V. Vasiliauskas: centrinis bankas į valstybinio banko veiklą nežiūrėtų pro pirštus

Publikuota: 2019-11-26
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasVladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasVladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nuo kitų metų planuojamas įvesti bankų mokestis pabrangintų paskolas, todėl nėra tinkamo dizaino. Tad mokesčio sąranga turėtų būti keičiama. Jei būtų kuriamas valstybinis komercinis bankas, centrinis bankas į jo veiklą pro pirštus nežiūrėtų.

Tai antradienį akcentavo Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus po to, kai pristatė Lietuvos banko metinį pranešimą.

V. Vasiliauskas, kuris taip pat yra pinigų politiką euro zonoje nustatančios Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, prognozavo, kad dar kitąmet „neišlipsime iš neigiamų palūkanų aplinkos“.

Paskolos pabrangtų 0,2-0,4 proc. punkto

LB valdybos pirmininko teigimu, siūlomas bankų mokesčio dizainas nėra tobulas. Visų pirma todėl, kad mokesčio pasekmių persidavimo kanalas vartotojams yra akivaizdus. Pagal teikiamą Seimui įstatymo siūlymą apmokestinti bankų turtą realiai būtų apmokestintos paskolos virš 300 mln. Eur ( t. y. turto suma, nuo kurios reikėtų mokėti bankų mokestį).

„Matome riziką, kad paskolų palūkanos didės – jos turėtų augti 0,2-0,4 proc. punkto. Tai mes sakome atsižvelgdami į bankų rinkos koncentraciją ir kitų šalių patirtį, tame tarpe Lenkijos patirtį, kur bankų koncentracijos lygis yra gerokai mažesnis“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Palyginti, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodė dar didesnį palūkanų kilimą: jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti 2,8–3,2%.

Paklaustas Seimo salėje, kodėl taip skiriasi skaičiai, V. Vasiliauskas kalbėjo, kad skaičiavimus lemia metodikos, o jis į LBA pateiktąją pripažino nesąs įsigilinęs.

„Vėlgi, bankų mokesčio įvedimo poveikis galimam palūkanų ūgtelėjimui abiem skaičiavimais yra akivaizdus“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak jo, įvedant sektorinį mokestį bankams šalia fiskalinio tikslo (2020 m. surinkti į biudžetą 52 mln. Eur) turėtų būti keliamas ir finansinio stabilumo tikslas, kuris pasirinkus tokį mokesčio dizainą nebūtų pasiektas, todėl keltų papildomų iššūkių visai bankų sistemai.

„Turėtumėme apmokestinti ne aktyvus, o pasyvus – tokių būdų rezultatas dėl apmokestinimo bus pasiektas, bet ne tiesiogiai apmokestinant paskolas“, – tęsė V. Vasiliauskas.

Būtų tikslingiau mokestį taikyti finansų įstaigų didesnės rizikos turtui ar įsipareigojimams, rinktis proporcingą ir nuo veiklos rezultatų priklausantį jo dydį bei numatyti atvejus, kai mokesčio prievolė netaikoma, pavyzdžiui, susilpnėjus įstaigos finansinei būklei ar veikiant nuostolingai.

ECB išvadą Seimas gautų per savaitę

Seimas, siekdamas įvesti bankų mokestį, nesikonsultavo su Europos centriniu banku, ką numato Lietuvos narystės euro zonoje sutartys. Seimo nariai teiravosi, ar tai sukels kokių teisinių pasekmių Lietuvai.

V. Vasiliauskas pabrėžė, kad kiekvienos suverenios valstybės teisė spręsti įvesti mokesčių ar ne. To nurodyti negali niekas.

„Tačiau prieš įvedant bankų mokestį, mano galva, kreiptis į Europos centrinį banką yra prievolė, todėl jei to nebus padaryta bus registruotas pažeidimas. Kažkokių materialinių pasekmių nebus, tačiau tai yra reputaciniai dalykai. Jeigu esame klubo nariai, reikėtų taisyklių laikytis“, – tęsė centrinio banko valdytojas.

nuotrauka::1 left

Pataisų rengėjai Seime nuogąstauja, kad tokiai išvadai gauti prireiktų pusmečio, tačiau LB vadovas akcentavo, kad tokia išvadą pagreitintos procedūros atvejų būtų galima gauti ir per savaitę ar dvi, tad jis nemato priežasčių, kodėl to reikėtų nedaryti.

Teisinių pasekmių teoriškai galėtų kilti, jeigu būtų svarstomas koks nors skundas dėl tokio mokesčio įvedimo.

„Tada galėtų būti atsižvelgta, kad Lietuva įvesdama mokestį nesikonsultavo“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Nuolaidų valstybiniam bankui nebus 

Paklaustas apie valstybinio komercinio banko steigimą, LB vadovas Seimo nariams sakė, kad būtų prasmės diskutuoti apie valstybės kontroliuojamų vystymo bankų steigimą, kurių paskirtis susijusi su infrastruktūrinių projektų finansavimu, taip pat su garantijų teikimu rinkos dalyviams, siekiantiems pasiskolinti kredito įstaigose.

Tokių užuomazgų jau turime – tuo užsiima „Invega“, Žemės ūkio garantijų fondas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

„O siekį kurti mažmeninį banką aš vertinčiau rezervuotai. Pirmiausiai reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę“, – sakė V. Vasiliauskas.

Anksčiau jis yra įvardijęs, kad konkuruoti gebančio su kitais bankais valstybinio komercinio banko įkurti reikėtų apie 1 mlrd. Eur.

LB vadovas kartu perspėjo, kad priežiūros standartai nuo bankų nuosavybės formos „tikrai nekis“, tad leido suprasti, kad jokių nuolaidų valstybiniam bankui nebūtų.

Jo nuomone, teikti mokėjimo paslaugas galėtų, tarkime, AB „Lietuvos paštas“.

„Bet, žinoma, jeigu Lietuvos paštas turėtų banko licenciją, ir viena dieną dingtų valdyba, tai klausimų kiltų ir mums, ir visuomenei“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Stiprinti konkurenciją ir didesnį finansinių paslaugų prienamumą gana koncentruotoje Lietuvos bankų rinkoje centrinio banko vadovas siūlo du kelius: teikiant licencijas naujiems rinkos dalyviams – tokių šiemet išduotos keturios. Taip pat – svarstyti leisti vykdyti tarpvalstybinį skolinimą.

„Iš tų (kredito įstaigų, kurioms suteikta licencija – VŽ) verslo planų bent jau vienas indikuoja, kad tam tikrose srityse galėtų konkuruoti su esamais bankais skolinant verslui“, – nurodė V. Vasiliauskas. Dar trys licencijos išduotos teikti vartojimo paskolas.

Norint suteikti galimybę kitų ES šalių narių bankams skolinti Lietuvoje neįsisteigus, pasak jo, pirmiausiai reikia užbaigti bankų sąjungos kūrimą bei kapitalo rinkos sąjungą.

„Geriausiu atveju to galime tikėtis per kitus metus, kai nauja Europos Komisija pradės veiklą“, – sakė jis.

Neigiamos palūkanos dar išsilaikys

Algirdas Sysas, sociademokratas, Seimo narys, taip pat klausė, kada vėl bankai mokės palūkanas, nes įsigalėjus neigiamoms palūkanoms klientai Lietuvoje jau primoka už bankuose laikomas lėšas. Jis nurodė pavyzdį, kad Garantinis fondas dėl neigiamų palūkanų už laikomas lėšas banke dabar turi susimokėti apie 85.000 Eur.

„Pagrindinės palūkanų normos artimiausiu metu vargu ar keisis. Bent 2020 m. neišlipsime iš neigiamų palūkanų aplinkos“, – teigė V. Vasiliauskas.

Skolinimo kaina kredito įstaigose lemianti ECB bazinė palūkanų norma yra nulinė dar nuo 2016 m. birželio. Tačiau šiuo metu finansų rinkos labiau dėmesį kreipia į indėlių galimybės palūkanų normą (angl. deposit facility rate), kuri yra neigiama: pastaroji š. m. rugsėjį buvo sumažinta iki –0,5%.

Tai reiškia, kad bankai „parkuodami“ savo pinigus ECB už padėtą indėlį centriniame banke ne gauna palūkanas, o patys primoka. Atitinkamai bankai dalyje euro zonos šalių savo indėlininkams yra nustatę neigiamas palūkanas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos bankų pelnas šiemet smuko 1% iki 272 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per šių metų devynis mėnesius uždirbo 271,9 mln. Eur...

Finansai
2019.12.13
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į...

Finansai
2019.12.13
Seimo komitetas nepalaiko teisininkų išvados dėl bankų pelno mokesčio

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai...

Finansai
2019.12.13
V. Vasiliauskas: žemos palūkanos galbūt atėjo amžiams 1

Europos Centrinis Bankas (ECB) planuoja iš naujo svartyti savo strategiją, kad ji labiau tiktų mažų palūkanų...

Finansai
2019.12.13
SEB bankas vasarį įdiegs naują IT platformą

SEB bankas Lietuvoje kitų metų vasarį įdiegs naują IT platformą, kuria bus valdoma dauguma banko teikiamų...

Technologijos
2019.12.13
Klaidos, dėl kurių vėluoja verslo klientų atsiskaitymai Verslo tribūna

Įmonėms operatyvus ir kuo paprastesnis pinigų gavimas už parduotas prekes bei paslaugas yra ypač reikšmingas...

Atslinko dempinguotų statybos kainų šmėkla  Premium 5

Statybos bendrovės skundžiasi, kad viešasis sektorius rangovų ieško kainomis, kurios nebeegzistuoja keletą...

Statyba ir NT
2019.12.13
Estija toliau mažina mokesčius ir kyla reitinge, Lietuva stovi vietoje Premium 1

Estija Pasaulio banko ir „PwC“ mokesčių reitinge pakilo keliomis pozicijomis iki 12-os vietos, Latvija...

Finansai
2019.12.12
Latvijos bankai sugriežtino A. Lembergo ir jo organizacijų aptarnavimą

Latvijos bankai Ventspilio mero Aivarą Lembergą ir su juo susijusias organizacijas, kurioms JAV paskelbė...

Finansai
2019.12.12
Naujo banko Stebėtojų taryboje – G. Galvanauskas, K. Šliužas, T. Andrejauskas 3

Banko licenciją gavusi faktoringo ir mikrokreditų bendrovė „PayRay“ į Stebėtojų tarybą sukvietė garsius...

Rinkos
2019.12.12
Trečią Medicinos banko neveiksnių paskolų portfelį nusipirko „Easy Debt Service“

Medicinos bankas už neskelbiamą sumą pardavė 10 mln. Eur nominalios vertės neveiksnių paskolų portfelį skolų...

Rinkos
2019.12.12
Galutinis Seimo sprendimas: pajamos didės visiems, kurie po mokesčių uždirba iki 1.500 Eur Premium

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias visiems, kurie po mokesčių uždirba...

Finansai
2019.12.12
Paskelbė planus iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia ekonomika 1

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, trečiadienį Europos parlamente pristatė...

Finansai
2019.12.12
„UniCredit Leasing“ pasitraukimas – smūgis Lietuvos vežėjams Premium 1

Sandoris, kuriuo Latvijos bankinė grupė įsigyja visą italų grupės „UniCredit“ lizingavimo verslą Baltijos...

Rinkos
2019.12.12
2021–2027 m. ES biudžetas turi užtikrinti didžiausią naudą Europos piliečiams 1

Prasidėjo lemiamas derybų dėl Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžeto programos etapas. Nors iš pirmo...

Verslo aplinka
2019.12.11
Seimo komitetas pritarė paskolų „Klaipėdos naftai“ garantijai  2

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui...

Pramonė
2019.12.11
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
Pasikeitimai ES PVM srityje: ar Lietuvos PVM mokėtojai pasiruošę? Verslo tribūna

Verslas, dirbdamas Europos Sąjungos (ES) ribose, dažnai susiduria su skirtingomis praktikomis tarp valstybių...

„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau