Dėl atpigusio skolinimo sutaupėme per 600 mln. Eur, trečdalį dėl euro

Publikuota: 2019-12-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Praėjus penkeriems metams nuo euro įvedimo Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad, lyginant su 2013 m. prognoze, dėl mažesnių palūkanų valstybė sutaupė daugiau, o verslas ir gyventojai mažiau, taip pat lėčiau augo eksportas nei laukta.

Be to, Lietuva sumokėjo kiek didesnę draudimo nuo bankroto sąskaitą nei tikėtasi prieš euro įvedimą. Tačiau centrinis bankas pabrėžia, kad nors euro įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršija sąnaudas.

Lietuvos bankas pirmadienį pristatė euro poveikio Lietuvos ekonomikai analizę.

Spartesnis ekonomikos ir pajamų augimas, pigesnis skolinimasis, atpigę mokėjimai, išnykusios litų ir eurų keitimo išlaidos – tokį teigiamą ekonominį poveikį turėjo prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sakė, kad įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną, kuri Lietuvai suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad dėl euro įvedimo šalies ekonomika augo sparčiau, o tai – papildomos pajamos gyventojams ir verslui. Dėl atpigusio skolinimo bendras sutaupymo efektas per penkerius metus viršijo pusę milijardo eurų“, – pranešime cituojamas V. Vasiliauskas.

Vien dėl atpigusio skolinimo valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. Eur.

„Už šią sumą būtų galima pastatyti du nacionalinius stadionus arba visus metus finansuoti viešąsias išlaidas vaistams“, — skaičiuoja LB ekonomistai.

[infogram id="d4f2884b-81cc-4ec8-9f7a-ebeeb65706a0" prefix="Ko3" format="interactive" title="euro nauda ir kaštai"]

Taupymai dėl mažesnių palūkanų 

Paaiškėjus, kad Lietuva taps euro zonos dalimi, visos didžiausios tarptautinės reitingų agentūros padidino Lietuvos kredito reitingus, mūsų šalį priskirdamos prie aukštesnio patikimumo šalių grupės. Išaugę reitingai ir sumažėjusi rizika leido Lietuvai skolintis pigiau. Tai valstybei, kaip minėta, leido per penkerius metus sutaupyti 334 mln. Eur.

Nurodoma, kad šiuo laikotarpiu palūkanos Lietuvoje pasiekė istorines žemumas: euro įvedimas lėmė trečdalį šio sumažėjimo, o kitą dalį – palūkanas visame regione labai sumažinusi skatinamoji Europos centrinio banko (ECB) pinigų politika ir kiti veiksniai.

Šie veiksniai nulėmė, kad sumažėjo paskolų palūkanų našta ir gyventojams, ir verslui: dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto.

Dėl to 640.000 paskolas, daugiausiai būsto, turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. Eur, t. y. beveik po 50 Eur šeimai.

Įmonių metinės paskolų palūkanų išlaidos dėl euro sumažėjo vidutiniškai 29 mln. Eur. Gyventojai ir verslas dėl to per penkerius metus iš viso sutaupė beveik 300 mln. Eur.

Poveikis ekonomikai ir infliacijai

Euro įvedimas turėjo teigiamą poveikį ir visai šalies ekonomikai. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šalies BVP dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4–0,6 proc. punkto sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas.

Nurodoma, kad konservatyviai vertinant, euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200–350 mln. Eur, tačiau taip pat matyti, kad lūkesčiai 2013 m. dėl eksporto buvo kiek didesni nei gauta nauda per 5 metus (žr. lentelę).

Euro įvedimas turėjo ir antrąją medalio pusę, susijusią su tam tikromis sąnaudomis bei kainų kilimu. Eurostato vertinimu, litų keitimo į eurus poveikis kainoms buvo vienkartinis ir labai nedidelis. Infliacija 2015 m. pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.

LB vadovo teigimu, labiausiai kainų kilimą Lietuvoje veikia ne euras savaime, o sparčiau auganti ekonomika. Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie ES vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų.

nuotrauka::1 right

„Momentinis euro įvedimas prie infliacijos pridėjo 0,1 proc. punkto, o spartesnis ūkio augimas, kurio dalį nulėmė euro įvedimas, prie infliacijos dar pridėjo apie 0,5 proc. punkto", — žurnalistams pirmadienį sakė V. Vasiliauskas.

Kainos kilo lėčiau nei algos ir pensijos

Lietuvoje kainos vis dar vejasi euro zonos vidurkį – šiuo metu jos sudaro 60% bendrosios pinigų sąjungos vidurkio.

LB pranešime nurodo, kad po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei 20%. Taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos. Pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabakas per minėtą laikotarpį pabrango 26%. Pagrindinių maisto prekių kainos kilo nuosaikiau: duona, mėsos ir pieno produktai minėtu laikotarpiu pabrango mažiau nei 10%.

Tačiau, kylant kainoms, algos ir socialinės išmokos augo gerokai sparčiau. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ per penkerius metus padidėjo 50% – nuo 550 iki 830 Eur, o vidutinė pensija – 40%, t. y. atitinkamai penkis ir keturis kartus sparčiau, nei vidutiniškai kilo kainos.

Nors nuo euro įvedimo Lietuvoje praėjo penkeri metai, į Lietuvos banką nesugrįžo 428 mln. grynųjų litų, kurių vertė – 124 mln. Eur. Tikėtina, kad dalis šių pinigų yra sunykę per litų apyvartos metus, dalį žmonės pasiliko atminimui. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai iki šiol gali nemokamai pasikeisti litus į eurus. Per dieną atliekama vidutiniškai 60 tokių operacijų. Lietuvos bankas yra įsipareigojęs litus į eurus keisti neribotą laiką.

N. Mačiulis: sutaupyti eurai neša naudą visiems

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, VŽ sakė, kad jį maloniai nustebino valstybės skolos aptarnavimo išlaidų mažėjimas. Nors tai ir nebuvo netikėta, prie šio proceso labai prisidėjo ECB skatinimo politika.

nuotrauka::2 left

„Manau, kad prieš penkis metus niekas nesitikėjo, kad Lietuva kelių metų laikotarpiui galės skolintis už neigiamas palūkanas. Nors tų 350 mln. Eur per metus daugelis gyventojų tiesiogiai nejaučia, netiesiogiai jie neša naudą visiems – jų pagalba didėjo ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, ir socialinės išmokos“, – privalumus vardija N. Mačiulis.

VŽ paklaustas, kokią riziką euro projektui kelia, pavydžiui, „Facebook“ korporacijos 2020 m. planuojama į apyvartą išleisti „Libra“ ir kitos kriptovaliutos, ekonomistas sakė, kad „nei euro, nei dolerio kriptovaliutos neparklupdys“.

„Šios valiutos (kriptovaliutos – VŽ) nėra padengtos auksu ar kitu turtu, bet jų stiprybė yra už jų esančių valstybių potencialas surinkti mokesčius ir vykdyti įsipreigojimus. Joks centrinis bankas ir jokia priežiūros institucija taip lengvai suverenios monetarinės politikos neatiduos. Elektronines valiutas vystys ir siūlys patys centriniai bankai, o visos alternatyvos bus tik nišiniai produktai, į kuriuos daug vilčių dėti ir, ypač, kuriais spekuliuoti nereikėtų“, – sakė N. Mačiulis.

FOTOGALERIJA 5 metai su euru (31 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 8

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 25

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Atidedama Lietuvos oro uostų pertvarka į akcinę bendrovę

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) dėl numatomo...

Logistika
2022.06.29
Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio 62

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę...

Finansai
2022.06.29
Statybos verslo situacija kontrastinga, bet ir sėkmingų įmonių vadovai geresnių rezultatų nebesitiki Premium

Nors statybos sektorius 2021 m. užbaigė finansiškai gana sėkmingai, analitikai mato nerimo ženklų: itin...

Statyba ir NT
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Pažeidus atsiskaitymų grynaisiais tvarką baudos grės tiek verslui, tiek privatiems asmenims 5

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.

Finansai
2022.06.28
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Sodra“: Pensijų anuitetų fondas augo dukart, gavėjų skaičius – beveik tris kartus

Dvejus metus veikiančio „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas pasiekė 18 mln. Eur ir yra 2,3 karto didesnis...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku