43% Lietuvos įmonių nedaro nieko, kad išvengtų vėluojančių mokėjimų

Publikuota: 2019-11-03
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ generalinė direktorė Baltijos šalyse

Įmonės visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva, susiduria su vėlavimu apmokėti sąskaitas, todėl joms tampa sunkiau tvarkyti finansų srautus ir atsiskaityti su tiekėjais. Vis dėlto 43% Lietuvos įmonių nedaro nieko, kad užkirstų kelią ilgalaikiam mokėjimų vėlavimui ir su tuo susijusiems nuostoliams. Ką daryti ir kaip savo įmonę veiksmingiau apsaugoti nuo galimų nuostolių?

Vėlavimas apmokėti sąskaitas faktūras nėra specifinė vienos šalies problema. Kasmet „Intrum“ atliekamas Europos mokėjimų tyrimas atskleidė, jog visos Europos įmonės jaučia neigiamas vėluojančių mokėjimų ir įmonių tarpusavio įsiskolinimų pasekmes.

Pavyzdžiui, Baltijos šalyse mokėjimai tarp įmonių vidutiniškai vėluoja 1–2 dienas. Europoje sąskaitas vėliausiai apmoka Graikijos verslininkai – jie vėluoja atsiskaityti iki 20 dienų, sąžiningiausiai sąskaitas apmoka Vokietijos ir Norvegijos verslininkai.

Vėlavimas apmokėti sąskaitas Baltijos šalyse gali būti susijęs su gana trumpais mokėjimo terminais, kuriuos įmonės nurodo savo sąskaitose faktūrose – Baltijos šalyse šie terminai yra trumpiausi visoje Europoje (Estijoje – 16 dienų, Latvijoje – vidutiniškai 18 dienų, Lietuvoje – 23 dienos, o kitose Europos šalyse sąskaitų apmokėjimo terminas yra beveik 30 dienų ir daugiau). Tai reiškia, kad Baltijos šalių įmonės stengiasi užsitikrinti greitus pinigų srautus ir išvengti galimo laisvų lėšų trūkumo.

Kiekvienas verslininkas žino, kad vėluojantys mokėjimai sutrikdo įmonės pinigų srautus ir kelia daugybę kitų problemų, pavyzdžiui, įmonės patiria sunkumų atsiskaitydamos su savo tiekėjais ir darbuotojais, investuodamos į plėtrą ir įdarbindamos naujus darbuotojus, galiausiai sumažėja ir įmonės likvidumas. Todėl svarbu suprasti, kad mokėjimų disciplina daro įtaką ne tik konkrečių įmonių finansinei būklei, bet ir visai verslo aplinkai bei šalies ekonomikai.

Kaip rodo verslininkų patirtis, šiuo metu dažniausios sąskaitų neapmokėjimo laiku priežastys yra finansiniai skolininkų sunkumai ir neveiksmingas sąskaitų faktūrų administravimas (netinkamai išrašytos, dingusios, pamirštos ir pan.). Įdomu tai, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų (ir pusė likusioje Europoje) nurodė sąmoningai delsiantys apmokėti sąskaitas faktūras, o tai iš esmės reiškia, kad įmonės ir privatūs asmenys labai dažnai kredituojasi savo tiekėjų sąskaita. Ketvirtis apklaustų Europos įmonių, kad apsisaugotų nuo finansinės rizikos, naudojasi kreditų valdymo bendrovių paslaugomis. Lietuvoje šiomis paslaugomis naudojasi tik 13% apklaustų įmonių. Tai gana žemas rodiklis.

Dar labiau glumina faktas, kad 43% apklaustų Lietuvos įmonių iš viso nesiima jokių priemonių, kad sumažintų vėluojančių mokėjimų keliamą riziką. Pradelstas apmokėti sąskaitas ilgam palikti be priežiūros yra brangu, nes įmonė galiausiai būna priversta skolas nurašyti į nuostolius. Nors rizika yra bet kurio verslo dalis ir kiekviena įmonė nuolat patiria nenumatytų nuostolių, veiksmingesnis sąskaitų faktūrų valdymas šiuos nuostolius gerokai sumažintų. Įmonėms siūloma įvairių galimybių, kaip iki minimumo sumažinti šių nuostolių riziką.

Didžioji dalis įmonių pradėdamos bendradarbiauti neieško jokios informacijos apie savo partnerį, taigi rizikuoja. Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo chroniškai nemokių subjektų – prieš sudarant sandorį ištirti įmonės informaciją įvairiose kredito istorijos duomenų bazėse, kuriose galima rasti informacijos ir apie juridinių, ir apie privačių asmenų kredito istoriją bei vėluotus mokėjimus. Tokias duomenų bazes turi ir atskiri informacijos paslaugų teikėjai, ir įvairios kreditų valdymo įmonės, teikiančios kredito informacijos paslaugas.

Reikalavimas sumokėti visą arba dalį sumos iš anksto šiuo metu yra labiausiai paplitęs būdas apsidrausti nuo mokėjimų vėlavimo – „Intrum“ tyrimo duomenimis, avanso reikalauja 45% apklaustų įmonių. Tačiau dėl konkurencijos ir įvairių verslo sričių specifikos išankstinis mokėjimas ne visada yra tinkamiausia priemonė. Daugelis kompanijų laikosi nuostatos reikalauti išankstinio mokėjimo iš naujo verslo partnerio, bet vėliau, kai jis įgyja patikimo partnerio reputaciją, sudaroma vėlesnio mokėjimo sutartis. Nors sutartys dažnai suvokiamos tik kaip formalumas, praktika rodo, kad jos įmones skatina rimčiau žiūrėti į savo įsipareigojimus, be to, sutartyje gali būti aptarta, kaip bus elgiamasi vėluojant apmokėti sąskaitas ir kokių veiksmų bus imtasi, jei įsipareigojimų nevykdymą teks spręsti teisme.

Kitaip nei Europoje, kur vidutiniškai viena iš keturių įmonių pavėluotų mokėjimų išieškojimą patiki kuriai nors kreditų valdymo bendrovei, Lietuvoje tai kol kas daro tik 13% proc. įmonių, nors bendradarbiavimas su kreditų valdymo bendrove leistų joms daugiau dėmesio skirti savo plėtrai. Daug laiko ir išteklių reikalaujantį skolų išieškojimo procesą verta perduoti profesionalams, kurie greičiau pasieks geresnį rezultatą ir kartu padės išsaugoti gerus santykius su partneriais. Praktika rodo, kad kuo anksčiau įmonė pradeda dirbti su savo skolininkais (pavyzdžiui, primindama sąskaitos faktūros apmokėjimo terminą ar vėlavimą), tuo didesnė tikimybė susigrąžinti pinigus.

Yra daug pavėluotų mokėjimų išieškojimo įrankių – pradedant užsakomosiomis skolininkų valdymo paslaugomis ir baigiant viso pavėluotų mokėjimų portfelio pardavimu. Jie padeda įmonei itin pagerinti savo finansų srautus ir išvaduoja nuo funkcijų, nesusijusių su pagrindine jos veikla.

Komentaro autorė - Ilva Valeika, kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ generalinė direktorė Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
VMI sietas kiauras – nesusieja bankų sąskaitų su gyventojų deklaracijomis Premium

Valstybinė mokesčių inspekcija nesugeba susieti didelių sumų gyventojų banko sąskaitose su gyventojų ir...

Finansai
05:45
Didžiausioje Lietuvos kredito unijoje – „Bankorus“ žlugimo sukeltos baimės ir vadovų raminimai Premium

Rato kredito unijos, kuri planuoja tapti banku, pajininkai baiminasi, kad kriptoturto platformos „Bankorus“...

Rinkos
2019.11.21
Darbo užmokestis III ketvirtį išaugo 9,5%

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5% ir trečiąjį ketvirtį siekė 1.277 Eur. Tokias ir...

Finansai
2019.11.21
Lietuvoje trečdaliu per daug mokytojų ir nėra „galimybių lango“ tai pakeisti Premium 3

Mūsų šalyje mokinių skaičius per pastaruosius 20 metų sumažėjo perpus, todėl turime per daug mokytojų ir...

Finansai
2019.11.21
TVF: 2020 m. biudžeto tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos optimistiškai Premium

Numatyti 2020 m. biudžeto balanso tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos per optimistiškai, ypač...

Finansai
2019.11.21
TVF misijos Lietuvoje vadovas: bankų mokestis turės padarinių Premium 5

Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, į Seimo sieną atsimušusius...

Finansai
2019.11.21
„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  12

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
2019.11.21
Iki lapkričio 25 d. pratęsė PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminą

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl sistemos trikdžių iki lapkričio 25 d. (imtinai) pratęsė pridėtinės vertės...

Finansai
2019.11.21
Naujas bankas biržoje: verslo modelį sėkmingai įgyvendintų ir „Maxima“ Premium

Į Baltijos biržą susiruošęs estų kooperatyvų bankas „Coop Pank“ naudojasi skandinavų bankus sukrėtusių...

Rinkos
2019.11.21
Antras biudžetas chaoso skalėje 6

Šiandien Seime turėjo būti didžioji metų diena – pradėtas svarstyti svarbiausias šalies įstatymas – kitų metų...

Verslo aplinka
2019.11.21
Mažos palūkanos skatina „per daug rizikuoti“, įspėja ECB

Rekordiškai mažos palūkanų normos euro zonoje, kurios greičiausiai galios ir artimiausioje ateityje, skatina...

Rinkos
2019.11.20
Analitikai rėžia „Swedbank“ ir SEB akcijų vertinimus: pirkti nebepataria Premium

Europos ir JAV biržose atsinaujinus baimėms dėl JAV ir Kinijos derybų baigties, Baltijos rinkose buvo...

Rinkos
2019.11.20
V. Vasiliauskas: konkurencingam valstybiniam komerciniam bankui reikėtų apie 1 mlrd. Eur 9

Lietuvoje svarstant apie galimybę steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko (LB) valdybos...

Finansai
2019.11.20
Leista vykdyti didžiausią nuo 2008 m. krizės JAV bankų susijungimą

BB&T ir „SunTrust“ gavo paskutinį leidimą įgyvendinti didžiausią nuo 2008 metų finansų krizės laikų JAV bankų...

Rinkos
2019.11.20
Kodėl bankai tokie konservatyvūs statybos įmonių atžvilgiu

Lietuvos banko (LB) vertinimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai į statybos įmonių kreditavimą žvelgia...

Statyba ir NT
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
„Swedbank“ įtariamas pažeidęs Rusijai paskelbtas JAV sankcijas 1

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov...

Finansai
2019.11.20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 6

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau