Pirmos išorinės bankų mokesčio poveikio analizės išvada neigiama 

Publikuota: 2019-12-05
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Pirmoji išorinė banko mokesčio poveikio analizės parodė, kad įvedus tokį mokestį pastarasis būtų perkeltas ne tik ant bankų klientų pečių, bet padidintų nedarbą, slopintų vartojimą ir mažintų pajamų surinkimą į biudžetą.

Kaip rodo Lenkijos patirtis mokesčio našta būtų pilnai perkelta vartotojams per 2,5 metų.

Seimui delsiant atlikti ekspertinį siūlomo „bankų“ mokesčio vertinimą, viešosios politikos analizės centras ESTEP išnagrinėjo poveikį, kurį padarytų finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymas.

Anot tyrimo, atlikto dr. Klaudijaus Manioko vadovaujamos ekspertų komandos, įvedus tokį mokestį, šalies gyventojų bei ekonomikos laukia „nykios perspektyvos“: dėl mažėsiančios finansavimo pasiūlos kris namų ūkių vartojimas, investicijų lygis bei eksporto apimtys, o tai kartu neigiamai paveiks bendrąją šalies ūkio plėtrą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Viešumoje diskutuojant apie mokesčio pasekmes, daugiausia kalbėta apie finansų sektorių ir jo klientus. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad toks mokestis turėtų neaprėpiamai didesnę įtaką visai šalies ekonomikai“, – pranešime cituojamas K. Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas.

Makroekonominio poveikio tyrimo duomenimis, papildomas finansų rinkos dalyvių apmokestinimas taptų įtampų šaltiniu iškart keliose srityse – pradedant namų ūkiais, baigiant viešaisiais finansais.

Bene dramatiškiausias scenarijus laukia paskolų portfelio: šis dėl naujojo mokesčio per trejus metus susitrauktų beveik 2 mlrd. Eur. Tai, pasak išvados rengėjų, reikšmingai sumažintų verslo ir namų ūkių finansavimo pasiūlą.

Mokestis kirstų darbo rinkai, vartojimui ir BVP

Teigiama, kad „bankų“ mokestis skaudžiai atsilieptų ir darbo rinkai: aktualiomis Finansų ministerijos prognozėmis,  2020–2022 m. nedarbo lygis sieks 5,9%, bet dėl antrinių neigiamų efektų (ypač mažėjančių įmonių investicijų) naujasis mokestis jį padidintų iki 6,3%.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas pagrindinių rodiklių, iliustruojančių šalies ekonomikos augimą, – į finansų rinkos dalyvių apmokestinimą reaguotų iš karto. Įvedus mokestį 2020 m., nominalus BVP mažėtų 70 mln. Eur, o vėliau kristų daugiau kaip 300 mln. Eur kasmet. Lyginant su scenarijumi be mokesčio, investicijų lygis Lietuvoje 2021 m. būtų 3% (359 mln. Eur) mažesnis.

Mokestis netruktų atsiliepti ir vartojimui. Pirmaisiais metais galima tikėtis nežymaus kilstelėjimo. Tačiau dėl brangstančių paskolų 2021 m. namų ūkių vartojimas sumažėtų 113 mln. Eur, o 2022 m. kristų dar labiau – 142 mln. Eur.

Mokesčio autoriai vagos nekeičia

Pagal Zbignevo Jedinskio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo teikiamą Seimui įstatymo siūlymą apmokestinti bankų turtą realiai būtų apmokestintos paskolos virš 300 mln. Eur ( t. y. turto suma, nuo kurios reikėtų kas mėnesį mokėti 0,03% bankų mokestį).

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016 m. kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. Eur finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. Eur draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334% mėnesiniu arba 0,4% metiniu tarifu.

„Tai yra dideli pinigai, galima į biudžetą gauti apie 100 mln. Eur. Tokį projektą mes paruošėm, užregistravom ir tikimės, kad jis bus priimtas. Manau, kad tokį siūlymą turi priimti ir opozicija, nes bankai yra tokia struktūra, kuri uždirba daugiausia, bet mokesčių moka nelabai daug“, – yra sakęs Valdemaras Tomaševskis, LLRA-KŠS vadovas, kurį cituoja BNS.

Anot jo, tokį mokestį naudoja Jungtinė Karalystė, Švedija, ir „mūsų regiono šalys“.

Negautų 40 mln. Eur biudžeto pajamų

Tuo tarpu ESTEP prognozuoja ir netektis ir viešiesiems finansams. Valdžia, šiuo mokesčiu siekianti padidinti valstybės biudžeto pajamas, tikėtis teigiamo rezultato galėtų nebent pirmaisiais mokesčio metais. Jau 2021 m. dėl antrinių neigiamų pasekmių ekonomikai, kylančių dėl mažėjančių investicijų, eksporto ir vidaus vartojimo, valstybės biudžeto pajamos būtų  19 mln. Eur mažesnės nei be šio mokesčio. Per dvejus metus toks mokestis valstybės pajamas apkarpytų iš viso 40 mln. Eur.

Analizės rezultatai atitinka Europos centrinio banko (ECB) prognozuojamą tokių mokesčių poveikį ekonomikai. ECB yra pateikęs nuomonę dėl bankų mokesčių Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kipre.

Anot ECB, įvedami bankų mokesčiai turi būti susieti su specifinėmis rizikomis, kylančiomis iš finansų sistemos, bei skirti toms rizikoms mažinti.

ESTEP studijos duomenimis, 2019 m. Lenkijoje atliktas įvesto bankų mokesčio poveikio vertinimas parodė, kad mokesčio našta per 2,5 metų buvo 100% perkelta vartotojams. Būsto kredito palūkanos augo tol, kol iš esmės padengė taikomo mokesčio kaštus. Drauge padidėjo bankų koncentracija ir pasikeitė bankų turto struktūra: padidėjo vyriausybės obligacijų dalis, o paskolų portfelyje išaugo vartojimo paskolų dalis ir atitinkamai sumažėjo būsto paskolų dalis.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus praėjusią savaitę, taip pat sakė, kad siūlomas bankų mokesčio dizainas nėra tobulas. Visų pirma todėl, kad mokesčio pasekmių persidavimo kanalas vartotojams „yra akivaizdus“.

 „Matome riziką, kad paskolų palūkanos didės – jos turėtų augti 0,2-0,4 proc. punkto. Tai mes sakome atsižvelgdami į bankų rinkos koncentraciją ir kitų šalių patirtį, tame tarpe Lenkijos patirtį, kur bankų koncentracijos lygis yra gerokai mažesnis“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Palyginti, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodė dar didesnį palūkanų kilimą: jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti 2,8–3,2%.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
2022.06.27
„Invega“ pratęsė „Alternatyvos“ skolinimosi terminą iki 2023-ųjų pabaigos

„Invega“ pratęsė skolinimosi terminą per alternatyvius finansuotojus pagal priemonę „Alternatyva“ iki 2023 m.

Gazelė
2022.06.27
VMI patiria DDoS ataką – atjungtos sistemos 6

Užfiksavus neįprastai didelį prisijungimų srautą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemų, dėl...

Finansai
2022.06.27
VMI patikrinimai parodė, kad kaip atsargos apskaitytos prekės iš tiesų jau parduotos

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), patikrinusi įmonę, ne vienerius metus buhalteriškai kaupusią maisto...

Prekyba
2022.06.27
„Bloomberg“: Rusijai paskelbtas defoltas 20

Naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad pirmadienio rytą Rusija buvo pripažinta negalinti įvykdyti savo...

Rinkos
2022.06.27
Centrinių bankų vadovai renkasi į pasitarimą, kaip suvaldyti infliacijos iššūkius 4

Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje...

Finansai
2022.06.27
Degalams išbrangus lietuviai keičia įpročius

Brangstantys degalai beveik kas antrą suaugusį Lietuvos gyventoją verčia keisti įpročius ir iš automobilio...

Pramonė
2022.06.27
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 25

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
2022.06.27
Didesnės atsargos sandėliuose: ir brangiau kainuoja, ir domina Mokesčių inspekciją Premium

Nepatikimos tiekimo grandinės didina poreikį fiziškai turėti didesnes prekių atsargas sandėliuose. Nemažai...

Prekyba
2022.06.27
Rusija – per plauką nuo defolto 18

Kelis mėnesius ties defolto riba balansavusią Rusiją dabar nuo jo greičiausiai teskiria valandos. Tiesa,...

Rinkos
2022.06.26
Infliacija pasauliui smogė ne vienodai – kai kurios šalys patiria mažesnį spaudimą Premium

Vakarų lyderiai dažnai pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojamas kainų šuolis yra pasaulinis reiškinys,...

Verslo aplinka
2022.06.26
Bandomasis laikotarpis – klausimai, į kuriuos vadovas turėtų galėti atsakyti po 3 mėnesių Premium 5

Trys mėnesiai bandomojo laikotarpio – puikus metas geriau pažinti nauja darbuotoją, jei šis laikas...

Vadyba
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Europos verslas pavargo laukti pokyčių COVID-19 politikoje – svarsto mažinti investicijas Kinijoje Premium 3

Europos įmonių vadovai tampa vis labiau izoliuoti nuo savo veiklos Kinijoje ir vis mažiau toleruoja Pekino...

Verslo aplinka
2022.06.25
Šiemet registruota mažiau netaršių automobilių

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo...

Logistika
2022.06.24
ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje 1

Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir...

Verslo aplinka
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5.000 Eur, bus išimčių   1

Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti...

Finansai
2022.06.23
Seimas – prieš nulinį PVM maisto produktams

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto...

Finansai
2022.06.23
Alkoholio, degalų ir tabako akcizų sausį–gegužę surinkta 4% daugiau

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu...

Finansai
2022.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku