Pirmos išorinės bankų mokesčio poveikio analizės išvada neigiama 

Kaip rodo Lenkijos patirtis mokesčio našta būtų pilnai perkelta vartotojams per 2,5 metų.

Seimui delsiant atlikti ekspertinį siūlomo „bankų“ mokesčio vertinimą, viešosios politikos analizės centras ESTEP išnagrinėjo poveikį, kurį padarytų finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymas.

Anot tyrimo, atlikto dr. Klaudijaus Manioko vadovaujamos ekspertų komandos, įvedus tokį mokestį, šalies gyventojų bei ekonomikos laukia „nykios perspektyvos“: dėl mažėsiančios finansavimo pasiūlos kris namų ūkių vartojimas, investicijų lygis bei eksporto apimtys, o tai kartu neigiamai paveiks bendrąją šalies ūkio plėtrą.

„Viešumoje diskutuojant apie mokesčio pasekmes, daugiausia kalbėta apie finansų sektorių ir jo klientus. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad toks mokestis turėtų neaprėpiamai didesnę įtaką visai šalies ekonomikai“, – pranešime cituojamas K. Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas.

Makroekonominio poveikio tyrimo duomenimis, papildomas finansų rinkos dalyvių apmokestinimas taptų įtampų šaltiniu iškart keliose srityse – pradedant namų ūkiais, baigiant viešaisiais finansais.

Bene dramatiškiausias scenarijus laukia paskolų portfelio: šis dėl naujojo mokesčio per trejus metus susitrauktų beveik 2 mlrd. Eur. Tai, pasak išvados rengėjų, reikšmingai sumažintų verslo ir namų ūkių finansavimo pasiūlą.

Mokestis kirstų darbo rinkai, vartojimui ir BVP

Teigiama, kad „bankų“ mokestis skaudžiai atsilieptų ir darbo rinkai: aktualiomis Finansų ministerijos prognozėmis,  2020–2022 m. nedarbo lygis sieks 5,9%, bet dėl antrinių neigiamų efektų (ypač mažėjančių įmonių investicijų) naujasis mokestis jį padidintų iki 6,3%.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas pagrindinių rodiklių, iliustruojančių šalies ekonomikos augimą, – į finansų rinkos dalyvių apmokestinimą reaguotų iš karto. Įvedus mokestį 2020 m., nominalus BVP mažėtų 70 mln. Eur, o vėliau kristų daugiau kaip 300 mln. Eur kasmet. Lyginant su scenarijumi be mokesčio, investicijų lygis Lietuvoje 2021 m. būtų 3% (359 mln. Eur) mažesnis.

Mokestis netruktų atsiliepti ir vartojimui. Pirmaisiais metais galima tikėtis nežymaus kilstelėjimo. Tačiau dėl brangstančių paskolų 2021 m. namų ūkių vartojimas sumažėtų 113 mln. Eur, o 2022 m. kristų dar labiau – 142 mln. Eur.

Mokesčio autoriai vagos nekeičia

Pagal Zbignevo Jedinskio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo teikiamą Seimui įstatymo siūlymą apmokestinti bankų turtą realiai būtų apmokestintos paskolos virš 300 mln. Eur ( t. y. turto suma, nuo kurios reikėtų kas mėnesį mokėti 0,03% bankų mokestį).

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016 m. kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. Eur finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. Eur draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334% mėnesiniu arba 0,4% metiniu tarifu.

„Tai yra dideli pinigai, galima į biudžetą gauti apie 100 mln. Eur. Tokį projektą mes paruošėm, užregistravom ir tikimės, kad jis bus priimtas. Manau, kad tokį siūlymą turi priimti ir opozicija, nes bankai yra tokia struktūra, kuri uždirba daugiausia, bet mokesčių moka nelabai daug“, – yra sakęs Valdemaras Tomaševskis, LLRA-KŠS vadovas, kurį cituoja BNS.

Anot jo, tokį mokestį naudoja Jungtinė Karalystė, Švedija, ir „mūsų regiono šalys“.

Negautų 40 mln. Eur biudžeto pajamų

Tuo tarpu ESTEP prognozuoja ir netektis ir viešiesiems finansams. Valdžia, šiuo mokesčiu siekianti padidinti valstybės biudžeto pajamas, tikėtis teigiamo rezultato galėtų nebent pirmaisiais mokesčio metais. Jau 2021 m. dėl antrinių neigiamų pasekmių ekonomikai, kylančių dėl mažėjančių investicijų, eksporto ir vidaus vartojimo, valstybės biudžeto pajamos būtų  19 mln. Eur mažesnės nei be šio mokesčio. Per dvejus metus toks mokestis valstybės pajamas apkarpytų iš viso 40 mln. Eur.

Analizės rezultatai atitinka Europos centrinio banko (ECB) prognozuojamą tokių mokesčių poveikį ekonomikai. ECB yra pateikęs nuomonę dėl bankų mokesčių Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kipre.

Anot ECB, įvedami bankų mokesčiai turi būti susieti su specifinėmis rizikomis, kylančiomis iš finansų sistemos, bei skirti toms rizikoms mažinti.

ESTEP studijos duomenimis, 2019 m. Lenkijoje atliktas įvesto bankų mokesčio poveikio vertinimas parodė, kad mokesčio našta per 2,5 metų buvo 100% perkelta vartotojams. Būsto kredito palūkanos augo tol, kol iš esmės padengė taikomo mokesčio kaštus. Drauge padidėjo bankų koncentracija ir pasikeitė bankų turto struktūra: padidėjo vyriausybės obligacijų dalis, o paskolų portfelyje išaugo vartojimo paskolų dalis ir atitinkamai sumažėjo būsto paskolų dalis.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus praėjusią savaitę, taip pat sakė, kad siūlomas bankų mokesčio dizainas nėra tobulas. Visų pirma todėl, kad mokesčio pasekmių persidavimo kanalas vartotojams „yra akivaizdus“.

 „Matome riziką, kad paskolų palūkanos didės – jos turėtų augti 0,2-0,4 proc. punkto. Tai mes sakome atsižvelgdami į bankų rinkos koncentraciją ir kitų šalių patirtį, tame tarpe Lenkijos patirtį, kur bankų koncentracijos lygis yra gerokai mažesnis“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Palyginti, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodė dar didesnį palūkanų kilimą: jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti 2,8–3,2%.