R. Shilleris: nuogąstavimai dėl recesijos plinta kaip virusas, todėl gali tapti realybe

Pasakojimas apie 2020-iais užklūpsiančią recesiją yra akivaizdus it virusas plintančios istorijos pavyzdys.

„Tokios istorijos sklinda vis plačiau ir pasiekia tašką, po kurio jos gali tapti savaime išsipildančia pranašyste“, – šią savaitę pristatydamas naujausią savo knygą Niujorko akcijų biržoje sakė R. Shilleris, jį cituoja CNBC.

O tokie staiga išpopuliarėję pasakojimai išties yra labai seni. Pavyzdžiui, nuogąstavimai, kad mašinos perims iš žmonių darbus buvo labai gajūs dar 1830 m., kuomet pirmieji žemės ūkio padargai pakeitė žmonių darbą laukuose.

Seniai primirštos baimės

Skleidžiamos baimės, kad robotai perims iš žmonių darbus buvo populiarios apie 1920-1930 m., totali veiklos automatizacija – apie 1950 m., o dirbtinio intelekto šmėkla žmoniją persekioja nuo 1980-ųjų.

R. Shilleris teigia, kad jo naujoji knyga skirta istorijų pasakojimui, kadangi žmonės supantį pasaulį suvokia vieni kitiems pasakodami įvairias istorijas.

„Suprantate, žmonės gimę skleisti paskalas, tai įgimta savybė. O mums patinka pasakojimai. Tuomet mes pasirenkame kurį vieną asmenį ir kalbame apie jį nepertraukiamai. Tai tik parodo, kad nesame visiškai racionalios būtybės“, – aiškino ekonomistas.

Nobelio premijos laureatas R. Shilleris įsitikinęs, kad turėtume skirti daugiau laiko tyrinėjimams, kodėl vienos ar kitos istorijos plinta kaip virusas. Knygoje sąmoningai naudojama medicininė terminija – virusas, epidemija.

Jo teigimu, atėjo laikas tokias istorijas vertinti, kaip tam tikrą užkrečiamos ligos formą, kuri perduodama iš lūpų į lūpas.

Paaiškino, kodėl populiarus Bitkoinas

Knygos autorius pažymi, kad, pavyzdžiui, Bitkoinas, šios kriptovaliutos istorija, pastaraisiais metais tapo populiari, todėl, kad žmonės trokšta ekonominės laisvės, baiminasi ekonominės nelygybės, o taip pat siekia priklausyti kosmopolitų, techologiškai pažengusių ir į ateitį žvelgiančių žmonių grupei.

R. Shilleris knygoje pažymi, kad ekonomistai gerai prognozuoti ateitį gali tik du ketvirčius į priekį, o ilgesnės – 12 mėnesių – prognozės pastarąjį pusšimtį metų buvo nieko vertos. Tad jis linki tobulinti ekonomikos teoriją atsižvelgiant į žmonių elgsenos ypatumus.

„Turime pripažinti, kad žmonės nėra racionalios būtybės, o jų veiksmus nulemia tam tikros istorijos, kuriomis jie patiki, jomis gyvena tol, kol pamiršta. Tad ekonominiams įvykiams kylant vėl ir vėl be jokios aiškios priežasties, atėjo laikas pagalvoti, ar nereikėtų kokių nors esminių ekonominės teorijos korekcijų“, – sakė R, Shilleris.

Štai kaip R. Shilleris paaiškina, kodėl šiemet tapo tokie populiarūs teiginiai apie kitąmet kilsiančią ekonominę recesiją ir blogas prekybos karų pasekmes.

• 2020 m. įvyks ekonominė recesija:

„Žmonės lyg užburti kalba apie verslo ciklus, taigi jie sako, kad jau seniai atėjo laikas recesijai arba dar sako, kad įvyko pajamingumų inversija. Tokios istorijos sklinda vis plačiau ir pasiekia tašką, po kurio jos gali tapti savaime išsipildančia pranašyste. O pajamingumų inversija sukelia nuosmukį tik todėl, kad žmonės taip galvoja“, – kalba knygos autorius.

Pajamingumų inversija (angl. inverted curve yied), t.y. kai ilgalaikių VVP palūkanos tampa mažesnėmis už trumpalaikių, nors turėtų būti atvirkščiai.

• Importo tarifai ir prekybos karai kenkia pasaulinei ekonomikai:

„Šiuolaikinė šio reiškinio sąvoka susiformavo Didžiosios Depresijos metais. Ir visa tai sukosi apie atsakomuosius veiksmus. Prieš 200 m. muitai tebuvo būdas surinkti mokesčius. Tuo metu dar nebuvo jokio pajamų mokesčio, tad reikėjo kažkaip prasimanyti pinigų ir čia nebuvo labai daug erdvės kokioms tai istorijoms. Tačiau vėliau pradėta galvoti, kad štai bus karas, prekybos karas, o tai jau skamba išties labai blogai, ir tai gąsdina žmones“.