Pirmos išorinės bankų mokesčio poveikio analizės išvada neigiama 

Publikuota: 2019-12-05
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Pirmoji išorinė banko mokesčio poveikio analizės parodė, kad įvedus tokį mokestį pastarasis būtų perkeltas ne tik ant bankų klientų pečių, bet padidintų nedarbą, slopintų vartojimą ir mažintų pajamų surinkimą į biudžetą.

Kaip rodo Lenkijos patirtis mokesčio našta būtų pilnai perkelta vartotojams per 2,5 metų.

Seimui delsiant atlikti ekspertinį siūlomo „bankų“ mokesčio vertinimą, viešosios politikos analizės centras ESTEP išnagrinėjo poveikį, kurį padarytų finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymas.

Anot tyrimo, atlikto dr. Klaudijaus Manioko vadovaujamos ekspertų komandos, įvedus tokį mokestį, šalies gyventojų bei ekonomikos laukia „nykios perspektyvos“: dėl mažėsiančios finansavimo pasiūlos kris namų ūkių vartojimas, investicijų lygis bei eksporto apimtys, o tai kartu neigiamai paveiks bendrąją šalies ūkio plėtrą.

„Viešumoje diskutuojant apie mokesčio pasekmes, daugiausia kalbėta apie finansų sektorių ir jo klientus. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad toks mokestis turėtų neaprėpiamai didesnę įtaką visai šalies ekonomikai“, – pranešime cituojamas K. Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas.

Makroekonominio poveikio tyrimo duomenimis, papildomas finansų rinkos dalyvių apmokestinimas taptų įtampų šaltiniu iškart keliose srityse – pradedant namų ūkiais, baigiant viešaisiais finansais.

Bene dramatiškiausias scenarijus laukia paskolų portfelio: šis dėl naujojo mokesčio per trejus metus susitrauktų beveik 2 mlrd. Eur. Tai, pasak išvados rengėjų, reikšmingai sumažintų verslo ir namų ūkių finansavimo pasiūlą.

Mokestis kirstų darbo rinkai, vartojimui ir BVP

Teigiama, kad „bankų“ mokestis skaudžiai atsilieptų ir darbo rinkai: aktualiomis Finansų ministerijos prognozėmis,  2020–2022 m. nedarbo lygis sieks 5,9%, bet dėl antrinių neigiamų efektų (ypač mažėjančių įmonių investicijų) naujasis mokestis jį padidintų iki 6,3%.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas pagrindinių rodiklių, iliustruojančių šalies ekonomikos augimą, – į finansų rinkos dalyvių apmokestinimą reaguotų iš karto. Įvedus mokestį 2020 m., nominalus BVP mažėtų 70 mln. Eur, o vėliau kristų daugiau kaip 300 mln. Eur kasmet. Lyginant su scenarijumi be mokesčio, investicijų lygis Lietuvoje 2021 m. būtų 3% (359 mln. Eur) mažesnis.

Mokestis netruktų atsiliepti ir vartojimui. Pirmaisiais metais galima tikėtis nežymaus kilstelėjimo. Tačiau dėl brangstančių paskolų 2021 m. namų ūkių vartojimas sumažėtų 113 mln. Eur, o 2022 m. kristų dar labiau – 142 mln. Eur.

Mokesčio autoriai vagos nekeičia

Pagal Zbignevo Jedinskio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo teikiamą Seimui įstatymo siūlymą apmokestinti bankų turtą realiai būtų apmokestintos paskolos virš 300 mln. Eur ( t. y. turto suma, nuo kurios reikėtų kas mėnesį mokėti 0,03% bankų mokestį).

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016 m. kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. Eur finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. Eur draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334% mėnesiniu arba 0,4% metiniu tarifu.

„Tai yra dideli pinigai, galima į biudžetą gauti apie 100 mln. Eur. Tokį projektą mes paruošėm, užregistravom ir tikimės, kad jis bus priimtas. Manau, kad tokį siūlymą turi priimti ir opozicija, nes bankai yra tokia struktūra, kuri uždirba daugiausia, bet mokesčių moka nelabai daug“, – yra sakęs Valdemaras Tomaševskis, LLRA-KŠS vadovas, kurį cituoja BNS.

Anot jo, tokį mokestį naudoja Jungtinė Karalystė, Švedija, ir „mūsų regiono šalys“.

Negautų 40 mln. Eur biudžeto pajamų

Tuo tarpu ESTEP prognozuoja ir netektis ir viešiesiems finansams. Valdžia, šiuo mokesčiu siekianti padidinti valstybės biudžeto pajamas, tikėtis teigiamo rezultato galėtų nebent pirmaisiais mokesčio metais. Jau 2021 m. dėl antrinių neigiamų pasekmių ekonomikai, kylančių dėl mažėjančių investicijų, eksporto ir vidaus vartojimo, valstybės biudžeto pajamos būtų  19 mln. Eur mažesnės nei be šio mokesčio. Per dvejus metus toks mokestis valstybės pajamas apkarpytų iš viso 40 mln. Eur.

Analizės rezultatai atitinka Europos centrinio banko (ECB) prognozuojamą tokių mokesčių poveikį ekonomikai. ECB yra pateikęs nuomonę dėl bankų mokesčių Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kipre.

Anot ECB, įvedami bankų mokesčiai turi būti susieti su specifinėmis rizikomis, kylančiomis iš finansų sistemos, bei skirti toms rizikoms mažinti.

ESTEP studijos duomenimis, 2019 m. Lenkijoje atliktas įvesto bankų mokesčio poveikio vertinimas parodė, kad mokesčio našta per 2,5 metų buvo 100% perkelta vartotojams. Būsto kredito palūkanos augo tol, kol iš esmės padengė taikomo mokesčio kaštus. Drauge padidėjo bankų koncentracija ir pasikeitė bankų turto struktūra: padidėjo vyriausybės obligacijų dalis, o paskolų portfelyje išaugo vartojimo paskolų dalis ir atitinkamai sumažėjo būsto paskolų dalis.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus praėjusią savaitę, taip pat sakė, kad siūlomas bankų mokesčio dizainas nėra tobulas. Visų pirma todėl, kad mokesčio pasekmių persidavimo kanalas vartotojams „yra akivaizdus“.

 „Matome riziką, kad paskolų palūkanos didės – jos turėtų augti 0,2-0,4 proc. punkto. Tai mes sakome atsižvelgdami į bankų rinkos koncentraciją ir kitų šalių patirtį, tame tarpe Lenkijos patirtį, kur bankų koncentracijos lygis yra gerokai mažesnis“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Palyginti, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodė dar didesnį palūkanų kilimą: jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti 2,8–3,2%.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 23,4% daugiau pajamų

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų...

Finansai
2020.01.17
„Bolt“ iš Europos investicijų banko skolinasi 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) ir pavežėjimo paslaugų bendrovė „Bolt“ Vilniuje pasirašė 50 mln. Eur...

Finansai
2020.01.16
Į pensijų kaupimą naujai įtraukta 43.500 gyventojų

Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43.500 gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė...

Finansai
2020.01.16
Europos investicijų bankas Vilniuje atidaro atstovybę Baltijos šalims

Europos investicijų banko grupė Vilniuje nuo vasario 1 d. steigia regioninę atstovybę Baltijos šalims.

Finansai
2020.01.16
Šiemet pajamų deklaravimo startas bus skelbiamas anksčiau

Iki šių metų vasario 17 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti...

Finansai
2020.01.16
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Creditinfo“: restoranų verslas šiandien pats rizikingiausias

Naujausi Lietuvoje veikiančių įmonių finansiniai rodikliai rodo, kad šiandien pats rizikingiausias yra...

Finansai
2020.01.16
VMI: dirbančiųjų savarankiškai Lietuvoje daugėja, populiarėja veikla pagal pažymą  

Šiemet individualią veiklą (toliau — IDV) su verslo liudijimu pradėjo per 36.000 gyventojų, o IDV pagal...

Verslo aplinka
2020.01.16
Ant Finansų ministerijos stalo – investicinės sąskaitos lengvatos Premium 5

Finansų ministerija svarsto vadinamosios investicinės sąskaitos modelį, kuris leistų gyventojui nemokėti...

Finansai
2020.01.16
Kodėl nė vienas verslininkas nebegali ignoruoti pinigų plovimo prevencijos? Verslo tribūna

Pastaraisiais metais besikeičiantis reguliavimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos...

Sugrįžę iš „mokesčių atostogų“, smulkieji skaičiuoja tarifus Premium 1

Mokesčių „atostogos“ smulkiesiems – „poilsis“ nuo „Sodros“ įmokų pirmuosius metus ir 0% pelno mokestis – buvo...

Gazelė
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Jeigu pernai alga augo lėčiau nei 9,26%, jūsų teisės į „Sodros“ pensiją susitraukė Premium

Jeigu darbo užmokestis 2019 m. augo lėčiau nei 9,26%, asmuo įgavo mažiau teisių į „Sodros“ pensijų pyragą nei...

Finansai
2020.01.15
Vilnius pasirašė sutartį su „Airbnb“ dėl turisto mokesčio surinkimo 5

Vasario 1-ąją įsigalios sutartis tarp Vilniaus miesto ir vienos didžiausių pasaulio trumpalaikio...

Paslaugos
2020.01.15
„Sodra“ primena naujus įmokų tarifus dirbantiems savarankiškai 1

Savarankiškai dirbantieji, gavę pirmąkart atsiradusias „mokesčių atostogas“ – teisę nemokėti socialinio...

Gazelė
2020.01.15
Iš „Moody’s” – šimtatūkstantinė parama gabiausiųjų mokslams ISM universitete Verslo tribūna 1

Pasaulinė finansinių paslaugų kompanija „Moody’s Corporation“ bendradarbiaus su ISM Vadybos ir ekonomikos...

Finansai
2020.01.15
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
Žaidimo taisyklės keičiasi – Seimas priėmė turto konfiskavimo įstatymą Premium 8

Seimas pritarė Turto civilinio konfiskavimo įstatymui, kuriame numatyta, kad teisės aktas taikomas nuo 2010...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Atsargiai deklaruojant: pasirinktas būdas lemia „Sodros“ išmokų dydį Premium 1

Individualia veikla užsiimančiam gyventojui paskirtų ligos ir kai kurių kitų „Sodros“ išmokų dydį lemia ne...

Finansai
2020.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau