Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar fintech įmonės Lietuvoje turi kur laikyti klientų pinigus?

Publikuota: 2019-12-02

Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą išduoti elektroninių pinigų įstaigos licencijas su sąlyga, kad įstaigos iki finansinių paslaugų teikimo pradžios pateiks Lietuvos bankui įrodymus apie tinkamą klientų lėšų apsaugos priemonių įgyvendinimą. Tokią praktiką, išduodamas licencijas elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigoms, Lietuvos bankas ketina taikyti ir ateityje.

Lietuvoje pastaruosius kelerius metus aktyviai steigiasi elektroninių pinigų įstaigos bei mokėjimo įstaigos, kurios dažniausiai įvardijamos kaip finansų rinkos startuoliai – fintech įmonės, kurios finansinių paslaugų srityje siūlo inovatyvius, technologijomis pagrįstus sprendimus. Siekdamos aktyviai įsitvirtinti šioje rinkoje, daugelis fintech įmonių susiduria su problemomis, viena iš kurių yra sąskaitos, skirtos klientų lėšoms laikyti, atidarymas.

Tokios sąskaitos atidarymas yra vienas iš įstatyme numatytų būdų apsaugoti klientų lėšas, gautas už leistus elektroninius pinigus ar vykdomas mokėjimo paslaugas. Savo teisine prigimtimi ši sąskaita iš esmės panaši į depozitinę sąskaitą, o tai reiškia, kad fintech įmonė nėra lėšų savininkė, o saugo klientų lėšas.

Atidarydamos sąskaitas klientų lėšoms laikyti, fintech įmonės susiduria su pernelyg aukštais Lietuvoje veikiančių bankų reikalavimais

Kredito įstaigos, atidarydamos fintech įmonėms sąskaitą, privalo tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Dėl to kredito įstaigos detaliai įsivertina fintech vidines politikas šiais klausimais ir priima sprendimą, ar teikti paslaugas. Didžiuosiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose sąskaitos atidarymo juridiniams asmenims procesas paprastai užtrunka apie 2 savaites. Šis terminas pailgėja netgi keletą kartų, kai kalbame apie sąskaitų atidarymą fintech įmonėms, siekiančioms atidaryti sąskaitą klientų lėšų saugojimui. Ir netgi ilgas terminas nėra didžiausia problema, nes, net ir sulaukus kredito įstaigos vertinimo, dažnu atveju atsisakoma atidaryti tokią sąskaitą apskritai.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos požiūriu fintech įmonės yra vertinamos kaip aukštos rizikos potencialūs klientai. Vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių tokį vertinimą, yra tai, kad kredito įstaigos pačios tiesiogiai nesudaro sutarčių dėl paslaugų teikimo su fintech įmonių klientais. Sutartys sudaromos tik tarp fintech įmonių ir jų klientų, tuo tarpu kredito įstaigai reikia pasikliauti fintech įmonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimu. Žinoma, fintech įmonėms nukrypus nuo procedūrose aprašytų reikalavimų, kredito įstaiga turi teisę tokią sąskaitą net uždaryti. Kaip bebūtų, didieji šalies bankai nėra linkę prisiimti tokios rizikos ir dažnu atveju bendradarbiauti su naujomis fintech įmonėmis atsisako. Prie to prisideda ir šiuo metu sustiprėjęs dėmesys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimams, ir bankų nenoras prisiimti padidintas rizikas iš to negaunant daug finansinės naudos.

Kita vertus, Lietuvoje visai neseniai pradėjo veikti keletas specializuoto banko licenciją turinčių subjektų, kurie taip pat turi teisę atidaryti tokias sąskaitas, todėl pasirinkimas didėja. Beje, fintech įmonės turi galimybę atidaryti sąskaitas, skirtas saugoti klientų lėšas, ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Daugeliui naujų ar dar licencijavimo procese esančių fintech įmonių šiuo metu tai atrodo kaip vienintelis šios problemos sprendimo būdas. Žinoma, tai šiek tiek decentralizuoja šiose  įmonėse vykstančius procesus.

Fintech klientų lėšos kredito įstaigose nėra apdraustos

Fintech klientų lėšų saugojimas kredito įstaigoje šiuo metu taip pat susiduria su tam tikromis teisinėmis problemomis: –bankuose laikomos klientų lėšos nėra laikomos apdraustaisiais indėliais. Tai reiškia, kad, kredito įstaigai bankrutavus, fintech klientai negautu draudimo išmokų, jiems tektų stoti į kredito įstaigos kreditorių eilę ir dalyvauti bankroto procese.

Šią riziką iš dalies galima valdyti investuojant klientų lėšas, laikomas kredito įstaigose, į saugius vertybinius popierius. Tokiu atveju, kredito įstaigai bankrutavus, vertybiniai popieriai yra tiesiog pervedami kitai institucijai, kuriai suteikta teisė saugoti subjektų vertybinius popierius, tačiau tai yra papildomi kaštai fintech įmonėms.

Fintech atstovams keliant šią problemą, tikėtina, artimiausiu metu vienaip ar kitaip turėtų būti nustatytas aiškus šių lėšų teisinis reglamentavimas, kokiu būdu tokios lėšos galėtų būti įtraukiamos į indėlių draudimo schemą. Šiuo metu fintech įmonės turi galimybę tokias lėšas drausti nebent papildomai, pasitelkdamos privačius draudikus, tačiau tai taip pat yra papildomos išlaidos, kurių fintech vengia.

Klientų lėšos gali būti saugomos ir priežiūros institucijoje

Reikia pažymėti, kad klientų lėšų saugojimas kredito įstaigoje nėra vienintelis būdas įgyvendinti klientų lėšų apsaugos reikalavimus. Fintech įmonės gali savo klientų lėšas saugoti ir centriniame banke, veikiančiame Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos bankas taip pat suteikia tokią galimybę, tačiau tam reikia prisijungti prie Lietuvos banko valdomos mokėjimo sistemos CENTROlink.

Toks lėšų saugojimas turi tam tikrų trūkumų. Fintech įmonės Lietuvos bankui privalo mokėti palūkanas nuo likučio sumos, taip pat ne visais atvejais įstaigoms yra poreikis jungtis prie šios sistemos, o nedalyvaudamos sistemoje jos neturi galimybės saugoti klientų lėšas Lietuvos banke.

Apibendrinant — situacija dėl sąskaitų atidarymo rodo, kad fintech įmonės Lietuvoje dar yra priklausomos nuo didžiųjų mūsų šalyje veikiančių bankų geros valios ir požiūrio į jas.

Tautvydas Užkuras yra advokatų kontoros GLIMSTEDT advokato padėjėjas. Pagrindinė jo praktikos sritis yra finansinių paslaugų reguliavimas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ekspertai neigiamai vertina siūlymą didinti bankų pelno mokestį

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį...

Finansai
17:23
Šiaulių bankui – viena neutrali, viena gera žinia Premium

Daugelis akcijų Baltijos biržose ketvirtadienį buvo linkusios pigti, išimtimi buvo „Olainfarm“. Šiaulių...

Rinkos
17:08
„Swedbank“ pradeda siūlyti „Apple Pay“ mokėjimus

„Swedbank“ privatiems klientams, turintiems bekontaktes „Mastercard“ korteles, atveria „Apple Pay“...

Paslaugos
16:13
22% pelno mokesčio tarifas papildomai iš bankų 52 mln. Eur nesurinktų Premium 5

Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7% pelno mokestį. Tokiu būdu...

Finansai
14:04
Pirmos išorinės bankų mokesčio poveikio analizės išvada neigiama  3

Pirmoji išorinė banko mokesčio poveikio analizės parodė, kad įvedus tokį mokestį pastarasis būtų perkeltas ne...

Finansai
13:26
Medicinos banko grupė pelną augino 1,7 karto

Per devynis šių metų mėnesius Medicinos banko grupė uždirbo 2,63 mln. Eur grynojo pelno, arba 1,7 karto...

Rinkos
11:35
Pensijų kaupimo programa bendrovėje – ką ir kodėl renkasi darbdaviai Verslo tribūna 1

Didelė dalis įmonių vadovų su galimybe prisidėti prie savo darbuotojų pensijos nėra susipažinę, rodo tyrimas.

Finansai
06:00
Vyriausybė panaikino dalį verslo liudijimų Premium 2

Vyriausybė panaikino verslo liudijimus statybos apdailos darbams, autoservisų ir auklių paslaugoms. Smulkieji...

Finansai
10:05
Kai tenka išgriozti visus užkaborius

Kone paskutinę minutę Vyriausybė, suskatusi užkamšyti skyles, atsiradusias dėl papildomų dosnių pažadų, kiša...

Faktoringo paslaugų teikėja „PayRay“ gavo banko licenciją

Lietuvos bendrovė „PayRay“, teikianti faktoringo paslaugas ir mikrokreditus smulkiajam bei vidutiniam...

Rinkos
2019.12.04
Mokesčiai be tabu 4

Kai įstatymais patvirtinamas ilgalaikis apmokestinimo planas, susiformuoja teisėti lūkesčiai: verslas ir...

Verslo aplinka
2019.12.04
R.T. Erdoganas liepė peržiūrėti įstatymą dėl turisto mokesčio Turkijoje įvedimo

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas grąžino tobulinti šalies parlamento priimtą įstatymą, kuriame...

Paslaugos
2019.12.04
Išlaidoms pūsti valstiečiai traukia konservatorių naudotą superdividendų schemą  Premium 2

2020 m. biudžeto skylėms užkaišyti valstiečių kontroliuojama Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tikisi gauti...

Finansai
2019.12.04
Iki 22 Eur vertės siuntoms iš Kinijos bus taikomas PVM, keičiasi tvarka ir pačioje ES Premium 12

Nuo 2021 m. keičiasi siuntų, kurių vertė iki 150 Eur, prekybos ir PVM mokėjimo tvarka. Pokyčiai paveiks tiek...

Finansai
2019.12.04
 „Ernst & Young Baltic“ išmokės 1,9 mln. eurų dividendų

Verslo konsultacijų ir audito bendrovė „Ernst & Young Baltic“ už birželį pasibaigusius finansinius metus...

Finansai
2019.12.03
Kitąmet VMI pajamas iš šešėlio padės traukti du nauji posistemiai Premium 2

Valstybinė mokesčių inspekcija tikisi, kad kitais metais daugiau pajamų iš šešėlinės ekonomikos padės...

Finansai
2019.12.03
Lenkijoje pasiskolinusieji frankais teismuose laimi prieš bankus 1

Dauguma Lenkijos gyventojų, ėmusių būsto paskolas frankais ir nukentėjusių dėl Šveicarijos valiutos...

Rinkos
2019.12.03
Seimas sugriežtino pinigų plovimo prevenciją: kas realiai keičiasi Premium

Seimui šiandien nubalsavus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją sustiprinantį įstatymo...

Rinkos
2019.12.03
Darbą pradeda nauja LB Priežiūros tarnybos direktorė J. Govina 6

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorės pareigas nuo antradienio pradeda eiti Jekaterina Govina,...

Rinkos
2019.12.03
Pakoreguotas biudžetas: nori papurtyti valstybės valdomas įmones  Premium 1

Pakoreguotame valstybės biudžeto projekte, kuris netrukus bus teikiamas Seimui, Vyriausybė siūlo daugiau 50...

Verslo aplinka
2019.12.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau