Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur

Publikuota: 2019-10-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos įsigaliotų, žemės ūkyje naudojamas dyzelinas būtų apmokestinamas 81 Eur už 1.000 litrų. Žemės ūkio bendruomenė, be abejonės, tuo pasipiktintų – juk tai drastiškas didinimas nuo 56 Eur iki 81 Eur ( 44,6%).

Bet, gerbiamieji, visi kiti turės mokėti po 372 Eur už 1.000 litrų.  (Apie visas ūkininkams taikomas lengvatas skaitykite „Lietuvoje yra lygesnių už kitus ir jiems ne gėda“.) Pagal Finansų ministerijos parengtą 2019 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų apžvalgą, akcizų, pelno ir gyventojų pajamų mokesčių lengvatos žemės ūkiui per metus valstybės biudžetą patuštins maždaug 124 mln. Eur.

Savivaldybių biudžetai dėl žemės mokesčio lengvatos neteks dar 30 mln. Eur. O kur dar nekilnojamo turto mokesčio lengvata. Gal 154 mln. Eur ar net daugiau atrodo nedaug? Bet palyginkime situaciją kad ir su dažnai linksniuojamais verslo liudijimais: dėl jų Finansų ministerija apskaičiavo 3 mln. Eur valstybės biudžeto netekimus. Taigi, įvertinant, kad su verslo liudijimais dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sudaro maždaug pusę tiek, kiek yra ūkininkų, vadinasi pastarieji vidutiniškai gauna 26 kartus daugiau mokesčių lengvatų, negu dirbantieji su verslo liudijimais.

Be to, nei dirbantieji su verslo liudijimais, nei kiti negauna tiesioginių išmokų. O čia jau tikrieji pinigai. Per 2018 m. pagal įvairias paraiškas Nacionalinė mokėjimų agentūra iš viso išmokėjo 491 mln. Eur tiesioginių išmokų žemės ūkio subjektams. Apie 463 mln. Eur buvo skirta iš ES lėšų, tuo tarpu Lietuvos mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto atseikėjo apie 28 mln. Eur.

2018 m. už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius išmokėta dar apie 9 mln. Eur siekianti ES parama. Žemės ūkio subjektams, patyrusiems nuostolių žuvus žemės ūkio augalams dėl gausių kritulių 2017 metais, pernai Lietuvos mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto sumokėjo dar antra tiek (apie 9 mln. Eur). Tai nestebina, nes, remiantis Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2018 m. pasėlius nuo stichinių meteorologinių reiškinių draudė tik apie 600 ūkių, t. y. vos 0,5% visų ūkių, o ūkinius gyvūnus – dar mažiau, vos apie 100 ūkių (0,09% visų ūkių).

Nepamirškime ir Lietuvos kaimo plėtros programos – ją įgyvendinant 2018 m. patvirtinta 1,27 mlrd. Eur paramos suma. Beveik visa ji yra išmokėta. Ne paslaptis, kad visos šios išmokos, skirtingai nei subsidijos kituose sektoriuose, nėra apmokestinamos pelno mokesčiu. Tad ašarojimas, kad per paskutinę mokesčių reformą ūkininkams buvo šiek tiek padidintas pelno mokestis, užuojautos jausmo tikrai neturėtų sukelti.

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 114.572 ūkininkų ūkiai. O pagal Statistikos departamento skelbiamą informaciją, žemės ūkio veikla besiverčiančių juridinių asmenų buvo 2.335. Sunku tiksliai pasakyti, kiek ūkininkų ūkių įregistruota tik dėl akių, siekiant ne tiesioginių išmokų ar mokesčių lengvatų, o kitokios naudos. Pavyzdžiui, ūkininku užsiregistravęs asmuo gali pasistatyti sodybą nerengdamas detaliųjų planų. Vienintelis reikalavimas – kad sklypas būtų bent 0,5 ha (50 arų). Net Aplinkos ministerija neseniai susirūpino, kad pastarąja išimtimi masiškai piktnaudžiaujama, nes ji leidžia gyvenamąjį namą pasistatyti ten, kur kitomis aplinkybėmis to padaryti būtų negalima. Žemės ūkio ministras taip pat pripažįsta, kad apie 10% visų ūkininkų apskritai yra „sofos“ ūkininkai – žemės net nedirbantys, bet sugebantys gauti išmokų. Taigi, tikrų ūkininkų veikiausiai yra mažiau negu 100.000. Tai tesudaro vos kelis procentus visų Lietuvos gyventojų.

Paskutinės mokesčių reformos šūkis buvo „milijardas – milijonui“. O žemės ūkyje įvairiais kanalais suteka kone 2 milijardai eurų mažiau negu 100.000 asmenų.

Verslo esmė – kurti pridėtinę vertę ir pasidalinti ja su darbuotojais ir valstybe. Regis, žemės ūkio versle kalbėti apie pridėtą vertę sunku, bet iš kitų sektorių atimtos ir žemės ūkiui atiduotos vertės sumos – milžiniškos. Klausimas, ką darys kita karta, paveldėjusi tokį nekonkurencingą ūkį?

Gal Valstybės kontrolė galėtų atlikti šio sektoriaus rėmimo kaštų ir naudos analizę, nes kažkas čia iš esmės yra ne taip. Gal paaiškėtų, kad geriau 2/3 žemės apskritai nedirbti, o užsodinti mišku. Ir klimato kaitą pristabdytume, ir politikams su valdininkais būtų kur grybauti, nereikėtų to daryti ministerijų ir Seimo koridoriuose.

Komentaro autorius - Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

VMI sietas kiauras – nesusieja bankų sąskaitų su gyventojų deklaracijomis Premium

Valstybinė mokesčių inspekcija nesugeba susieti didelių sumų gyventojų banko sąskaitose su gyventojų ir...

Finansai
05:45
Didžiausioje Lietuvos kredito unijoje – „Bankorus“ žlugimo sukeltos baimės ir vadovų raminimai Premium

Rato kredito unijos, kuri planuoja tapti banku, pajininkai baiminasi, kad kriptoturto platformos „Bankorus“...

Rinkos
2019.11.21
Darbo užmokestis III ketvirtį išaugo 9,5%

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5% ir trečiąjį ketvirtį siekė 1.277 Eur. Tokias ir...

Finansai
2019.11.21
Lietuvoje trečdaliu per daug mokytojų ir nėra „galimybių lango“ tai pakeisti Premium 3

Mūsų šalyje mokinių skaičius per pastaruosius 20 metų sumažėjo perpus, todėl turime per daug mokytojų ir...

Finansai
2019.11.21
TVF: 2020 m. biudžeto tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos optimistiškai Premium

Numatyti 2020 m. biudžeto balanso tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos per optimistiškai, ypač...

Finansai
2019.11.21
TVF misijos Lietuvoje vadovas: bankų mokestis turės padarinių Premium 5

Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, į Seimo sieną atsimušusius...

Finansai
2019.11.21
„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  11

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
2019.11.21
Iki lapkričio 25 d. pratęsė PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminą

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl sistemos trikdžių iki lapkričio 25 d. (imtinai) pratęsė pridėtinės vertės...

Finansai
2019.11.21
Naujas bankas biržoje: verslo modelį sėkmingai įgyvendintų ir „Maxima“ Premium

Į Baltijos biržą susiruošęs estų kooperatyvų bankas „Coop Pank“ naudojasi skandinavų bankus sukrėtusių...

Rinkos
2019.11.21
Antras biudžetas chaoso skalėje 6

Šiandien Seime turėjo būti didžioji metų diena – pradėtas svarstyti svarbiausias šalies įstatymas – kitų metų...

Verslo aplinka
2019.11.21
Mažos palūkanos skatina „per daug rizikuoti“, įspėja ECB

Rekordiškai mažos palūkanų normos euro zonoje, kurios greičiausiai galios ir artimiausioje ateityje, skatina...

Rinkos
2019.11.20
Analitikai rėžia „Swedbank“ ir SEB akcijų vertinimus: pirkti nebepataria Premium

Europos ir JAV biržose atsinaujinus baimėms dėl JAV ir Kinijos derybų baigties, Baltijos rinkose buvo...

Rinkos
2019.11.20
V. Vasiliauskas: konkurencingam valstybiniam komerciniam bankui reikėtų apie 1 mlrd. Eur 7

Lietuvoje svarstant apie galimybę steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko (LB) valdybos...

Finansai
2019.11.20
Leista vykdyti didžiausią nuo 2008 m. krizės JAV bankų susijungimą

BB&T ir „SunTrust“ gavo paskutinį leidimą įgyvendinti didžiausią nuo 2008 metų finansų krizės laikų JAV bankų...

Rinkos
2019.11.20
Kodėl bankai tokie konservatyvūs statybos įmonių atžvilgiu

Lietuvos banko (LB) vertinimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai į statybos įmonių kreditavimą žvelgia...

Statyba ir NT
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
„Swedbank“ įtariamas pažeidęs Rusijai paskelbtas JAV sankcijas 1

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov...

Finansai
2019.11.20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 6

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau