Seime kelią skinasi pataisa, neleisianti ministrams VĮ paversti partijų lesyklėlėmis

Už pasiūlymą balsavo 59. Reikiamai pataisai nepritarė 23 parlamentarai. Įstatymo pataisa Seimo posėdyje bus svarstoma gruodžio 12 d.

Pagal teikiamą Valstybės įmonių ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisą, siūloma valstybinių įstaigų sudaromoms valdyboms perleisti pagrindines funkcijas ir taip joms suteikti daugiau galių: sudaryti ir tvirtinti įmonės strategiją, metines ataskaitas, nustatyti pareigybes, į kurias darbuotojai būtų skiriami konkurso būdu, priimti sprendimus dėl įmonių filialų steigimo, tvirtinti bei atšaukti vadovus bei spręsti kitus įmonės įstatuose numatytus klausimus.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą šias funkcijas sprendžia ministrai bei merai.  

„Šiandien valstybės įmonių vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ministrams, o ne profesionalioms valdyboms, kurios, nepaisant savo aukšto profesionalumo, yra tapusios „kavos gėrimo klubais“, nes neturi jokių galių. Siūlome įmonių valdybas įpareigoti rengti įmonių strategijas, atrinkinėti įmonių vadovus ir juos kontroliuoti. Tokiu būdu panaikinsime tiesioginį politinį valdymą strateginėse įmonėse, tokiose kaip Valstybinė miškų urėdija, Oro uostai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Registrų centras“, — komentuoja Simonas Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys. 

nuotrauka::1 right

Įstatymo pakeitimas paliestų 18 valstybės įmonių, tarp kurių – VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, VĮ Registrų centras, VĮ Lietuvos oro uostai, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) viena iš sąlygų buvo didinti valstybės valdomų įstaigų valdybų nepriklausomumą ir depolitizuoti tokių įmonių veiklą.

Pasak S. Gentvilo, VĮ ir SĮ būtina atskirti nuo politikos formavimo.  

„Valstybinės miškų urėdijos“ ar „Lietuvos pašto“ atvejai tik įrodo, jog neretai tam tikrų interesų vedini politikai priima sprendimus nebūtinai įsiklausę į visuomenės poreikius ir taip sutrikdo valstybės bei savivaldybės įmonių sklandų veikimą. Valstybės interesas turi būti sustabdyti bet kokį politinės galios išnaudojimą“, – pridūrė parlamentaras.

VŽ rašė, kad Seime pasipylė politikų teikiami Miškų įstatymo pakeitimo siūlymai, siekiant atšaukti nuo 2018  m. įgyvendinamą valstybinių miškų ūkio reformą, o vienos Valstybinių miškų urėdijos filialais virtusioms urėdijoms sugrąžinti valstybės įmonės statusą, taip atveriant kelią vietoj vienos įmonės buhalterijos turėti keliasdešimt VĮ „kasų“.

Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius taip pat atleido Lietuvos pašto (LP) valdybą.   

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad susisiekimo ministras turės pateikti aiškius sprendimo atleisti LP valdybą argumentus, kodėl daromi vieni ar kiti pokyčiai, taip pat griežtai laikytis įstatymų juos įgyvendinant.

J. Narkevičius ketvirtadienį, kaip rašo BNS, aiškino neturintis pretenzijų dabartiniams valdybos nariams, tačiau sakė, kad nauja valdyba turės labiau atsižvelgti į visuomenės interesus. Ministras pripažino, kad sprendimui atšaukti valdybą įtakos turėjo įmonės spendimas parduoti Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dėl to į Vyriausybę kreipėsi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, prašydamas ieškoti galimybės juos išsaugoti visuomenei.

nuotrauka::2 left

Pataisa nuo savivalės gelbės tik iš dalies

Priėmus S. Gentvilo teikiamą pataisą ministrai ir toliau galės bet kada atšaukti valdybos narius, nepasibaigus jų kadencijai, o nepriklausomus valdybų narius mėginti pakeisti savais „nepriklausomais“, politiškai lojaliais, kurie savo ruožtu galės pakeisti ministrui neįtikusį vadovą. Dabartinis reguliavimas to nedraudžia nei valstybės įmonės juridinį statusą turinčiose, nei akcinėse bendrovėse (AB).  

Be LP, susisiekimo ministerija yra atsakinga už didžiausių, strateginių Lietuvos įmonių veiklą – AB „Lietuvos geležinkelius“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, VĮ Lietuvos oro uostus,taip pat AB „Kelių priežiūrą“.

„Kas gali žinoti, gal ministras sugalvos imti ir pakeisti visų šių įmonių valdybas ir į jas susodinti savo draugus. Tokie veiksmai primena bebriškus veikimo metodus, kai ministro kuruojamos įmonės pajungiamos užtikrinti jį delegavusios partijos interesus bei paverčiamos partijų „lesyklėlėmis“, – sako Dainius Kreivys, Seimo narys, konservatorius.

VŽ rašė, kad ministras J. Narkevičius spalio viduryje pranešė, jog nuo pavasario be vadovo likusiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) kito vadovo kol kas neieškos: jo paskyrimas atidedamas iki tol, kol KVJUD bus pertvarkyta į akcinę bendrovę. Įmonių valdysenos ekspertai komentuoja, kad tai iš esmė reiškia, jog viena svarbiausių strateginių šalies VVĮ be vadovo ir krypties toliau dreifuos nuo vienerių iki dvejų metų.  

Danielis Blume’as, EBPO vyriausiasis politikos analitikas, atsakingas už Lietuvos pažangos įvertinimą VVĮ srityje, VŽ duotame interviu sakė, kad VVĮ politizavimas yra iššūkis, su kuriuo susiduriama kone visose šalyse, EBPO narėse.

„Norint tokių dalykų išvengti, reikia užtikrinti, kad valdybų narių, įmonių vadovų skyrimas, jų atranka vyktų skaidriai. Jei apeinamos atrankos taisyklės, tada apie tokius atvejus bent jau sužino visuomenė ir, jei ji dėl to nėra patenkinta, gali reikšti nepasitenkinimą. Taigi svarbu užtikrinti, kad valstybės tarnautojai, politikai būtų atskaitingi visuomenei“, – sakė D. Blume'as.