Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar fintech įmonės Lietuvoje turi kur laikyti klientų pinigus?

Reklama publikuota: 2019-12-02
svg svg

Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą išduoti elektroninių pinigų įstaigos licencijas su sąlyga, kad įstaigos iki finansinių paslaugų teikimo pradžios pateiks Lietuvos bankui įrodymus apie tinkamą klientų lėšų apsaugos priemonių įgyvendinimą. Tokią praktiką, išduodamas licencijas elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigoms, Lietuvos bankas ketina taikyti ir ateityje.

Lietuvoje pastaruosius kelerius metus aktyviai steigiasi elektroninių pinigų įstaigos bei mokėjimo įstaigos, kurios dažniausiai įvardijamos kaip finansų rinkos startuoliai – fintech įmonės, kurios finansinių paslaugų srityje siūlo inovatyvius, technologijomis pagrįstus sprendimus. Siekdamos aktyviai įsitvirtinti šioje rinkoje, daugelis fintech įmonių susiduria su problemomis, viena iš kurių yra sąskaitos, skirtos klientų lėšoms laikyti, atidarymas.

Tokios sąskaitos atidarymas yra vienas iš įstatyme numatytų būdų apsaugoti klientų lėšas, gautas už leistus elektroninius pinigus ar vykdomas mokėjimo paslaugas. Savo teisine prigimtimi ši sąskaita iš esmės panaši į depozitinę sąskaitą, o tai reiškia, kad fintech įmonė nėra lėšų savininkė, o saugo klientų lėšas.

Atidarydamos sąskaitas klientų lėšoms laikyti, fintech įmonės susiduria su pernelyg aukštais Lietuvoje veikiančių bankų reikalavimais

Kredito įstaigos, atidarydamos fintech įmonėms sąskaitą, privalo tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Dėl to kredito įstaigos detaliai įsivertina fintech vidines politikas šiais klausimais ir priima sprendimą, ar teikti paslaugas. Didžiuosiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose sąskaitos atidarymo juridiniams asmenims procesas paprastai užtrunka apie 2 savaites. Šis terminas pailgėja netgi keletą kartų, kai kalbame apie sąskaitų atidarymą fintech įmonėms, siekiančioms atidaryti sąskaitą klientų lėšų saugojimui. Ir netgi ilgas terminas nėra didžiausia problema, nes, net ir sulaukus kredito įstaigos vertinimo, dažnu atveju atsisakoma atidaryti tokią sąskaitą apskritai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos požiūriu fintech įmonės yra vertinamos kaip aukštos rizikos potencialūs klientai. Vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių tokį vertinimą, yra tai, kad kredito įstaigos pačios tiesiogiai nesudaro sutarčių dėl paslaugų teikimo su fintech įmonių klientais. Sutartys sudaromos tik tarp fintech įmonių ir jų klientų, tuo tarpu kredito įstaigai reikia pasikliauti fintech įmonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimu. Žinoma, fintech įmonėms nukrypus nuo procedūrose aprašytų reikalavimų, kredito įstaiga turi teisę tokią sąskaitą net uždaryti. Kaip bebūtų, didieji šalies bankai nėra linkę prisiimti tokios rizikos ir dažnu atveju bendradarbiauti su naujomis fintech įmonėmis atsisako. Prie to prisideda ir šiuo metu sustiprėjęs dėmesys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimams, ir bankų nenoras prisiimti padidintas rizikas iš to negaunant daug finansinės naudos.

Kita vertus, Lietuvoje visai neseniai pradėjo veikti keletas specializuoto banko licenciją turinčių subjektų, kurie taip pat turi teisę atidaryti tokias sąskaitas, todėl pasirinkimas didėja. Beje, fintech įmonės turi galimybę atidaryti sąskaitas, skirtas saugoti klientų lėšas, ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Daugeliui naujų ar dar licencijavimo procese esančių fintech įmonių šiuo metu tai atrodo kaip vienintelis šios problemos sprendimo būdas. Žinoma, tai šiek tiek decentralizuoja šiose  įmonėse vykstančius procesus.

Fintech klientų lėšos kredito įstaigose nėra apdraustos

Fintech klientų lėšų saugojimas kredito įstaigoje šiuo metu taip pat susiduria su tam tikromis teisinėmis problemomis: –bankuose laikomos klientų lėšos nėra laikomos apdraustaisiais indėliais. Tai reiškia, kad, kredito įstaigai bankrutavus, fintech klientai negautu draudimo išmokų, jiems tektų stoti į kredito įstaigos kreditorių eilę ir dalyvauti bankroto procese.

Šią riziką iš dalies galima valdyti investuojant klientų lėšas, laikomas kredito įstaigose, į saugius vertybinius popierius. Tokiu atveju, kredito įstaigai bankrutavus, vertybiniai popieriai yra tiesiog pervedami kitai institucijai, kuriai suteikta teisė saugoti subjektų vertybinius popierius, tačiau tai yra papildomi kaštai fintech įmonėms.

Fintech atstovams keliant šią problemą, tikėtina, artimiausiu metu vienaip ar kitaip turėtų būti nustatytas aiškus šių lėšų teisinis reglamentavimas, kokiu būdu tokios lėšos galėtų būti įtraukiamos į indėlių draudimo schemą. Šiuo metu fintech įmonės turi galimybę tokias lėšas drausti nebent papildomai, pasitelkdamos privačius draudikus, tačiau tai taip pat yra papildomos išlaidos, kurių fintech vengia.

Klientų lėšos gali būti saugomos ir priežiūros institucijoje

Reikia pažymėti, kad klientų lėšų saugojimas kredito įstaigoje nėra vienintelis būdas įgyvendinti klientų lėšų apsaugos reikalavimus. Fintech įmonės gali savo klientų lėšas saugoti ir centriniame banke, veikiančiame Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos bankas taip pat suteikia tokią galimybę, tačiau tam reikia prisijungti prie Lietuvos banko valdomos mokėjimo sistemos CENTROlink.

Toks lėšų saugojimas turi tam tikrų trūkumų. Fintech įmonės Lietuvos bankui privalo mokėti palūkanas nuo likučio sumos, taip pat ne visais atvejais įstaigoms yra poreikis jungtis prie šios sistemos, o nedalyvaudamos sistemoje jos neturi galimybės saugoti klientų lėšas Lietuvos banke.

Apibendrinant — situacija dėl sąskaitų atidarymo rodo, kad fintech įmonės Lietuvoje dar yra priklausomos nuo didžiųjų mūsų šalyje veikiančių bankų geros valios ir požiūrio į jas.

Tautvydas Užkuras yra advokatų kontoros GLIMSTEDT advokato padėjėjas. Pagrindinė jo praktikos sritis yra finansinių paslaugų reguliavimas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
EK siūlo 10.000 grivinų keisti pagal oficialų kursą ir be mokesčių

Europos Komisija (EK) siūlo karo pabėgėliams iš Ukrainos Europos Sąjungoje (ES) leisti iškeisti ribotą...

Rinkos
19:26
Infliacija kovą euro zonoje pakilo iki 7,5%

Metinė infliacija kovą euro zonoje pakilo iki 7,5% nuo 5,9% vasarį, kai prieš metus ji siekė 1,3%,...

Finansai
15:53
M. Dubnikovas: Vyriausybės planas amortizuos sparčiai augančias kainas 3

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės 2...

Finansai
15:23
Ekonomistai: skubiai įdarbintas antiinfliacinis ir investicijų planas padės išvengti nuosmukio 1

Penktadienį Vyriausybės rūmuose pristatytas 2,26 mlrd. Eur vertės antiinfliacinis paketas gyventojams ir...

Finansai
14:28
„NEO Finance“ grynasis pelnas 2021 m. 117.000 Eur 1

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolio „NEO Finance“ praėjusių metų grynasis pelnas siekia...

Finansai
12:49
„Compensa“ valdybai vadovauja T. Milašius

Tomas Milašius perima vadovavimą Baltijos šalyse paslaugas teikiančiai gyvybės draudimo bendrovei „Compensa...

Vadyba
12:30
Kremliaus propagandinių laidų vedėjui A. Šeininui Lietuva pritaikė finansines sankcijas 2

Rusijos propagandistui, televizijos laidų vedėjui Artiomui Šeininui Lietuvoje pritaikytos finansinės...

Milijardinis antiinfliacinis planas: kompensacijos, dotacijos, didesnis NPD 17

Itin didelio infliacijos šuolio amortizavimui Vyriausybė siūlo skirti daugiau kaip dviejų milijardų eurų...

Kaip 2022 m. prasidėjęs karas turi atsispindėti įmonės 2021 m. finansinėje ataskaitoje Premium

Karas Ukrainoje ir tarptautinės bendruomenės įvestos sankcijos Rusijai smarkiai keičia dalies Lietuvos įmonių...

Finansai
05:45
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Viešojo sektoriaus perteklius šiemet sudarė 0,4% prognozuojamo BVP

Centrinės valdžios perviršis šiemet sausį–vasarį siekė 223,6 mln. Eur ir sudarė 0,4% prognozuojamo šių metų...

Finansai
2022.03.31
H&M: neįskaitant Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų, pardavimai išaugo 11%

Švedijos drabužių milžinė H&M ketvirtadienį pranešė, kad jos pajamos pirmąjį ketvirtį išaugo, tačiau...

Finansai
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 2

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,6%, kainos kils 9,8% 3

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP)...

Finansai
2022.03.31
Po perskaičiavimo Konkurencijos tarybos baudos „City Service“ įmonėms sumažėjo 5 kartus 1

Konkurencijos taryba pranešė perskaičiavusi baudas pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonėms, skirtas...

Statyba ir NT
2022.03.31
Infliacija ir karas skatina iš naujo įvertinti, kas yra bitkoinas Premium

Bitkoinas, šiemet nepasitarnavęs nei kaip apsauga nuo infliacijos, nei nuo turbulencijų rinkose, vis labiau...

Rinkos
2022.03.31
Ekonominių vertinimų rodiklis kovą sumažėjo iki -3,9%

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, kovą,...

Finansai
2022.03.31
ECB vadovė: nėra požymių, kad Europą apima stagfliacija 7

Christine Lagarde, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė, pareiškė, jog šiuo metu jokie duomenys nerodo, kad...

Rinkos
2022.03.31
Finansinių technologijų ekosistema: kas tai? Verslo tribūna

Lietuvos finansų rinkai bręstant, o reikalavimams licenciją norinčioms gauti finansų įstaigoms griežtėjant,...

Finansai
2022.03.31
Valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos šiemet augo 34,4% 1

Šiemet sausio–vasario mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 2,396 mlrd. Eur – 34,4% daugiau nei...

Finansai
2022.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku