Stambios prekybos mokestis kvepia stambiais nemalonumais

Publikuota: 2019-11-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Jei dar neskaitėte stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto, kuris šiuo metu svarstomas Seime, paskaitykite. Tai vienas geresnių pavyzdžių, kaip gerais norais galima išgrįsti pragarą.

Naujo mokesčio poreikis grindžiamas keliais argumentais: pirmiausia Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos specifika, susijusia su ypač didelę rinkos galią turinčių stambių prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo. Perskaitęs tokius argumentus tikiesi ekonomiškai pagrįsto mokesčio, orientuoto apmokestinti kelis didelius prekybos tinklus.

Tačiau įstatymo projekte siūloma, kad naują mokestį – 1% nuo pajamų – mokėtų prekybininkai, pardavę prekių už daugiau negu 2 mln. Eur per mėnesį. Verta pastebėti, kad 2 mln. Eur per mėnesį apyvartą turinčią bendrovę laikyti stambia Lietuvoje šiandien nėra rimta. Daug nedidelių bendrovių gali pasiekti tokią apyvartą, pavyzdžiui, Kalėdų laikotarpiu.

Be to, nei iš paties projekto, nei iš aiškinamojo rašto neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks apmokestinimo modelis, tokia minimali apmokestinamos apyvartos riba ir 1% mokesčio tarifas. Tuo labiau neaišku, ar buvo atlikta kokia nors kaštų ir naudos analizė.

Įvedus šį klaidinančiai vadinamą stambios prekybos mokestį planuojama surinkti 32 mln. Eur per metus. Tačiau kyla klausimas, ar skaičiuota, kiek tokio nedidelio pagal pajamas mokesčio administravimas kainuos mokesčių administratoriui (sistemų adaptavimas, žmogiškieji ištekliai, mokymų sąnaudos, komentarų ir išaiškinimų rengimas, mokestiniai patikrinimai ir ginčai ir t.t.), jau nekalbant apie papildomas verslo sąnaudas? Galimas dalykas, kad, suskaičiavus papildomas sąnaudas valstybės mastu, bendras ekonominis tokio mokesčio poveikis būtų net neigiamas.

Galbūt kai kam iš pirmo žvilgsnio stambios prekybos mokestis atrodo geras atsakas mažmeninės prekybos rinkoje susiklosčiusiai oligopolijai. Tačiau atsiradus naujam mokesčiui oligopolija niekur nedings. Didieji žaidėjai dėl mokesčio niekur neišnyks, rinkos dalys dėl to nepasikeis. Priešingai – toks mokestis netgi riboja galimybes augti konkurencijai. Kiekvienas mokestis turi poveikį elgsenai. Didinant konkretaus sektoriaus apmokestinimą, investuotojai skatinami svarstyti investavimą į kitus sektorius. Atitinkamai, papildomas mažmeninės prekybos sektoriaus apmokestinimas yra priešingas deklaruojamam tikslui didinti konkurenciją mažmeninėje prekyboje. Mokestis gana tiesiai gali migruoti į galutines produktų kainas, kadangi taikomas apyvartai, ir jokia „rinkos galia“ tokio dydžio mokesčio negali „praryti“.

Svarbūs čia ir teisiniai argumentai. Panašu, kad siūlomas mokestis sukurtų reikšmingą pranašumą mažesniems prekybininkams, o tai potencialiai gali būti pripažinta valstybės pagalba, apie kurios taikymą turi būti informuojama Europos Komisija (valstybės pagalba gali būti teikiama tik gavus Europos Komisijos pritarimą). Be to, neaišku, ar siūlomas projektas atitinka konkurenciją reguliuojančių teisės aktų nuostatas.

Deja, pranašumą mažieji prekybininkai įgautų tik tuomet, jei didieji dėl naujojo mokesčio pakeltų kainas. Tačiau, jeigu to neatsitiks (kaip teigia įstatymo rengėjai), tai ir pranašumo mažieji prekybininkai neįgis, nes tiek jų pelningumas, tiek ir rinkos dalis liks tokia pati. Tuo tarpu aliuzija į reikšmingą mažųjų pranašumo padidėjimą didina šio mokesčio patrauklumą plačios visuomenės akyse ir gali ją suklaidinti.

Tačiau geriausiai visus šio sumanymo trūkumus atskleidžia skaičiai.

Mokesčiu taikomasi į prekybininkų viršpelnį, tačiau mokesčio bazė yra jų pajamos. 1% nuo pajamų gali reikšti labai daug, lyginant su pelnu. Palyginimui, bendrovė, kurios apyvarta siekia 100 mln. Eur o pelnas – 10 mln. Eur šiuo metu moka 15% pelno mokestį, o įsigaliojus naujam įstatymui, efektyvus mokesčio tarifas būtų 23%:

[infogram id=“accd6f35-1c3b-44fb-9532-135ffa2a087d“ prefix=“Ney“ format=“interactive“ title=“Stambios prekybos mokesčio skaičiavimo pavyzdys“]

Betgi ne visos didelės bendrovės ir ne kasmet yra labai pelningos. Pavyzdžiui, jei kitais metais ta pati bendrovė uždirbs tik 1 mln. Eur pelno, pagal siūlomą projektą, tais metais jos efektyvus mokesčio tarifas bus 332% (žr. lentelę).

Akivaizdu, kad siūlomas mokestis neišlaiko vieno iš svarbiausių testų – proporcingumo. Nesunku pastebėti, kad pagal dabartinę projekto redakciją mokestį turėtų mokėti net ir nuostolingos bendrovės, o tai sunkiai telpa ne tik į deklaruotus tikslus, bet ir į ekonominės logikos rėmus.

Be to, kaip sakoma, velnias slypi detalėse, o čia jų taip pat netrūksta. Pavyzdžiui, pagal dabartinę įstatymo redakciją, 100 Eur viršijus minėtą 2 mln. Eur apyvartos per mėnesį ribą, reikėtų registruotis ir mokėti 1 EUR mokestį dėl vieno didelės apyvartos mėnesio per metus. Jau nekalbant apie tai, kad kitą mėnesį gali įvykti kokių nors prekių grąžinimas ir paaiškėti, kad 2 mln. Eur viršijančios apyvartos nebuvo. Pagal projektą, korekciją reikėtų daryti sausio mėnesį, tačiau jeigu sausį apyvarta nepasiektų 2 mln. Eur, permokėto mokesčio niekas negrąžintų.

Negana to, siūloma nustatyti, kad mokestinis laikotarpis yra mėnuo. Tai – visiškai neracionalu. Iš siūlomo naujo mokesčio numatomos menkos pajamos, todėl neefektyvu tiek verslui, tiek mokesčių administratoriui skaičiuoti ir mokėti tokį mokestį 12 kartų per metus.

Mokesčio bazė paprastai apskaičiuojama arba pinigų, arba kaupimo principu. Siūlomame projekte abu šie principai yra suplakti į krūvą, o tai smarkiai apsunkintų mokesčio skaičiavimą ir administravimą.

Projekte vartojamos sąvokos yra neapibrėžtos ir neaiškios, nesuderintos su kitais įstatymais, todėl, priėmus tokį įstatymą, būtų sudarytos prielaidos kilti teisiniam neaiškumui bei mokestiniams ginčams. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kaip mokesčio mokėtojas turėtų nustatyti, ar jo parduodamos prekės įsigytos vartojimo tikslais (apmokestinama), ar kitais tikslais (neapmokestinama).

Galiausiai, siūlomo naujojo mokesčio būtų nesunku išvengti, suskaidžius didelį juridinį asmenį į smulkesnius. O bandymas įvesti bendrą mokestį suskaidytai grupei pavirstų administraciniu košmaru pirmiausia mokesčių administratoriui.

Individualus apmokestinimas pagal sektorius yra ydingas, nes jis tik plėstų vadinamąjį „gyvulių“ ūkį, kurį kitame mokesčių sistemos gale suformavo įvairios lengvatos. Nėra nei teisinga, nei protinga, nei efektyvu išradinėti ir administruoti atskirą mokestį kiekvienam sektoriui, ypač mažoje ekonomikoje kaip mūsų.

Taigi, ar tikrai norėtumėte tokio įstatymo, kaip šis?

Komentaro autorius — Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Dividendų apmokestinimas: 5 svarbiausi klausimai, kurie padės nepaklysti buhalteriui Verslo tribūna

Ilgą laiką Lietuvoje buvo įprasta, kad dividendai įmonės akcininkams iš užsienio nėra apmokestinami pelno...

„Revolut“ žengia pirmuosius žingsnius į pensijų kaupimo rinką 2

Jungtinės Karalystės startuolis „Revolut“, turintis lietuvišką bankinę licenciją, žengia pirmuosius žingsnius...

Rinkos
2019.12.06
Estijos AML startuolis pritraukė 2 mln. USD investiciją 1

Estijos vardui skambant bankų pinigų plovimo skandaluose Europoje, šios šalies pinigų plovimo prevencijos...

Rinkos
2019.12.06
LB imasi investicinio draudimo teikėjų – reikalaus skaidrumo dėl mokesčių

Lietuvoje veikiantys investicinio gyvybės draudimo teikėjai turės teikti daugiau duomenų apie savo taikomus...

Rinkos
2019.12.06
Seime skinasi pataisa bankus apmokestinti 20% pelno mokesčiu 1

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį pritarė siūlymui bankų pelno mokestį padidinti nuo 15...

Finansai
2019.12.06
Lietuvos atsakas į pinigų plovimo skandalus – užkardymo centras Premium 4

Lietuva į Europoje ir Baltijos šalyse skambančius pinigų plovimo skandalus atsakys stiprindama pinigų plovimo...

Rinkos
2019.12.06
JAV persekioja su Rusijos valdžia siejamus kibernetinius nusikaltėlius

Jungtinės Valstijos paskelbė persekiojančios Rusijos kibernetinių nusikaltėlių grupuotę, kurios...

Verslo aplinka
2019.12.06
V. Ačienė: apmokestinti bankų pelną siūlė LBA vadovas M. Zalatorius 16

Valdantieji, netikėtai pasiūlę vietoj bankų turto mokesčio nuo 15 iki 22% padidinti jų pelno mokestį, sako,...

Finansai
2019.12.06
„Swedbank“ pradeda siūlyti „Apple Pay“ mokėjimus 5

„Swedbank“ privatiems klientams, turintiems bekontaktes „Mastercard“ korteles, atveria „Apple Pay“...

Paslaugos
2019.12.05
Tarptautiniame „fintech“ reitinge Lietuvai atiteko 4 vieta

Jungtinės Karalystės bendrovės „Findexable“ sudarytame tarptautiniame finansinių technologijų („fintech“)...

Technologijos
2019.12.05
Smulkios kalėdinės dovanos gali virsti interesų konfliktais Premium

Didesnės ar mažesnės dovanos viešojo ir privataus sektoriaus klientams, suinteresuotiems asmenims gali virsti...

Finansai
2019.12.05
Ekspertai neigiamai vertina siūlymą didinti bankų pelno mokestį 1

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį...

Finansai
2019.12.05
Šiaulių bankui – viena neutrali, viena gera žinia Premium

Daugelis akcijų Baltijos biržose ketvirtadienį buvo linkusios pigti, išimtimi buvo „Olainfarm“. Šiaulių...

Rinkos
2019.12.05
22% pelno mokesčio tarifas papildomai iš bankų 52 mln. Eur nesurinktų Premium 8

Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7% pelno mokestį. Tokiu būdu...

Finansai
2019.12.05
Pirmos išorinės bankų mokesčio poveikio analizės išvada neigiama  4

Pirmoji išorinė banko mokesčio poveikio analizės parodė, kad įvedus tokį mokestį pastarasis būtų perkeltas ne...

Finansai
2019.12.05
Medicinos banko grupė pelną augino 1,7 karto

Per devynis šių metų mėnesius Medicinos banko grupė uždirbo 2,63 mln. Eur grynojo pelno, arba 1,7 karto...

Rinkos
2019.12.05
Pensijų kaupimo programa bendrovėje – ką ir kodėl renkasi darbdaviai Verslo tribūna 1

Didelė dalis įmonių vadovų su galimybe prisidėti prie savo darbuotojų pensijos nėra susipažinę, rodo tyrimas.

Finansai
2019.12.05
Vyriausybė panaikino dalį verslo liudijimų Premium 4

Vyriausybė panaikino verslo liudijimus statybos apdailos darbams, autoservisų ir auklių paslaugoms. Smulkieji...

Finansai
2019.12.05
Kai tenka išgriozti visus užkaborius

Kone paskutinę minutę Vyriausybė, suskatusi užkamšyti skyles, atsiradusias dėl papildomų dosnių pažadų, kiša...

Verslo aplinka
2019.12.05
Faktoringo paslaugų teikėja „PayRay“ gavo banko licenciją

Lietuvos bendrovė „PayRay“, teikianti faktoringo paslaugas ir mikrokreditus smulkiajam bei vidutiniam...

Rinkos
2019.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau