V. Vasiliauskas: centrinis bankas į valstybinio banko veiklą nežiūrėtų pro pirštus

Publikuota: 2019-11-26
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasVladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkasVladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nuo kitų metų planuojamas įvesti bankų mokestis pabrangintų paskolas, todėl nėra tinkamo dizaino. Tad mokesčio sąranga turėtų būti keičiama. Jei būtų kuriamas valstybinis komercinis bankas, centrinis bankas į jo veiklą pro pirštus nežiūrėtų.

Tai antradienį akcentavo Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus po to, kai pristatė Lietuvos banko metinį pranešimą.

V. Vasiliauskas, kuris taip pat yra pinigų politiką euro zonoje nustatančios Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, prognozavo, kad dar kitąmet „neišlipsime iš neigiamų palūkanų aplinkos“.

Paskolos pabrangtų 0,2-0,4 proc. punkto

LB valdybos pirmininko teigimu, siūlomas bankų mokesčio dizainas nėra tobulas. Visų pirma todėl, kad mokesčio pasekmių persidavimo kanalas vartotojams yra akivaizdus. Pagal teikiamą Seimui įstatymo siūlymą apmokestinti bankų turtą realiai būtų apmokestintos paskolos virš 300 mln. Eur ( t. y. turto suma, nuo kurios reikėtų mokėti bankų mokestį).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Matome riziką, kad paskolų palūkanos didės – jos turėtų augti 0,2-0,4 proc. punkto. Tai mes sakome atsižvelgdami į bankų rinkos koncentraciją ir kitų šalių patirtį, tame tarpe Lenkijos patirtį, kur bankų koncentracijos lygis yra gerokai mažesnis“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Palyginti, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodė dar didesnį palūkanų kilimą: jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti 2,8–3,2%.

Paklaustas Seimo salėje, kodėl taip skiriasi skaičiai, V. Vasiliauskas kalbėjo, kad skaičiavimus lemia metodikos, o jis į LBA pateiktąją pripažino nesąs įsigilinęs.

„Vėlgi, bankų mokesčio įvedimo poveikis galimam palūkanų ūgtelėjimui abiem skaičiavimais yra akivaizdus“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak jo, įvedant sektorinį mokestį bankams šalia fiskalinio tikslo (2020 m. surinkti į biudžetą 52 mln. Eur) turėtų būti keliamas ir finansinio stabilumo tikslas, kuris pasirinkus tokį mokesčio dizainą nebūtų pasiektas, todėl keltų papildomų iššūkių visai bankų sistemai.

„Turėtumėme apmokestinti ne aktyvus, o pasyvus – tokių būdų rezultatas dėl apmokestinimo bus pasiektas, bet ne tiesiogiai apmokestinant paskolas“, – tęsė V. Vasiliauskas.

Būtų tikslingiau mokestį taikyti finansų įstaigų didesnės rizikos turtui ar įsipareigojimams, rinktis proporcingą ir nuo veiklos rezultatų priklausantį jo dydį bei numatyti atvejus, kai mokesčio prievolė netaikoma, pavyzdžiui, susilpnėjus įstaigos finansinei būklei ar veikiant nuostolingai.

ECB išvadą Seimas gautų per savaitę

Seimas, siekdamas įvesti bankų mokestį, nesikonsultavo su Europos centriniu banku, ką numato Lietuvos narystės euro zonoje sutartys. Seimo nariai teiravosi, ar tai sukels kokių teisinių pasekmių Lietuvai.

V. Vasiliauskas pabrėžė, kad kiekvienos suverenios valstybės teisė spręsti įvesti mokesčių ar ne. To nurodyti negali niekas.

„Tačiau prieš įvedant bankų mokestį, mano galva, kreiptis į Europos centrinį banką yra prievolė, todėl jei to nebus padaryta bus registruotas pažeidimas. Kažkokių materialinių pasekmių nebus, tačiau tai yra reputaciniai dalykai. Jeigu esame klubo nariai, reikėtų taisyklių laikytis“, – tęsė centrinio banko valdytojas.

nuotrauka::1 left

Pataisų rengėjai Seime nuogąstauja, kad tokiai išvadai gauti prireiktų pusmečio, tačiau LB vadovas akcentavo, kad tokia išvadą pagreitintos procedūros atvejų būtų galima gauti ir per savaitę ar dvi, tad jis nemato priežasčių, kodėl to reikėtų nedaryti.

Teisinių pasekmių teoriškai galėtų kilti, jeigu būtų svarstomas koks nors skundas dėl tokio mokesčio įvedimo.

„Tada galėtų būti atsižvelgta, kad Lietuva įvesdama mokestį nesikonsultavo“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Nuolaidų valstybiniam bankui nebus 

Paklaustas apie valstybinio komercinio banko steigimą, LB vadovas Seimo nariams sakė, kad būtų prasmės diskutuoti apie valstybės kontroliuojamų vystymo bankų steigimą, kurių paskirtis susijusi su infrastruktūrinių projektų finansavimu, taip pat su garantijų teikimu rinkos dalyviams, siekiantiems pasiskolinti kredito įstaigose.

Tokių užuomazgų jau turime – tuo užsiima „Invega“, Žemės ūkio garantijų fondas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

„O siekį kurti mažmeninį banką aš vertinčiau rezervuotai. Pirmiausiai reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę“, – sakė V. Vasiliauskas.

Anksčiau jis yra įvardijęs, kad konkuruoti gebančio su kitais bankais valstybinio komercinio banko įkurti reikėtų apie 1 mlrd. Eur.

LB vadovas kartu perspėjo, kad priežiūros standartai nuo bankų nuosavybės formos „tikrai nekis“, tad leido suprasti, kad jokių nuolaidų valstybiniam bankui nebūtų.

Jo nuomone, teikti mokėjimo paslaugas galėtų, tarkime, AB „Lietuvos paštas“.

„Bet, žinoma, jeigu Lietuvos paštas turėtų banko licenciją, ir viena dieną dingtų valdyba, tai klausimų kiltų ir mums, ir visuomenei“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Stiprinti konkurenciją ir didesnį finansinių paslaugų prienamumą gana koncentruotoje Lietuvos bankų rinkoje centrinio banko vadovas siūlo du kelius: teikiant licencijas naujiems rinkos dalyviams – tokių šiemet išduotos keturios. Taip pat – svarstyti leisti vykdyti tarpvalstybinį skolinimą.

„Iš tų (kredito įstaigų, kurioms suteikta licencija – VŽ) verslo planų bent jau vienas indikuoja, kad tam tikrose srityse galėtų konkuruoti su esamais bankais skolinant verslui“, – nurodė V. Vasiliauskas. Dar trys licencijos išduotos teikti vartojimo paskolas.

Norint suteikti galimybę kitų ES šalių narių bankams skolinti Lietuvoje neįsisteigus, pasak jo, pirmiausiai reikia užbaigti bankų sąjungos kūrimą bei kapitalo rinkos sąjungą.

„Geriausiu atveju to galime tikėtis per kitus metus, kai nauja Europos Komisija pradės veiklą“, – sakė jis.

Neigiamos palūkanos dar išsilaikys

Algirdas Sysas, sociademokratas, Seimo narys, taip pat klausė, kada vėl bankai mokės palūkanas, nes įsigalėjus neigiamoms palūkanoms klientai Lietuvoje jau primoka už bankuose laikomas lėšas. Jis nurodė pavyzdį, kad Garantinis fondas dėl neigiamų palūkanų už laikomas lėšas banke dabar turi susimokėti apie 85.000 Eur.

„Pagrindinės palūkanų normos artimiausiu metu vargu ar keisis. Bent 2020 m. neišlipsime iš neigiamų palūkanų aplinkos“, – teigė V. Vasiliauskas.

Skolinimo kaina kredito įstaigose lemianti ECB bazinė palūkanų norma yra nulinė dar nuo 2016 m. birželio. Tačiau šiuo metu finansų rinkos labiau dėmesį kreipia į indėlių galimybės palūkanų normą (angl. deposit facility rate), kuri yra neigiama: pastaroji š. m. rugsėjį buvo sumažinta iki –0,5%.

Tai reiškia, kad bankai „parkuodami“ savo pinigus ECB už padėtą indėlį centriniame banke ne gauna palūkanas, o patys primoka. Atitinkamai bankai dalyje euro zonos šalių savo indėlininkams yra nustatę neigiamas palūkanas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 1

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
05:45
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 8

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Atidedama Lietuvos oro uostų pertvarka į akcinę bendrovę

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) dėl numatomo...

Logistika
2022.06.29
Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio 59

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę...

Finansai
2022.06.29
Statybos verslo situacija kontrastinga, bet ir sėkmingų įmonių vadovai geresnių rezultatų nebesitiki Premium

Nors statybos sektorius 2021 m. užbaigė finansiškai gana sėkmingai, analitikai mato nerimo ženklų: itin...

Statyba ir NT
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Pažeidus atsiskaitymų grynaisiais tvarką baudos grės tiek verslui, tiek privatiems asmenims 5

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.

Finansai
2022.06.28
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Sodra“: Pensijų anuitetų fondas augo dukart, gavėjų skaičius – beveik tris kartus

Dvejus metus veikiančio „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas pasiekė 18 mln. Eur ir yra 2,3 karto didesnis...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28
VVĮ grynasis pelnas pernai smuko 19%, už 2021 m. išmokėta 183,7 mln. Eur dividendų

47 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grynasis pelnas pernai susitraukė 19%, iki 280 mln. Eur, kai 2020 metais...

Finansai
2022.06.28
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
2022.06.28
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
2022.06.28
„Creditinfo“: Lietuvoje daugėja skolininkų

Pirmąjį šių metų pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, blogėja daug kitų su skolomis susijusių rodiklių,...

Finansai
2022.06.28
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
2022.06.28
Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į Lietuvą: finansinės paskatos darbdaviams ir darbuotojams Verslo tribūna

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai, padedantys Lietuvos Respublikos darbdaviams...

Finansai
2022.06.28
Nubrėžta 5.000 Eur grynųjų riba: nesutaria, kaip tai paveiks šešėlį Premium 113

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas, kuriomis apriboti didesni nei...

Finansai
2022.06.28
„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
2022.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku