Vyriausybė pritarė 2020 m. Valstybės biudžeto projektui: pajamos auga sparčiau už BVP

Pajamos ir išlaidos didėja gerokai sparčiau už prognozuoją nominalų BVP augimą 2020 m. Finansų ministerija numato, kad Lietuvos ekonomika kitais metais skaičiuojant to meto kainomis augs 5,2% (skaičiuojant palyginamosiomis kainomis — 2,4%), o išlaidos auga 8%.

Vilius Šapoka, finansų ministras, pažymi, kad Valstybės biudžetas yra realistinis, subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau.

„Ekonominė aplinka prastėja, daugelis tarptautinių institucijų mažina pasaulio BVP augimo prognozę, todėl turime išlikti budrūs", — pabrėžia V. Šapoka. Jeigu Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos prekybos karas tęsis, pasaulio BVP šis konfliktas gali sumažinti 0,8%. Savo ruožtu „Brexit“ be susitarimo Europos Sąjungos BVP per kelis metus gali apkarpyti dar keliais procentais. Šiuo metu prognozuojama, kad euro zona kitais metais augs vienu procentu, o Vokietija, Prancūzija dar lėčiau, todėl Didžiosios Britanijos pasitraukimas be susitarimo gali nustumti ES į recesiją.

Finansų ministras pabrėžia, kad svarbiausia kitais metais išlaikyti 0,2% viešųjų finansų perteklių nuo BVP, nes to reikalauja fiskalinę drausmę reglamentuojantys įstatymai. Valstybės biudžeto išlaidos kitais metais auga lėčiau nei pajamos, nes reikia kaupti rezervus. Planuojama, kad šių metų pabaigoje jie sieks 2,2% nuo BVP, o 2020 m. pabaigoje – 3,3% nuo šalies BVP.

Tarptautinis valiutos fondas paprastai šaliai rekomenduoja sukaupti iki 8% BVP dydžio rezervą, tačiau Lietuva priklauso euro zonai ir turi priėjimą prie Europos stabilumo mechanizmo (ESM), todėl jai pakanka ir mažesnių rezervų. ESM yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios funkcija – sutelkti finansinę paramą euro zonos valstybėms, kurios susiduria su finansavimo problemomis.

Planuojamos biudžeto pajamos kitais metais augs 959 mln. Eur, iki 11.545 mln. Eur. Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – jos turėtų siekti 4.149 mln. Eur, arba 8% (307 mln. Eur) daugiau nei šiemet. Į Valstybės pajamų eilutę įskaičiuotos ir pajamos iš bankų aktyvų mokesčio (52 mln. Eur) ir prekybos tinklų apmokestinimo (31,9 mln. Eur).

„Dėl bankų aktyvų ir prekybininkams taikomų mokesčių kviesime aktyviai diskutuoti visas suinteresuotas puses", — teigia V. Šapoka. Jeigu Seimas jų nepatvirtins, reikės karpyti išlaidas. Valstybės biudžeto išlaidos turėtų didėti 940 mln. Eur, iki 12.646 mln. Eur. Daugiausiai lėšų skirta socialinei apsaugai ir skurdo mažinui – 761 mln. Eur. Tai daugiau nei pusė viso lėšų augimo kitais metais. Nors valstybės biudžetas išlieka su deficitu, kitose valstybės kišenėse planuojamas perteklius, todėl Lietuva kitais metais planuoja padidinti savo rezervus.

[infogram id="84d6b534-a810-417f-8a1a-0780458f4a2a" prefix="wrA" format="interactive" title="2020 m. biudžetai, mln. Eur"] [infogram id="97c2e345-2222-476a-8011-ef874dd1c692" prefix="VFG" format="interactive" title="Biudžeto projektas: pajamų pokytis 2020 m. vs 2019 m. planas"]

[infogram id="92a49b77-0053-460f-84ff-dc534eaadbb9" prefix="G4g" format="interactive" title="Valdžios sektoriaus balansas 2007-2020 m., % nuo BVP"] [infogram id="5d9cbd5b-3b20-4a79-9a74-e12618f2888d" prefix="7yS" format="interactive" title="Rezervai 2013-2022 m., % BVP"]

[infogram id="cff5f5fb-2259-42ae-8a63-c5010c08eb98" prefix="YpK" format="interactive" title="Socialinė apsauga, biudžeto projektas"]  [infogram id="5e2c61d6-5b29-40d2-8bc3-8fa8e4d34d04" prefix="lmA" format="interactive" title="Skurdo mažinimas, biudžeto projektas"]

[infogram id=“612fedac-9f5f-4216-a14a-4e5c4becec88“ prefix=“whc“ format=“interactive“ title=“Savaivaldybių biudžetų pajamos, 2020 m. biudžeto projektas“]