Kaupia pensijai, nes lėšos paveldimos. Iš fondų bėga, nes nepasitiki

Lietuvius kaupti II arba III pakopos pensijų fonduose labiausiai motyvuoja sukauptų pinigų paveldimumas.

Tai atskleidžia UAB „Luminor investicijų valdymo“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Tyrimas parodė, kad penktadalis gyventojų Lietuvoje nekaupia pensijai nei II, nei III pakopoje. Jie taip pat netaupo savarankiškai. Estijoje tokie asmenys sudaro 9%, o Latvijoje – 7%.

Populiariausia taupymo senatvei priemonė visose trijose šalyse yra II pakopos pensijų fondai, taip pat dažnai renkamasi III pakopa.

Maždaug pusė visų apklaustųjų nurodė, kad juos labiausiai motyvuoja kaupti pinigų paveldimumas: taip manė 49% lietuvių, 48% latvių ir 42% estų.

Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė, pranešime komentuoja, kad gyventojus kaupti senatvei pensijų fonduose skatina papildomi pinigai iš investicijų bei  valstybės parama, tačiau lėšų paveldimumą didžiausia dalis apklaustųjų nurodo kaip esminę.

„Lietuvoje kaupiant III pakopoje dalyvių pinigai yra 100% paveldimi, o II pakopoje pensijų fonde esančios lėšos taip pat gali būti paveldimos pasirinkus atidėtąjį anuitetą“, – nurodo ji.

Nekaupia, nes neturi iš ko

Apklausos metu respondentai taip pat nurodė, kas juos atgraso nuo kaupimo II ir III pensijų pakopose. 25% lietuvių kaupti nesiryžta, nes teigia, kad neturi tam finansinių galimybių. Estijoje šis skaičius siekia 18%, Latvijoje – 36%.

Tik 5% lietuvių nekaupia, nes mano, kad pasiekus pensinį amžių jiems pakaks turimų santaupų. Taip pat galvoja 3% apklaustų latvių ir 4% estų.

Visgi didžioji dalis Baltijos šalyse gyvenančių asmenų nekaupia, nes nepasitiki pensijų sistema, atskleidė tyrimas. Net 44% lietuvių ir 47% estų pasitikėjimo pensijų sistema trūkumą įvardijo kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios nedalyvauja pensijų kaupime. Latvijoje tokių gyventojų skaičius siekia kiek daugiau nei trečdalį – 35%.

Reformos pakerta pasitikėjimą

„Luminor“ pensijų produkto vadovė pastebi, kad prie neigiamo pensijų sistemos vertinimo gali prisidėti dažnos jos reformos.

„Stabilumas yra pasitikėjimo pagrindas, todėl aukštesniems nepasitikėjimo rodikliams Lietuvoje ir Estijoje įtakos galėjo turėti pensijų sistemos reformos – Lietuvoje ji buvo įgyvendinta šiemet, o Estijoje reforma vis dar vyksta“, – teigia A. Paliukaitė.

VŽ rašė, kad per 2019 m. I pusmetį gyventojai turėjo apsispręsti, kaip toliau kaupti pensijai: atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, sustabdyti mokėjimus į II pakopos pensijų fondus arba pasididinti įmokas ir gauti maksimalią priemoką iš valstybės.

Liepos 1 d. duomenimis, šiemet sausį–birželį 90.100 gyventojų nutarė pasididinti pensijos įmokas į II pakopą, 41.000 grįžo į „Sodrą“. Kaupimą sustabdė 204.000 gyventojų. Tiesa, jų pinigai toliau yra investuojami fondų valdytojų.

Estijos valdančioji dauguma kartu su 2020 m. biudžetu turėtų patvirtinti ir pensijų sistemos pertvarką, panaikinant privalomą kaupimą II pakopoje ir suteikiant galimybę išsiimti fonde sukauptus pinigus nesulaukus senatvės, šias lėšas apmokestinus 20% pajamų mokesčiu.

A. Paliukaitė priduria, kad nors pastaruoju metu informacijos viešojoje erdvėje apie pensijų kaupimo sistemą galima pastebėti vis daugiau, Baltijos šalių gyventojams aiškumo vis dar trūksta.

Specialistė pažymi, kad, kaip ir nuolatinės reformos, informacijos apie pensijų kaupimą trūkumas taip pat lemia žemesnį pasitikėjimą sistema.

Vos 10% Lietuvos gyventojų mano, kad informacijos apie pensijų sistemą yra pakankamai, o ji yra pateikiama aiškiai ir suprantamai. Estijoje taip galvojančių asmenų yra 12%, o Latvijoje – 13%.

„Luminor“ užsakymu birželio mėnesį Baltijos šalyse iš viso Lietuvoje apklausta 1.009 respondentų, Latvijoje – 1.012, Estijoje – 1.105. Respondentų amžius – 18–65 metai.