Atidėliojant pertvarkas smunka VVĮ pelnas, bet politikams tai tinka

Smukęs pelnas signalizuoja, kad VVĮ veikla optimizuojama ne taip efektyviai kaip planuota, o kai kurie ministrai naudojasi gera proga prieš rinkimus nieko nekeisti ir taip išlaikyti VVĮ kontrolę.

VKC ataskaitoje nurodo, kad per 2019 metų pirmąjį pusmetį prijungimo, likvidavimo ar kitais būdais panaikintos 7 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), kurių veikla buvo neefektyvi, nuostolinga ir perteklinė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad ambicingas VVĮ centralizavimo ir pertvarkos planas sėkmingai vykdomas, tačiau realybė kiek kitokia. Pati Vyriausybė dar šią liepą metams nukėlė dalies didžiųjų VVĮ pertvarkos planus, o naujai paskirtas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius neskuba paskirti naujo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo.  

Uostas be vadovo ministrui tinka

Ministras J. Narkevičius spalio viduryje pranešė, jog nuo pavasario be vadovo likusiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) kito vadovo kol kas neieškos: jo paskyrimas atidedamas iki tol, kol KVJUD bus pertvarkyta į akcinę bendrovę.

nuotrauka::1

J. Narkevičius tokią poziciją išsakė teismams pripažinus, kad buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis Arvydą Vaitkų iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų metų pradžioje atleido teisėtai.

„Įvertinęs šią situaciją, manau, kad naujo vadovo paieškas būtų tikslinga atnaujinti, kai valstybės įmonė bus pertvarkyta į akcinę bendrovę“, – sakė J. Narkevičius, jį cituoja BNS.

Įmonių valdysenos ekspertai komentuoja, kad tai iš esmė reiškia, jog viena svarbiausių strateginių šalies VVĮ be vadovo ir krypties toliau dreifuos nuo vienerių iki dvejų metų.

Uostą planuota pertvarkyti į AB dar 2018 m. – tais metais, kai Lietuva įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), avansu įsipareigojo užbaigti VVĮ pertvarkas. Tačiau artėjant naujiems Seimo rinkimams politinės valios mąžta, be to, ministrai nelinkę perleisti VVĮ kontrolės valdyboms.

„Prisiminus, tarkime, AB „Kelių priežiūra“ performavimo iš VĮ atvejį, turto vertinimas, juridiniai ir kiti aspektai (kad ir viešųjų pirkimų organizavimas) užtrunka gana ilgai. Be to, Seimas turi suteikti leidimą keisti strateginės įmonės juridinį statusą.

Vertinant visa tai bei turint galvoje, kad A. Vaitkus pareigas paliko prieš pusmetį, gali būti, kad KVJUD vadovo gali nebūti daugiau nei metus, o gal ir dvejus“, – komentuoja Rytis Ambrazevičius, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas. 

Jo teigimu, tai nėra gera praktika. O tokiai praktikai prielaidas sukuria įstatymo spragos. Nors, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos valstybės kontroliuojamoms įmonėms sako, kad bendrovėse vadovo skyrimo pareigą turi valdyba, tačiau Lietuvos VĮ atveju ši pareiga lieka įstatymu priskirtai įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – Susisiekimo ministerijai ir konkrečiai ministrui.

„Jei panašus atvejis pasitaikytų akcinėje bendrovėje, kur paskirti vadovą turi valdyba, ir ji neplanuotų skirti vadovo taip ilgai, tokia valdyba ilgai neišliktų ir netrukus būtų pakeista pati“, – sako R. Ambrazevičius.

nuotrauka::2 right

Pelnas smuko penktadaliu

J. Narkevičius iš savo pirmtako R. Masiulio gavo gerą palikimą: VKC nurodo, kad pirmą pusmetį pelningiausiai dirbo susisiekimo sektoriaus VVĮ ir uždirbo beveik 45% viso portfelio grynojo pelno.

„Tai vienintelis sektorius, kurio grynasis pelnas išaugo, lyginant su 2018 metų pirmuoju pusmečiu. Visgi, kituose sektoriuose veikiančių įmonių gerokai kuklesni pusmečio veiklos rezultatai rodo, kad VVĮ savo išteklius galėtų skirstyti optimaliau ir kapitalą naudoti efektyviau“, – pažymi Vidas Danielius, VVĮ ataskaitą parengusio Valdymo koordinavimo centro (VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“) direktorius.

2019 m. I pusm. VVĮ uždirbo 122,9 mln. Eur grynojo pelno, t.y. 19,3% mažiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Šių metų pirmąjį pusmetį veikė 54 VVĮ, o tai yra 11 įmonių mažiau nei lygiai prieš metus, 2018 metų viduryje, arba 7 įmonėmis mažiau nei 2019-ųjų pradžioje. Didžiausią dalį reorganizuotų VVĮ sudaro valstybės įmonės teisinės formos bendrovės, kurias pertvarkyti įpareigoja ir EBPO rekomendacijos. Šiuo metu visame VVĮ portfelyje valstybės įmonių yra likę mažiau nei trečdalis.

VKC ataskaitoje nurodo, kad bendrai visų VVĮ valdomas turtas šiemet padidėjo beveik 0,4 mlrd. Eur ir birželio mėnesio pabaigoje siekė 9,7 mlrd. Eur.

Apie VVĮ veiklos rezultatus plačiau skaitykite ČIA.