-44 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys fondai, mažai nuo jų atsiliko ir 24-30 bei 17-23 metų gyventojams skirti pensijų fondai per praėjusius metus vidutiniškai paaugę atitinkamai 22,91% ir 22,90%.

„Nors gyvenimo ciklo fondų dėl skirtingų investavimo strategijų nebūtų korektiška lyginti su anksčiau veikusiais II pensijų pakopos fondais, akivaizdu, kad iki reformos pernelyg konservatyviai kaupę dalyviai uždirbo būtent iš didesnės lėšų dalies nukreipimo į akcijas. Jaunesnio amžiaus klientams skirti fondai didesnę dalį turto skyrė investicijoms į akcijas ir augo kur kas sparčiau nei konservatyvūs“, – pridūrė Š. Ruzgys.

Taip pat galima pastebėti, kad būtent 2019 m. daugiausia uždirbo tie II ir III pakopos pensijų fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudarė akcijos, tačiau ateityje situacija gali keistis.

VŽ šiandien rašo, kad Estijos pensijų fondų veiklos rezultatai pernai buvo geriausi nuo 2009 m., o didžiausią grąžą sugeneravo „Swedbank“ administruojamas 20–29 metų grupės dalyvių gyvenimo ciklo fondas „K1990–1999“, kurio metinė grąžą siekė 27,4%. Keturių sėkmingiausiai 2019 m. dirbusių fondų vidutinė grąža siekė 23%. Visų 23 Estijos II pakopos pensijų fondų turto vertė per metus išaugo 20,6%, iki 4,75 mlrd. Eur, skelbiama pensijų sistemos dalyvių savitarnos tinklalapyje „Pensionikeskus.ee“.

Tiesa, Estijos pensijų fondų ateitis miglota: valdančioji Estijos dauguma 2019 m. gruodį po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš privalomos taptų savanoriška, o gyventojams būtų numatyta galimybė išsiimti pinigus iš pensijų fondų jau nuo 2021 m. nesulaukus pensijinio amžiaus šias lėšas apmokestinus 20% pajamų mokesčiu.

III pakopos fondų turtas augo 30%

Trečios pakopos pensijų fondų Lietuvoje rezultatai taip pat teigiami – per praėjusius metus turtas padidėjo 30%. Būsimieji pensininkai III pakopos pensijų fonduose yra sukaupę daugiau nei 135 mln. Eur, o prie kaupimo šioje pakopoje per praėjusius metus prisijungė 9.500 žmonių. Šiuo metu kaupiančiųjų trečioje pakopoje skaičius siekia 71.800.

„Trečia pakopa, jei lygintume ją su antra, yra lankstesnė. Gyventojas gali be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, gali kaupti neribodamas nei fondų, nei bendrovių skaičiaus, paprastai nėra nustatomas ir įmokos į III pakopos pensijų fondus dydis. Taip pat lėšas į trečios pakopos pensijų fondus gali mokėti ir kitas asmuo, o antros pakopos fondų atveju, mūsų šalies Pensijų kaupimo įstatymas tokios galimybės nenumato“, – pabrėžė Š. Ruzgys.

Pasak LIPFA atstovo, šie pagrindiniai trečios pakopos privalumai bei mokestinės lengvatos pastaruosius metus užtikrintai augina kaupiančiųjų šioje pakopoje skaičių. Taip pat pastebimai daugėja žmonių, kurie siekia finansiškai saugesnės senatvės, todėl kaupti renkasi ir antros, ir trečios pakopos fonduose.

Lietuvos gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
2020.01.22
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
PVM kodas tampa ypač svarbus, todėl reikia tikrinti ir pertikrinti Premium

Nuo 2020 m. gabenant prekes į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį be jokių išlygų reikia nurodyti pirkėjo PVM...

Finansai
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
SEB: darbo užmokesčio augimas 2020 m. gerokai lenks infliaciją

Lietuvos ekonomika šiemet į priekį judės lėčiau, tačiau gyventojų finansinė būklė neprastės – nedarbas turėtų...

Finansai
2020.01.21
Kaip išlikti virš vandens – pažeidžiamiausi Lietuvos sektoriai Premium

Konservatyviau vertinti ateitį ir priklausomybę nuo vieno pirkėjo, didinti piniginių lėšų pagalvę, atidžiau...

Finansai
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
Sukrėtimų tikimybei sumažėjus „Swedbank“ didina BVP prognozę

Pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių...

Finansai
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
Kaip pirksime šiais metais? Svarbiausi 2019 m. atlikti ir šiemet laukiami viešųjų pirkimų reguliavimo pakeitimai Verslo tribūna

Metų pradžia yra tinkamiausias metas įvertinti esminius praėjusių metų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo...

Finansai
2020.01.20
Duomenų apie startuolių finansus mažai, bet pelningumas džiugina 2

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau perkopė 1.000 ribą, tačiau finansinių duomenų apie jų...

Gazelė
2020.01.20
Pirmieji lengvatiniai metai ne visiems nuostolingi: 770 bendrovių uždirbo 13 mln. Eur Premium 1

Pirmieji metai naujam verslui sudėtingiausi – reikia ne tik atsistoti ant kojų, bet ir galvoti, kaip...

Gazelė
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
Estų vienaragis žada lietuvius persodinti į elektromobilius  Premium

Pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje teikianti estų bendrovė „Bolt“ per keletą metų planuoja investuoti bent 10...

Finansai
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau