Baltijos šalių įmonės aktyviau rengiasi galimam sunkmečiui, rodo apklausa

Publikuota: 2019-11-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dvi iš trijų stambiųjų įmonių Lietuvoje savo finansinę padėtį vertina palankiai, stebimas augantis įmonių nerimas dėl ekonomikos pokyčių, rodo SEB atliekama kasmetinė didžiųjų Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausa.

Siekdamos sušvelninti tikėtino lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo pasekmes, įmonės daugiau dėmesio skiria pelningesniems klientams, parduoda grąžos neužtikrinančius padalinius, padengia skolas ir sparčiau didina grynųjų pinigų srautą.

SEB apklausa parodė, kad sparčiai didėjantis darbo užmokestis išlieka didžiausias iššūkis įmonėms Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. O vertindamos suprastėjusią ekonominę padėtį pasaulyje, Baltijos šalių įmonės į ateitį žvelgia atsargiau, todėl atitinkamai kinta verslo lūkesčiai, kadangi dauguma didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių yra priklausomos nuo eksporto. 

Darbo sąnaudos išlieka didžiausias iššūkis 64% apklaustų bendrovių. Didėjančios darbo sąnaudos pernai Lietuvoje susirūpinimą kėlė 51% apklaustų finansų direktorių, o šį rudenį – jau 64%.

„Šiemet pirmą kartą darbo jėgos sąnaudos tapo svarbiausiu visų Baltijos šalių įmonių rūpesčiu. Lietuvoje šį susirūpinimą atspindi statistiniai duomenys – antrą 2019-ųjų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kilo 7,9% ir pranoko atlyginimų augimą Estijoje bei Latvijoje. Be to, darbo našumas taip sparčiai neauga, tad atotrūkis tarp darbo jėgos sąnaudų ir našumo rodiklių didėja. Pelningumą siekiančioms išlaikyti įmonėms kyla svarbus klausimas, kaip nuolat didinti pajamas ir dirbti efektyviau“, – pranešime teigia Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Finansų vadovai Latvijoje (43%) ir Estijoje (44%) dažniau negu Lietuvoje (31%) akcentuoja, kad įmonės darbo našumą turėtų didinti visą dėmesį skirdamos skaitmenizavimo ir automatizavimo sprendimams, kurie padėtų mažinti santykines darbo jėgos sąnaudas ir didintų pardavimo mastą.

Lietuvos įmonės yra labiau linkusios investuoti į įrangą, kad galėtų padidinti veiklos pajėgumą. Anot V. Juzikio, tokią strategiją iš dalies lemia tai, kad Lietuvoje pramonė sudaro didesnę ekonomikos dalį, o gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis yra aukščiausias, palyginti su kitomis Baltijos šalimis.

Daugiau nerimo dėl ekonomikos pokyčių

Lietuvoje pastebimas augantis įmonių nerimas dėl ekonomikos pokyčių.  Verslo aplinka dėl naujienų apie vykstančius prekybos karus, „Brexit“ derybas ir kitus augimui nepalankius procesus tampa sunkiau nuspėjama. Tad ekonomikos pokyčius, kaip vieną didžiausių nerimo šaltinių, šiemet Lietuvoje nurodė 52% apklaustųjų, kai pernai jų skaičius siekė 28%.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pažymėjo, kad pasaulio ir ES ekonomika šiemet susilpnėjo. ES pakenkė paklausos sumažėjimas užsienyje, dėl to ypač nukentėjo Europos pramonė. Tiesa, šiandien paskelbtose EK 2019 m. rudens makroekonominėse prognozėse Lietuvai teigiama, kad šais metais Lietuvos ekonomika augs 3,8% – 0,7 proc. punkto sparčiau nei numatyta vasarą – 2020 m. ekonomikos augimo prognozė nekeičiama – jis sudarys 2,4%. Palyginti didžiausios lietuviams eksporto rinkos — euro zonos BVP augimas nuo šių metų 1,1% turėtų paspartėti iki 1,2% kitąmet.

Kas antras respondentas Lietuvoje šiemet nurodė, kad didelis iššūkis įmonėms kitąmet bus mažėjantis pelningumas. Palyginti su praėjusiais metais, tokių apklaustųjų skaičius išaugo 7 proc. punktais. Pasak SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus, pastangos išlaikyti konkurencingumą didinant masto ekonomiją skatina verslo konsolidaciją ir gali būti atsakas į jaučiamą spaudimą mažinti prekių ar paslaugų kainas.

SEB banko tyrimo duomenimis, verslo sąlygas visose trijose Baltijos šalyse finansų vadovai šiemet yra linkę vertinti ne taip teigiamai kaip ankstesniais metais. Labiausiai tikinčių palankiomis verslo sąlygomis sumažėjo Latvijoje – nuo 52% pernai iki 39% apklaustųjų šiemet. Estijoje ir Lietuvoje optimizmo išlieka daugiau – maždaug kas antras finansų vadovas nurodė, kad per ateinančius dvylika mėnesių jų verslo sąlygos bus palankios.

Linkę labiau grąžinti skolas nei plėstis

Tyrimas parodė, kad nepalankiai kintanti verslo aplinka ir vis daugiau susirūpinimo keliantys iššūkiai daro įtaką įmonių nuostatoms, susijusioms su ateities sprendimais. Skirstant sukauptas papildomas lėšas, ir toliau 2020 metais strateginis didžiųjų įmonių prioritetas yra investicijos šalyje. Turėdamos laisvų pinigų, savo šalyje investuotų 39% Lietuvos, 44% Latvijos ir 49% Estijos įmonių.

Kita vertus, šiemet daugiau finansų vadovų Baltijos šalyse teigia, kad laisvas lėšas panaudotų skoloms grąžinti. Lietuvoje tokių planų turėjo net 31%, Latvijoje – 23%. Estijoje – 17% įmonių.

Per metus Lietuvoje labiausiai sumažėjo įmonių, kurios pageidautų investuoti užsienyje, ir padaugėjo bendrovių, kurios norėtų grąžinti skolas esant didesniems, negu tikėtasi, pinigų srautams. Palyginti su 2018 metais, Lietuvos įmonių, kurios laisvas lėšas panaudotų skoloms padengti, padaugėjo 11 proc. punktų. Kita vertus, 9 proc. punktais sumažėjo įmonių, kurios būtų linkusios investuoti.

„Bendrieji Lietuvos įmonių skolos rodikliai pastaruoju metu išlieka stabilūs – skolos didėja panašiai kaip ir nominalus visos šalies BVP. Tad didesnis įmonių noras grąžinti skolas turint perteklinių lėšų rodo atsargumą ir konservatyvumą planuojant plėtrą“, – priduria V. Juzikis.

Didžiųjų Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausą SEB atliko septintą kartą. Apklausa vykdyta šių metų rugsėjį, joje dalyvavo 209 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. Eur. Tyrimo dalyviai, įmonių finansų vadovai, pateikia įžvalgas ir vertinimus, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, apibūdina svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.

FOTOGALERIJA SEB finansų vadovų apklausa (13 nuotr.)

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
2020.01.22
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
PVM kodas tampa ypač svarbus, todėl reikia tikrinti ir pertikrinti Premium

Nuo 2020 m. gabenant prekes į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį be jokių išlygų reikia nurodyti pirkėjo PVM...

Finansai
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
SEB: darbo užmokesčio augimas 2020 m. gerokai lenks infliaciją

Lietuvos ekonomika šiemet į priekį judės lėčiau, tačiau gyventojų finansinė būklė neprastės – nedarbas turėtų...

Finansai
2020.01.21
Kaip išlikti virš vandens – pažeidžiamiausi Lietuvos sektoriai Premium

Konservatyviau vertinti ateitį ir priklausomybę nuo vieno pirkėjo, didinti piniginių lėšų pagalvę, atidžiau...

Finansai
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
Sukrėtimų tikimybei sumažėjus „Swedbank“ didina BVP prognozę

Pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių...

Finansai
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
Kaip pirksime šiais metais? Svarbiausi 2019 m. atlikti ir šiemet laukiami viešųjų pirkimų reguliavimo pakeitimai Verslo tribūna

Metų pradžia yra tinkamiausias metas įvertinti esminius praėjusių metų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo...

Finansai
2020.01.20
Duomenų apie startuolių finansus mažai, bet pelningumas džiugina 2

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau perkopė 1.000 ribą, tačiau finansinių duomenų apie jų...

Gazelė
2020.01.20
Pirmieji lengvatiniai metai ne visiems nuostolingi: 770 bendrovių uždirbo 13 mln. Eur Premium 1

Pirmieji metai naujam verslui sudėtingiausi – reikia ne tik atsistoti ant kojų, bet ir galvoti, kaip...

Gazelė
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
Estų vienaragis žada lietuvius persodinti į elektromobilius  Premium

Pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje teikianti estų bendrovė „Bolt“ per keletą metų planuoja investuoti bent 10...

Finansai
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau