V. Vasiliauskas: centrinis bankas į valstybinio banko veiklą nežiūrėtų pro pirštus

Tai antradienį akcentavo Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus po to, kai pristatė Lietuvos banko metinį pranešimą.

V. Vasiliauskas, kuris taip pat yra pinigų politiką euro zonoje nustatančios Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, prognozavo, kad dar kitąmet „neišlipsime iš neigiamų palūkanų aplinkos“.

Paskolos pabrangtų 0,2-0,4 proc. punkto

LB valdybos pirmininko teigimu, siūlomas bankų mokesčio dizainas nėra tobulas. Visų pirma todėl, kad mokesčio pasekmių persidavimo kanalas vartotojams yra akivaizdus. Pagal teikiamą Seimui įstatymo siūlymą apmokestinti bankų turtą realiai būtų apmokestintos paskolos virš 300 mln. Eur ( t. y. turto suma, nuo kurios reikėtų mokėti bankų mokestį).

„Matome riziką, kad paskolų palūkanos didės – jos turėtų augti 0,2-0,4 proc. punkto. Tai mes sakome atsižvelgdami į bankų rinkos koncentraciją ir kitų šalių patirtį, tame tarpe Lenkijos patirtį, kur bankų koncentracijos lygis yra gerokai mažesnis“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Palyginti, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodė dar didesnį palūkanų kilimą: jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti 2,8–3,2%.

Paklaustas Seimo salėje, kodėl taip skiriasi skaičiai, V. Vasiliauskas kalbėjo, kad skaičiavimus lemia metodikos, o jis į LBA pateiktąją pripažino nesąs įsigilinęs.

„Vėlgi, bankų mokesčio įvedimo poveikis galimam palūkanų ūgtelėjimui abiem skaičiavimais yra akivaizdus“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak jo, įvedant sektorinį mokestį bankams šalia fiskalinio tikslo (2020 m. surinkti į biudžetą 52 mln. Eur) turėtų būti keliamas ir finansinio stabilumo tikslas, kuris pasirinkus tokį mokesčio dizainą nebūtų pasiektas, todėl keltų papildomų iššūkių visai bankų sistemai.

„Turėtumėme apmokestinti ne aktyvus, o pasyvus – tokių būdų rezultatas dėl apmokestinimo bus pasiektas, bet ne tiesiogiai apmokestinant paskolas“, – tęsė V. Vasiliauskas.

Būtų tikslingiau mokestį taikyti finansų įstaigų didesnės rizikos turtui ar įsipareigojimams, rinktis proporcingą ir nuo veiklos rezultatų priklausantį jo dydį bei numatyti atvejus, kai mokesčio prievolė netaikoma, pavyzdžiui, susilpnėjus įstaigos finansinei būklei ar veikiant nuostolingai.

ECB išvadą Seimas gautų per savaitę

Seimas, siekdamas įvesti bankų mokestį, nesikonsultavo su Europos centriniu banku, ką numato Lietuvos narystės euro zonoje sutartys. Seimo nariai teiravosi, ar tai sukels kokių teisinių pasekmių Lietuvai.

V. Vasiliauskas pabrėžė, kad kiekvienos suverenios valstybės teisė spręsti įvesti mokesčių ar ne. To nurodyti negali niekas.

„Tačiau prieš įvedant bankų mokestį, mano galva, kreiptis į Europos centrinį banką yra prievolė, todėl jei to nebus padaryta bus registruotas pažeidimas. Kažkokių materialinių pasekmių nebus, tačiau tai yra reputaciniai dalykai. Jeigu esame klubo nariai, reikėtų taisyklių laikytis“, – tęsė centrinio banko valdytojas.

nuotrauka::1 left

Pataisų rengėjai Seime nuogąstauja, kad tokiai išvadai gauti prireiktų pusmečio, tačiau LB vadovas akcentavo, kad tokia išvadą pagreitintos procedūros atvejų būtų galima gauti ir per savaitę ar dvi, tad jis nemato priežasčių, kodėl to reikėtų nedaryti.

Teisinių pasekmių teoriškai galėtų kilti, jeigu būtų svarstomas koks nors skundas dėl tokio mokesčio įvedimo.

„Tada galėtų būti atsižvelgta, kad Lietuva įvesdama mokestį nesikonsultavo“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Nuolaidų valstybiniam bankui nebus 

Paklaustas apie valstybinio komercinio banko steigimą, LB vadovas Seimo nariams sakė, kad būtų prasmės diskutuoti apie valstybės kontroliuojamų vystymo bankų steigimą, kurių paskirtis susijusi su infrastruktūrinių projektų finansavimu, taip pat su garantijų teikimu rinkos dalyviams, siekiantiems pasiskolinti kredito įstaigose.

Tokių užuomazgų jau turime – tuo užsiima „Invega“, Žemės ūkio garantijų fondas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

„O siekį kurti mažmeninį banką aš vertinčiau rezervuotai. Pirmiausiai reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę“, – sakė V. Vasiliauskas.

Anksčiau jis yra įvardijęs, kad konkuruoti gebančio su kitais bankais valstybinio komercinio banko įkurti reikėtų apie 1 mlrd. Eur.

LB vadovas kartu perspėjo, kad priežiūros standartai nuo bankų nuosavybės formos „tikrai nekis“, tad leido suprasti, kad jokių nuolaidų valstybiniam bankui nebūtų.

Jo nuomone, teikti mokėjimo paslaugas galėtų, tarkime, AB „Lietuvos paštas“.

„Bet, žinoma, jeigu Lietuvos paštas turėtų banko licenciją, ir viena dieną dingtų valdyba, tai klausimų kiltų ir mums, ir visuomenei“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Stiprinti konkurenciją ir didesnį finansinių paslaugų prienamumą gana koncentruotoje Lietuvos bankų rinkoje centrinio banko vadovas siūlo du kelius: teikiant licencijas naujiems rinkos dalyviams – tokių šiemet išduotos keturios. Taip pat – svarstyti leisti vykdyti tarpvalstybinį skolinimą.

„Iš tų (kredito įstaigų, kurioms suteikta licencija – VŽ) verslo planų bent jau vienas indikuoja, kad tam tikrose srityse galėtų konkuruoti su esamais bankais skolinant verslui“, – nurodė V. Vasiliauskas. Dar trys licencijos išduotos teikti vartojimo paskolas.

Norint suteikti galimybę kitų ES šalių narių bankams skolinti Lietuvoje neįsisteigus, pasak jo, pirmiausiai reikia užbaigti bankų sąjungos kūrimą bei kapitalo rinkos sąjungą.

„Geriausiu atveju to galime tikėtis per kitus metus, kai nauja Europos Komisija pradės veiklą“, – sakė jis.

Neigiamos palūkanos dar išsilaikys

Algirdas Sysas, sociademokratas, Seimo narys, taip pat klausė, kada vėl bankai mokės palūkanas, nes įsigalėjus neigiamoms palūkanoms klientai Lietuvoje jau primoka už bankuose laikomas lėšas. Jis nurodė pavyzdį, kad Garantinis fondas dėl neigiamų palūkanų už laikomas lėšas banke dabar turi susimokėti apie 85.000 Eur.

„Pagrindinės palūkanų normos artimiausiu metu vargu ar keisis. Bent 2020 m. neišlipsime iš neigiamų palūkanų aplinkos“, – teigė V. Vasiliauskas.

Skolinimo kaina kredito įstaigose lemianti ECB bazinė palūkanų norma yra nulinė dar nuo 2016 m. birželio. Tačiau šiuo metu finansų rinkos labiau dėmesį kreipia į indėlių galimybės palūkanų normą (angl. deposit facility rate), kuri yra neigiama: pastaroji š. m. rugsėjį buvo sumažinta iki –0,5%.

Tai reiškia, kad bankai „parkuodami“ savo pinigus ECB už padėtą indėlį centriniame banke ne gauna palūkanas, o patys primoka. Atitinkamai bankai dalyje euro zonos šalių savo indėlininkams yra nustatę neigiamas palūkanas.