V. Vasiliauskas: centrinis bankas į valstybinio banko veiklą nežiūrėtų pro pirštus

Publikuota: 2019-11-26
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasVladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasVladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nuo kitų metų planuojamas įvesti bankų mokestis pabrangintų paskolas, todėl nėra tinkamo dizaino. Tad mokesčio sąranga turėtų būti keičiama. Jei būtų kuriamas valstybinis komercinis bankas, centrinis bankas į jo veiklą pro pirštus nežiūrėtų.

Tai antradienį akcentavo Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus po to, kai pristatė Lietuvos banko metinį pranešimą.

V. Vasiliauskas, kuris taip pat yra pinigų politiką euro zonoje nustatančios Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, prognozavo, kad dar kitąmet „neišlipsime iš neigiamų palūkanų aplinkos“.

Paskolos pabrangtų 0,2-0,4 proc. punkto

LB valdybos pirmininko teigimu, siūlomas bankų mokesčio dizainas nėra tobulas. Visų pirma todėl, kad mokesčio pasekmių persidavimo kanalas vartotojams yra akivaizdus. Pagal teikiamą Seimui įstatymo siūlymą apmokestinti bankų turtą realiai būtų apmokestintos paskolos virš 300 mln. Eur ( t. y. turto suma, nuo kurios reikėtų mokėti bankų mokestį).

„Matome riziką, kad paskolų palūkanos didės – jos turėtų augti 0,2-0,4 proc. punkto. Tai mes sakome atsižvelgdami į bankų rinkos koncentraciją ir kitų šalių patirtį, tame tarpe Lenkijos patirtį, kur bankų koncentracijos lygis yra gerokai mažesnis“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Palyginti, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodė dar didesnį palūkanų kilimą: jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti 2,8–3,2%.

Paklaustas Seimo salėje, kodėl taip skiriasi skaičiai, V. Vasiliauskas kalbėjo, kad skaičiavimus lemia metodikos, o jis į LBA pateiktąją pripažino nesąs įsigilinęs.

„Vėlgi, bankų mokesčio įvedimo poveikis galimam palūkanų ūgtelėjimui abiem skaičiavimais yra akivaizdus“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak jo, įvedant sektorinį mokestį bankams šalia fiskalinio tikslo (2020 m. surinkti į biudžetą 52 mln. Eur) turėtų būti keliamas ir finansinio stabilumo tikslas, kuris pasirinkus tokį mokesčio dizainą nebūtų pasiektas, todėl keltų papildomų iššūkių visai bankų sistemai.

„Turėtumėme apmokestinti ne aktyvus, o pasyvus – tokių būdų rezultatas dėl apmokestinimo bus pasiektas, bet ne tiesiogiai apmokestinant paskolas“, – tęsė V. Vasiliauskas.

Būtų tikslingiau mokestį taikyti finansų įstaigų didesnės rizikos turtui ar įsipareigojimams, rinktis proporcingą ir nuo veiklos rezultatų priklausantį jo dydį bei numatyti atvejus, kai mokesčio prievolė netaikoma, pavyzdžiui, susilpnėjus įstaigos finansinei būklei ar veikiant nuostolingai.

ECB išvadą Seimas gautų per savaitę

Seimas, siekdamas įvesti bankų mokestį, nesikonsultavo su Europos centriniu banku, ką numato Lietuvos narystės euro zonoje sutartys. Seimo nariai teiravosi, ar tai sukels kokių teisinių pasekmių Lietuvai.

V. Vasiliauskas pabrėžė, kad kiekvienos suverenios valstybės teisė spręsti įvesti mokesčių ar ne. To nurodyti negali niekas.

„Tačiau prieš įvedant bankų mokestį, mano galva, kreiptis į Europos centrinį banką yra prievolė, todėl jei to nebus padaryta bus registruotas pažeidimas. Kažkokių materialinių pasekmių nebus, tačiau tai yra reputaciniai dalykai. Jeigu esame klubo nariai, reikėtų taisyklių laikytis“, – tęsė centrinio banko valdytojas.

nuotrauka::1 left

Pataisų rengėjai Seime nuogąstauja, kad tokiai išvadai gauti prireiktų pusmečio, tačiau LB vadovas akcentavo, kad tokia išvadą pagreitintos procedūros atvejų būtų galima gauti ir per savaitę ar dvi, tad jis nemato priežasčių, kodėl to reikėtų nedaryti.

Teisinių pasekmių teoriškai galėtų kilti, jeigu būtų svarstomas koks nors skundas dėl tokio mokesčio įvedimo.

„Tada galėtų būti atsižvelgta, kad Lietuva įvesdama mokestį nesikonsultavo“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Nuolaidų valstybiniam bankui nebus 

Paklaustas apie valstybinio komercinio banko steigimą, LB vadovas Seimo nariams sakė, kad būtų prasmės diskutuoti apie valstybės kontroliuojamų vystymo bankų steigimą, kurių paskirtis susijusi su infrastruktūrinių projektų finansavimu, taip pat su garantijų teikimu rinkos dalyviams, siekiantiems pasiskolinti kredito įstaigose.

Tokių užuomazgų jau turime – tuo užsiima „Invega“, Žemės ūkio garantijų fondas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

„O siekį kurti mažmeninį banką aš vertinčiau rezervuotai. Pirmiausiai reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę“, – sakė V. Vasiliauskas.

Anksčiau jis yra įvardijęs, kad konkuruoti gebančio su kitais bankais valstybinio komercinio banko įkurti reikėtų apie 1 mlrd. Eur.

LB vadovas kartu perspėjo, kad priežiūros standartai nuo bankų nuosavybės formos „tikrai nekis“, tad leido suprasti, kad jokių nuolaidų valstybiniam bankui nebūtų.

Jo nuomone, teikti mokėjimo paslaugas galėtų, tarkime, AB „Lietuvos paštas“.

„Bet, žinoma, jeigu Lietuvos paštas turėtų banko licenciją, ir viena dieną dingtų valdyba, tai klausimų kiltų ir mums, ir visuomenei“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Stiprinti konkurenciją ir didesnį finansinių paslaugų prienamumą gana koncentruotoje Lietuvos bankų rinkoje centrinio banko vadovas siūlo du kelius: teikiant licencijas naujiems rinkos dalyviams – tokių šiemet išduotos keturios. Taip pat – svarstyti leisti vykdyti tarpvalstybinį skolinimą.

„Iš tų (kredito įstaigų, kurioms suteikta licencija – VŽ) verslo planų bent jau vienas indikuoja, kad tam tikrose srityse galėtų konkuruoti su esamais bankais skolinant verslui“, – nurodė V. Vasiliauskas. Dar trys licencijos išduotos teikti vartojimo paskolas.

Norint suteikti galimybę kitų ES šalių narių bankams skolinti Lietuvoje neįsisteigus, pasak jo, pirmiausiai reikia užbaigti bankų sąjungos kūrimą bei kapitalo rinkos sąjungą.

„Geriausiu atveju to galime tikėtis per kitus metus, kai nauja Europos Komisija pradės veiklą“, – sakė jis.

Neigiamos palūkanos dar išsilaikys

Algirdas Sysas, sociademokratas, Seimo narys, taip pat klausė, kada vėl bankai mokės palūkanas, nes įsigalėjus neigiamoms palūkanoms klientai Lietuvoje jau primoka už bankuose laikomas lėšas. Jis nurodė pavyzdį, kad Garantinis fondas dėl neigiamų palūkanų už laikomas lėšas banke dabar turi susimokėti apie 85.000 Eur.

„Pagrindinės palūkanų normos artimiausiu metu vargu ar keisis. Bent 2020 m. neišlipsime iš neigiamų palūkanų aplinkos“, – teigė V. Vasiliauskas.

Skolinimo kaina kredito įstaigose lemianti ECB bazinė palūkanų norma yra nulinė dar nuo 2016 m. birželio. Tačiau šiuo metu finansų rinkos labiau dėmesį kreipia į indėlių galimybės palūkanų normą (angl. deposit facility rate), kuri yra neigiama: pastaroji š. m. rugsėjį buvo sumažinta iki –0,5%.

Tai reiškia, kad bankai „parkuodami“ savo pinigus ECB už padėtą indėlį centriniame banke ne gauna palūkanas, o patys primoka. Atitinkamai bankai dalyje euro zonos šalių savo indėlininkams yra nustatę neigiamas palūkanas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
Kaip pirksime šiais metais? Svarbiausi 2019 m. atlikti ir šiemet laukiami viešųjų pirkimų reguliavimo pakeitimai Verslo tribūna

Metų pradžia yra tinkamiausias metas įvertinti esminius praėjusių metų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo...

Finansai
2020.01.20
Duomenų apie startuolių finansus mažai, bet pelningumas džiugina 2

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau perkopė 1.000 ribą, tačiau finansinių duomenų apie jų...

Gazelė
2020.01.20
Pirmieji lengvatiniai metai ne visiems nuostolingi: 770 bendrovių uždirbo 13 mln. Eur Premium 1

Pirmieji metai naujam verslui sudėtingiausi – reikia ne tik atsistoti ant kojų, bet ir galvoti, kaip...

Gazelė
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
Estų vienaragis žada lietuvius persodinti į elektromobilius  Premium

Pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje teikianti estų bendrovė „Bolt“ per keletą metų planuoja investuoti bent 10...

Finansai
2020.01.20
Metas sugriauti pensijų fondų monopolį 12

Šiemet Finansų ministerija planuoja svarstyti vadinamosios investicinės sąskaitos lengvatą. Ji leistų pačiam...

Finansai
2020.01.20
„Sodra“ paskelbė 100 daugiausia uždirbančių profesijų atlyginimus Premium 5

Labiausiai 2019 m. padidėjo gydytojų ir tarnautojų atlyginimai, rodo „Sodros“ duomenys. Skaičius reikėtų...

Finansai
2020.01.20
Valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 23,4% daugiau pajamų

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų...

Finansai
2020.01.17
„Bolt“ iš Europos investicijų banko skolinasi 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) ir pavežėjimo paslaugų bendrovė „Bolt“ Vilniuje pasirašė 50 mln. Eur...

Finansai
2020.01.16
Į pensijų kaupimą naujai įtraukta 43.500 gyventojų

Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43.500 gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė...

Finansai
2020.01.16
Europos investicijų bankas Vilniuje atidaro atstovybę Baltijos šalims

Europos investicijų banko grupė Vilniuje nuo vasario 1 d. steigia regioninę atstovybę Baltijos šalims.

Finansai
2020.01.16
Šiemet pajamų deklaravimo startas bus skelbiamas anksčiau

Iki šių metų vasario 17 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti...

Finansai
2020.01.16
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Creditinfo“: restoranų verslas šiandien pats rizikingiausias

Naujausi Lietuvoje veikiančių įmonių finansiniai rodikliai rodo, kad šiandien pats rizikingiausias yra...

Finansai
2020.01.16
VMI: dirbančiųjų savarankiškai Lietuvoje daugėja, populiarėja veikla pagal pažymą  

Šiemet individualią veiklą (toliau — IDV) su verslo liudijimu pradėjo per 36.000 gyventojų, o IDV pagal...

Verslo aplinka
2020.01.16
Ant Finansų ministerijos stalo – investicinės sąskaitos lengvatos Premium 6

Finansų ministerija svarsto vadinamosios investicinės sąskaitos modelį, kuris leistų gyventojui nemokėti...

Finansai
2020.01.16
Kodėl nė vienas verslininkas nebegali ignoruoti pinigų plovimo prevencijos? Verslo tribūna

Pastaraisiais metais besikeičiantis reguliavimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau