Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar fintech įmonės Lietuvoje turi kur laikyti klientų pinigus?

Publikuota: 2019-12-02

Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą išduoti elektroninių pinigų įstaigos licencijas su sąlyga, kad įstaigos iki finansinių paslaugų teikimo pradžios pateiks Lietuvos bankui įrodymus apie tinkamą klientų lėšų apsaugos priemonių įgyvendinimą. Tokią praktiką, išduodamas licencijas elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigoms, Lietuvos bankas ketina taikyti ir ateityje.

Lietuvoje pastaruosius kelerius metus aktyviai steigiasi elektroninių pinigų įstaigos bei mokėjimo įstaigos, kurios dažniausiai įvardijamos kaip finansų rinkos startuoliai – fintech įmonės, kurios finansinių paslaugų srityje siūlo inovatyvius, technologijomis pagrįstus sprendimus. Siekdamos aktyviai įsitvirtinti šioje rinkoje, daugelis fintech įmonių susiduria su problemomis, viena iš kurių yra sąskaitos, skirtos klientų lėšoms laikyti, atidarymas.

Tokios sąskaitos atidarymas yra vienas iš įstatyme numatytų būdų apsaugoti klientų lėšas, gautas už leistus elektroninius pinigus ar vykdomas mokėjimo paslaugas. Savo teisine prigimtimi ši sąskaita iš esmės panaši į depozitinę sąskaitą, o tai reiškia, kad fintech įmonė nėra lėšų savininkė, o saugo klientų lėšas.

Atidarydamos sąskaitas klientų lėšoms laikyti, fintech įmonės susiduria su pernelyg aukštais Lietuvoje veikiančių bankų reikalavimais

Kredito įstaigos, atidarydamos fintech įmonėms sąskaitą, privalo tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Dėl to kredito įstaigos detaliai įsivertina fintech vidines politikas šiais klausimais ir priima sprendimą, ar teikti paslaugas. Didžiuosiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose sąskaitos atidarymo juridiniams asmenims procesas paprastai užtrunka apie 2 savaites. Šis terminas pailgėja netgi keletą kartų, kai kalbame apie sąskaitų atidarymą fintech įmonėms, siekiančioms atidaryti sąskaitą klientų lėšų saugojimui. Ir netgi ilgas terminas nėra didžiausia problema, nes, net ir sulaukus kredito įstaigos vertinimo, dažnu atveju atsisakoma atidaryti tokią sąskaitą apskritai.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos požiūriu fintech įmonės yra vertinamos kaip aukštos rizikos potencialūs klientai. Vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių tokį vertinimą, yra tai, kad kredito įstaigos pačios tiesiogiai nesudaro sutarčių dėl paslaugų teikimo su fintech įmonių klientais. Sutartys sudaromos tik tarp fintech įmonių ir jų klientų, tuo tarpu kredito įstaigai reikia pasikliauti fintech įmonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimu. Žinoma, fintech įmonėms nukrypus nuo procedūrose aprašytų reikalavimų, kredito įstaiga turi teisę tokią sąskaitą net uždaryti. Kaip bebūtų, didieji šalies bankai nėra linkę prisiimti tokios rizikos ir dažnu atveju bendradarbiauti su naujomis fintech įmonėmis atsisako. Prie to prisideda ir šiuo metu sustiprėjęs dėmesys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimams, ir bankų nenoras prisiimti padidintas rizikas iš to negaunant daug finansinės naudos.

Kita vertus, Lietuvoje visai neseniai pradėjo veikti keletas specializuoto banko licenciją turinčių subjektų, kurie taip pat turi teisę atidaryti tokias sąskaitas, todėl pasirinkimas didėja. Beje, fintech įmonės turi galimybę atidaryti sąskaitas, skirtas saugoti klientų lėšas, ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Daugeliui naujų ar dar licencijavimo procese esančių fintech įmonių šiuo metu tai atrodo kaip vienintelis šios problemos sprendimo būdas. Žinoma, tai šiek tiek decentralizuoja šiose  įmonėse vykstančius procesus.

Fintech klientų lėšos kredito įstaigose nėra apdraustos

Fintech klientų lėšų saugojimas kredito įstaigoje šiuo metu taip pat susiduria su tam tikromis teisinėmis problemomis: –bankuose laikomos klientų lėšos nėra laikomos apdraustaisiais indėliais. Tai reiškia, kad, kredito įstaigai bankrutavus, fintech klientai negautu draudimo išmokų, jiems tektų stoti į kredito įstaigos kreditorių eilę ir dalyvauti bankroto procese.

Šią riziką iš dalies galima valdyti investuojant klientų lėšas, laikomas kredito įstaigose, į saugius vertybinius popierius. Tokiu atveju, kredito įstaigai bankrutavus, vertybiniai popieriai yra tiesiog pervedami kitai institucijai, kuriai suteikta teisė saugoti subjektų vertybinius popierius, tačiau tai yra papildomi kaštai fintech įmonėms.

Fintech atstovams keliant šią problemą, tikėtina, artimiausiu metu vienaip ar kitaip turėtų būti nustatytas aiškus šių lėšų teisinis reglamentavimas, kokiu būdu tokios lėšos galėtų būti įtraukiamos į indėlių draudimo schemą. Šiuo metu fintech įmonės turi galimybę tokias lėšas drausti nebent papildomai, pasitelkdamos privačius draudikus, tačiau tai taip pat yra papildomos išlaidos, kurių fintech vengia.

Klientų lėšos gali būti saugomos ir priežiūros institucijoje

Reikia pažymėti, kad klientų lėšų saugojimas kredito įstaigoje nėra vienintelis būdas įgyvendinti klientų lėšų apsaugos reikalavimus. Fintech įmonės gali savo klientų lėšas saugoti ir centriniame banke, veikiančiame Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos bankas taip pat suteikia tokią galimybę, tačiau tam reikia prisijungti prie Lietuvos banko valdomos mokėjimo sistemos CENTROlink.

Toks lėšų saugojimas turi tam tikrų trūkumų. Fintech įmonės Lietuvos bankui privalo mokėti palūkanas nuo likučio sumos, taip pat ne visais atvejais įstaigoms yra poreikis jungtis prie šios sistemos, o nedalyvaudamos sistemoje jos neturi galimybės saugoti klientų lėšas Lietuvos banke.

Apibendrinant — situacija dėl sąskaitų atidarymo rodo, kad fintech įmonės Lietuvoje dar yra priklausomos nuo didžiųjų mūsų šalyje veikiančių bankų geros valios ir požiūrio į jas.

Tautvydas Užkuras yra advokatų kontoros GLIMSTEDT advokato padėjėjas. Pagrindinė jo praktikos sritis yra finansinių paslaugų reguliavimas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip pasikeitė pagrindiniai Lietuvos rodikliai 2019 m.

2019 m. ką tik pasibaigė, todėl galutinių skaičių, koks vienas ar kitas rodiklis buvo 2019 m. pabaigoje dar...

Finansai
09:15
JK mokėjimų bendrovė „Paymaster24“ kuriasi Lietuvoje

Lietuvoje bendrovę įsteigė Jungtinės Karalystės mokėjimų įmonė „Paymaster24“.

Finansai
2019.12.31
Išsamiai: nuo 2020 m. įsigalioja daugiau kaip 30 mokestinių pakeitimų Premium 1

Nuo 2020 m. perkeliant verslą ar turtą iš Lietuvos reikės sumokėti vadinamąjį išėjimo mokestį, teisininkai ir...

Finansai
2019.12.31
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30
Nuo 2020 m. raudoni šviesoforai užsidegs prie kiekvienos mokesčių mokėjimo klaidos Premium

VMI pradeda nuotolinius bendrovių patikrinimus – bus tikrinamos visos į standartinę apskaitos duomenų...

Finansai
2019.12.30
Dirbu savarankiškai: kaip galiu kaupti pensijai  1

Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra...

Finansai
2019.12.28
Nuo pinigų bado gelbėja kreditų alternatyvos, nuo skurdo – nuosavas būstas  Premium

Seklėjančioje kreditavimo rinkoje galvą kelia alternatyvus finansavimas, o pensininkus nuo skurdo Lietuvoje...

Verslo klasė
2019.12.27
2020 m. keisis motinystės, ligos ir nedarbo išmokos 1

Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo išmokos,...

Finansai
2019.12.25
LB apklausa: didžiausios rizikos – programišių atakos ir NT rinkos perkaitimas

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija...

Finansai
2019.12.23
Šiaulių banko naujiena investuotojams siunčia tris signalus Premium

Šventinę savaitę užklydusieji į pasyvią Baltijos biržą daugiausiai sukiojosi apie bankų akcijas. Atskiro...

Rinkos
2019.12.23
Įvardijo priežastis, kodėl ekonomika 2020 m. gali kilti sparčiau nei prognozuojama

Įvairios šalies institucijos Lietuvai kitąmet prognozuoja nuo 2,0 iki 2,5% BVP augimą. Jis bus lėtesnis nei...

Finansai
2019.12.23
Šiaulių bankas metais anksčiau išpirko 20 mln. Eur emisiją ir išleido subordinuotas obligacijas

Šiaulių bankas šeštadienį, metais anksčiau, išpirko 20 mln. Eur obligacijų emisiją ir netrukus pranešė apie...

Rinkos
2019.12.23
Subliuškus medienos kainų burbului, 2019 m. žaliava pigo 40%  Premium 6

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) parduotos medienos kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., krito 40%.

Finansai
2019.12.23
10 didžiausių bankrotų JAV istorijoje

Užsiimti verslu reiškia ne ką kitą, kaip pamatuotai rizikuoti. Nesvarbu ar atidarote priemiesčio užkandinę,...

Finansai
2019.12.21
Daugumos bankų klientai per šventes galės pervesti ir gauti pinigus

Didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių bankų klientų (išskyrus „Luminor“ banko) šiemet išvengs...

Finansai
2019.12.20
ECB įspėja Lietuvą dėl papildomo bankų pelno mokesčio 3

Europos centrinis bankas (ECB) ragina padidinto bankų pelno mokesčio tarifo iniciatorius įvertinti galimą...

Rinkos
2019.12.20
„Luminor" išleisimos NT obligacijos gera žinia besiskolinantiems būstui Premium 4

Europos centrinis bankas (ECB) suteikė „Luminor“ bankui leidimą išleisti padengtas obligacijas (angl. Covered...

Finansai
2019.12.20
Vyriausybė masinį perėjimą prie išmaniųjų kasos aparatų atidėjo metams Premium 3

Vyriausybė vieniems metams atidėjo perėjimą prie išmaniųjų kasos aparatų, nes viešasis pirkimas dėl...

Finansai
2019.12.20
Sukurti išmanesni įrankiai, leisiantys dar greičiau įsivertinti kliento patikimumą Verslo tribūna

Išsiplėtusi finansavimo rinka šiandien verslui siūlo eilę finansavimo sprendimų. Vis tik, net ir smulkiesiems...

Sujungtos SEB gyvybės draudimo bendrovės Baltijos šalyse

Tarptautinė SEB finansų grupė užbaigė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jai priklausančių gyvybės draudimo...

Finansai
2019.12.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau