Ar lengva būti „fintech“ startuoliu Lietuvoje?

Publikuota: 2019-10-25
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
„Lewben“ atitikties paslaugų vadovė

Inovacijos finansinių technologijų sektoriuje vis sparčiau keičia vartotojų elgesį bei skatina imtis pokyčių net ir tradicinius bankus. Žinios apie SEB banko kuriamą „fintech“ banką SEBx, sėkmės istorijos, tokios kaip estų „TransferWise“ paskelbimas brangiausiu „fintech“ Europoje bei žaibiška „Revolut“ plėtra, daugeliui sudaro įspūdį apie „fintech“ revoliuciją. Lietuvoje, kuri siekia tapti regioniniu „fintech“ centru, tokių startuolių skaičius 2018 metais išaugo 45%. Tiesa, apie trečdalis įstaigų, kurioms yra išduotos elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų licencijos, veiklos dar nevykdo.

Licencijavimo proceso metu „fintech“ bendrovės, padedamos teisininkų, sutelkia savo jėgas ties veiklos modelio pristatymu Lietuvos bankui bei standartinių dokumentų paketo parengimu. Bendrovėms, veikiančioms bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox), leidžiama išbandyti inovatyvius verslo sprendimus, kurį laiką taikant palengvinimus, suderintus su reguliuotoju. Tačiau, gavus licenciją ir pradėjus veikti įprastomis sąlygomis, susiduriama su rimtais praktiniais iššūkiais, apie kuriuos ne visos „fintech“ įmonės pagalvoja iš anksto. Daugeliu atvejų pirmieji veiklos metai skiriami susitvarkyti įvairius operacinius bei teisinius klausimus iš praktinės pusės, o nespėjus to atlikti tenka teisintis Lietuvos bankui, kad nebūtų panaikinta išduota licencija.

Pirmiausia, norint teikti finansines paslaugas kitose ES valstybėse narėse, vos gavus licenciją, reiktų pateikti prašymą Lietuvos bankui perduoti informaciją kitų valstybių narių priežiūros institucijoms. Taip pat rekomenduojama nedelsti ir kreiptis dėl prieigos prie SEPA (angl. Single Euro Payments Area) infrastruktūros per Lietuvos banko valdomą mokėjimų sistemą CENTROlink, kuri leidžia prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės bei formuoti unikalias sąskaitas IBAN formatu sau ir savo klientams. Po licencijos gavimo šis procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų, nes yra atliekamas išsamus įmonės patikrinimas, rizikos vertinimas bei testavimas CENTROlink sistemos viduje ir išorinėse mokėjimų sistemose.

Kitas ne mažiau svarbus klausimas, kurį turi spręsti kiekviena „fintech“ įmonė, yra susijęs su klientų lėšų apsaugos užtikrinimu. Pastaruoju metu centrinis bankas, tikrindamas rinkos dalyvių veiklą, šiai sričiai skiria itin daug dėmesio – kelios elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigos šiais metais sulaukė sankcijų dėl klientų lėšų laikymo ne kredito įstaigose, tad tai turėtų būti aiškus signalas dar veiklą tik planuojančioms įmonėms.

Net ir atsidaryti paprastą einamąją sąskaitą gali būti didelis iššūkis. Didieji bankai, turintys žymiai didesnę derybinę galią bei po neseniai praėjusių pinigų plovimo skandalų regione vengiantys prisiimti riziką, reikalauja „fintech“ įmonių pateikti įrodymus, kad jos imasi efektyvių priemonių dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, informacijos saugumo, įsilaužimo ar duomenų nutekinimo bei internetinio sukčiavimo prevencijos.

Įmonės, kurių vadovai ar akcininkai yra užsieniečiai, susiduria ir su itin žemiškais sunkumais, tokiais kaip oficiali korespondencija su Lietuvos banku, Valstybine mokesčių inspekcija, Registrų centru ir kitomis institucijomis, kuri yra vykdoma tik lietuvių kalba. Pavyzdžiui, gaunami elektroniniai laiškai su priminimais apie teiktinas ataskaitas centriniam bankui. O ir pačių ataskaitų vis daugėja – nuo finansinių rodiklių iki nuo metų pradžios patvirtintų naujausių ketvirtinių bei metinių pinigų plovimo prevencijai skirtų ataskaitų apie naujus klientus, reikšmingas mokėjimo operacijas, atliekamus vidinius tyrimus ir kt., kurias privalo teikti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos. Taip pat nuo praėjusių metų pabaigos atsirado nauja pareiga ir sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, kurie kartu su kitais finansų rinkos dalyviais turi teikti duomenis apie paskolų gavėjus į Paskolų rizikos duomenų bazę.

Lietuvos bankas, girdėdamas rinkos dalyvių nuogąstavimus, kiek daug resursų yra skiriama ataskaitų rengimui bei vidinių informacinių sistemų tobulinimui, pradėjo iniciatyvą, kurios tikslas – kurti išmaniojo reguliavimo technologijų („regtech“) sprendimus, skirtus palengvinti ataskaitų teikimo procesą. Ko gero, pirmiausia bus standartizuotas tokių ataskaitų teikimas, kurioms naudojami mikro lygio duomenys yra vienodos struktūros visose įstaigose, pavyzdžiui – mokėjimų informacija. Visgi iniciatyva yra pačių rinkos dalyvių rankose, kurie, kaip matome, ir taip turi daugybę rūpesčių, taigi sunku prognozuoti, kada „regtech“ taps realybe.

Dar viena sritis, aktuali daugeliui „fintech“ įmonių, yra migracijos klausimai. Dažnai bendrovių vadovai, jų šeimos nariai yra trečiųjų šalių piliečiai, kuriems, norint atvykti į Lietuvą ir čia gyventi bei dirbti, kyla klausimų, kokius dokumentus pateikti, kad gautų vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje, o galbūt ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokiems asmenims yra reikalingos kvalifikuotos konsultacijos, pagalba rengiant dokumentus, atstovavimas Migracijos departamente ar kitose migracijos klausimus kuruojančiose įstaigose. Dažnai iškyla klausimų, susijusių ir su kitomis teisės šakomis: užsieniečiams, norintiems Lietuvoje pradėti savo verslą, reikalingos įmonių bei mokesčių teisės žinios, o Lietuvoje planuojantiems dirbti užsieniečiams – darbo teisės žinios.

Akivaizdu, kad nuo pat veiklos pradžios „fintech“ įmonės ir jų vadovai turi galvoti ne tik apie verslo plėtrą ir augimą, bet ir apie tinkamą teisinės, atitikties rizikų valdymą, lanksčių informacinių sistemų kūrimą, siekiant užsitikrinti galimybes pradėti veiklą greitai, pritraukiant tinkamus partnerius bei darbuotojus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankas šią vasarą užsiminė apie planus pradėti egzaminuoti esamus ir būsimus „fintech“ vadovus, kad būtų įsitikinta jų kompetencijomis. Kitose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Estijoje, papildomą priežiūros institucijos patvirtinimą turi gauti ir atitikties specialistai.

Kol itin aktyvi darbo rinka nusistovės ir potencialūs darbuotojai įgis pakankamai kompetencijų, ką daryti naujai besikuriančioms įmonėms, negalinčioms iš karto samdyti daug kvalifikacijos įvairiose srityse turinčių specialistų, bet siekiančioms veikti efektyviai bei išvengti klaidų?

Svarbu nebijoti pripažinti, kad inovatyvių „fintech“ įmonių kūrėjai ne visada patys turi reikiamų žinių bei laiko spręsti teisinius, atitikties rizikų valdymo klausimus, todėl reikia pasirinkti tinkamus veiklos partnerius bei investuoti į darbuotojų kompetencijas. Rekomenduojama susikurti patikimų ir profesionalių partnerių tinklą, kuris, susidūrus su naujais iššūkiais, padėtų laikinai užlopyti kompetencijų spragas, kol bendrovė įgis patirties ar, išplėtusi veiklą, galės išlaikyti stiprius darbuotojus viduje.

Kalbant apie ilgalaikę strategiją, „fintech“ įmonės turi suprasti, jog yra labai naudinga dalyvauti susikūrusiose asociacijose, tokiose kaip FINTECH HUB LT, Infobalt ar kt., kuriose yra sprendžiami visiems dalyviams aktualūs klausimai, dalijamasi patirtimi, teikiamos pastabos dėl įstatymų projektų. Ne mažiau svarbu – investuoti į darbuotojų ir vadovų mokymus bei skatinti dalyvavimą teminėse konferencijose, kurių vis daugiau rengia ir Lietuvos bankas.

Komentaro autorė — Monika Narbutaitė, „Lewben“ atitikties paslaugų vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
SEB banko klientai gali dar greičiau ir patogiau teikti faktoringo sąskaitas Verslo tribūna

Faktoringo paslaugomis besinaudojantys SEB banko klientai sąskaitas bankui nuo šiol gali teikti automatiškai...

Finansai
06:00
Didžiausi pelno mokesčio mokėtojai: bankai baigia deginti mokestinius nuostolius Premium

VMI skelbia didžiausius pelno mokesčio mokėtojus 2018 m., „Swedbank“ pernai sumokėjo gerokai daugiau pelno...

Finansai
05:45
Didesnes draudimo įmokas pataria planuoti ne tik „Teslos“ gerbėjams  Premium

Draudimas yra atsparus verslo ciklų svyravimams, nes net recesijos metu žmonės įsigyja automobilių draudimą...

Finansai
05:45
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) sieks pritraukti...

Rinkos
2019.11.11
Didžiosios ES valstybės reikalauja griežtų veiksmų kovoje su pinigų plovimu

Didžiosios Europos Sąjungos valstybės ragina įkurti naują priežiūros instituciją, kuri iš valstybių narių...

Finansai
2019.11.09
Šeimos finansai: kada reikalingas raštiškas sutuoktinio leidimas ar įgaliojimas

Jei gyvenate santuokoje ir norite sudaryti sandorius nekilnojamuojo turto, akcijomis ar su šeimos įmone,...

Finansai
2019.11.09
Verslas Rytuose: „Ashburn International“ vienu sandoriu paėmė trečdalį Azerbaidžano rinkos

Vienas stambiausių Azerbaidžano bankų „Pasha bank“ el. kortelių skaitytuvų tinklui stebėti ir valdyti...

Paslaugos
2019.11.08
Šiaulių banką sekantys analitikai atnaujino akcijų vertinimus Premium 1

Penktadienį Baltijos biržoje aktyvumą gelbėjo Talino prekyvietės flagmanai. Po trečiojo ketvirčio rezultatų...

Rinkos
2019.11.08
Valstybės kontrolė: kasmet Lietuvoje nesurenkamas milijardas Eur PVM 2

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su...

Finansai
2019.11.08
Tarp didžiausių paramos gavėjų - „Mamų unija“, konservatoriai ir A. Tapino „Laisvės TV“ 1

Daugiausiai paramos gyventojai šiemet paskyrė paramos ir labdaros fondui „Mamų unija", politinei partijai...

Finansai
2019.11.08
Seime kelią skinasi pataisa, neleisianti ministrams VĮ paversti partijų lesyklėlėmis 1

Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė liberalo Simono Gentvilo pataisoms dėl Valstybės (VĮ) ir...

Finansai
2019.11.08
Naujam bankui Lietuvoje aptarnavimo skyriai ir sąskaitos nereikalingi Premium

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žengiantis estų bankas „Inbank“ Lietuvos vartojimo finansavimo ir lizingo...

Rinkos
2019.11.08
Biudžetiniai verpetai vis stipriau įsuka politikus Premium

Nors ir susiduria su opozicijos pasipriešinimu bei procedūriniais brūzgynais, pamažu į priekį juda...

Verslo aplinka
2019.11.08
„Noviti finance“ – su nauju vardu siūlo naujų finansavimo paslaugų Verslo tribūna

„Situacija rinkoje tokia, kad smulkiam verslui pasiskolinti tampa vis sudėtingiau“, – teigia Linas Armalys,...

Finansai
2019.11.07
Baltijos šalių įmonės aktyviau rengiasi galimam sunkmečiui, rodo apklausa

Dvi iš trijų stambiųjų įmonių Lietuvoje savo finansinę padėtį vertina palankiai, stebimas augantis įmonių...

Finansai
2019.11.07
Ekspertai apie tai, iš kur paimti 1,5 mlrd. Eur Premium 4

Lietuvos BVP ir mokesčių pajamų santykis nuo 29,8% 2017 m. išaugo iki 30,5% pernai. Finansų ministerija...

Finansai
2019.11.07
Didžiausia Maltos finansinių paslaugų įmonė investuoja Lietuvoje Verslo tribūna

Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje – naujas žaidėjas. Netrukus „Workland Quadrum“ biuruose įsikurs ir duris...

Finansai
2019.11.06
Premjeras tikisi, kad 2020-ųjų valstybės biudžetas bus priimtas gruodžio 10 d.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikisi, kad kitų metų valstybės biudžetas Seime bus priimtas...

Finansai
2019.11.06
Milijonierių turtą iššvaisto vaikai ir anūkai Premium 3

Vis mažiau milijonierių turtą kaupia tam, kad vaikams ir anūkams nepritrūktų geresnio kąsnio, ir vis daugiau...

Vadyba
2019.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau