2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas

Publikuota: 2019-10-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Tokie pokyčiai numatyti 2020 m. valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektuose ir įsigalios, jeigu tam pritars Seimas.

„Beveik visi sprendimai yra nukreipti į gyventojų pajamų didinimą. Vaiko pinigais tikimės toliau sumažinti vaikų skurdo riziką, didžiausio efekto tikimės toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina du ir daugiau vaikų, – pranešime cituojamas Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras. – Senatvės ir netekto darbingumo pensijos šiemet augs 8,11%. Tai reiškia, kad pirmąkart pensijų augimas pralenks darbo užmokesčio augimui“.

Šeima ir vaikai

Kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu nuo 50 iki 60 Eur planuojama didinti vaiko pinigus, kurie kas mėnesį mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų.

Išmoka vaikui gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Kitąmet planuojama didinti ir papildomą išmoką, kuri bus skiriama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams. Papildoma išmoka vaikui didės nuo 20 iki 40 Eur. Tai reiškia, kad neįgalūs, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai kas mėnesį gaus po 100 Eur.

Į vaiko pinigus su papildoma išmoka vaikui, tai yra į 100 Eur kas mėnesį, galės pretenduoti daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų, nes Seimui siūloma nustatyti, kad nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 250 Eur, neskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Iki šiol vertinamų pajamų riba buvo 183 Eur. Universalią išmoką vaikui Lietuvoje gauna apie 508.600 vaikų.

Kitąmet taip pat planuojama didinti vienkartines išmokas nėščioms moterims, kurios neturi sukaupusios pakankamo socialinio draudimo stažo, kad gautų motinystės išmoką iš „Sodros“. Tokia vienkartinė išmoka didės nuo 76 iki 250 Eur.

Nemokamas maitinimas

Nuo kitų metų sausio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ketinama pasiūlyti visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams.

Jeigu Seimas pritartų siūlymui nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49.600 mokinių.

Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 Eur, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, pakils iki 187,5 Eur.

[infogram id=“be0d235a-8217-4c39-b762-fe00f9c4ab50“ prefix=“WiC“ format=“interactive“ title=“Ką planuojame 2020 metams?“]

Minimalioji alga

2020 metais didės minimalioji mėnesio alga, kuri pagal Darbo kodeksą gali būti mokama tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams. Minimali alga paaugs nuo 555 Eur iki 607 Eur prieš mokesčius, minimalus valandinis atlygis – nuo 3,39 Eur iki 3,72 Eur.

Minimalią algą ir mažiau Lietuvoje uždirba apie 156.000 darbuotojų.

Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir didžiajai daliai viešajame bei biudžetiniame sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įskaitant pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus.

Darbo užmokestis didės didinant pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 Eur bei kilstelint minimaliuosius pareiginės algos koeficientus A, B ir C lygio pareigybėms.

Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį, o pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį dydį padauginus iš nustatyto pareiginės algos koeficiento. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200.000 viešojo sektoriaus tarnautojų ir darbuotojų.

Švietimo sektoriaus darbuotojams paliekami maksimalūs pareiginės algos koeficientai ir panaikinamos koeficientų ribos. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgus į švietimo darbuotojų profesinių sąjungų siūlymus ir į Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurią Vyriausybės vardu pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis ir profesinės sąjungos.

Viešojo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat aktualu, kad pastovioji pareiginės algos dalis sudarytų didesnę dalį nei kintamoji. Dėl šios priežasties didinami maksimalūs pareiginės algos koeficientai, bet mažinama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri galės siekti nebe 50% nuo pastoviosios dalies, o 40%. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovų ir atlikėjų kintamoji algos dalis galės siekti iki 160% nuo pastoviosios algos dalies, o ne 200%, kaip buvo anksčiau.

Pensijos ir neįgalieji

Planuojama, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet augs 8,11% ir pirmą kartą viršys darbo užmokesčio augimą. Pasak Finansų ministerijos prognozių, darbo užmokestis kitąmet paūgės 7,4%.

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. pasieks 374 Eur, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 395 Eur.

Netekto darbingumo pensijas gauna gyventojai, kurie yra netekę 45% ar daugiau savo darbingumo. Netekto darbingumo pensijos dydis skiriasi kas 5 darbingumo lygio procentinius punktus – didesnę negalią turintys žmonės gauna didesnes pensijas, nei turintieji mažesnę negalią. Lietuvoje iš viso yra apie 615.000 senatvės ir 172.000 netekto darbingumo, invalidumo pensininkų.

Kitąmet didės ir priemokos iš valstybės biudžeto mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalios algos per mėnesį.

Konkreti priemoka asmeniui priklausys nuo įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 256 Eur per mėnesį.

256 Eur – tai kitų metų planuojamas minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD), kuris apskaičiuojamas vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis, metinės infliacijos ateinančių metų prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. Priemokas prie pensijų gauna apie 72.000 asmenų.

2020 m. didės šalpos išmokos, kurias gauna apie 60.000 asmenų. Šalpos pensijos mokamos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o šį dydį siūloma kilstelti nuo 132 iki 140 Eur. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų 4–18 Eur.

Tikslinės kompensacijos mokamos neįgaliesiems, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai: pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikis, pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikis. Tai – papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93.000 asmenų. Tikslinių kompensacijų dydis priklauso nuo bazės, o šią siūloma didinti nuo 114 iki 117 Eur.

Valstybės remiamos pajamos

Valstybės remiamų pajamų dydį kitąmet siūloma didinti nuo 122 iki 125 Eur. Šis dydis taikomas vertinant, ar konkretus žmogaus, šeima turi teisę gauti socialinę paramą, tačiau į bendras pajamas neskaičiuojami vaiko pinigai ir 15–35% darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.

Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, vienkartinės įsikūrimo pašalpos prieglobsčio gavėjams, mėnesinės piniginės pašalpos prieglobsčio gavėjams būtiniausioms reikmėms, pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms užsieniečiams, gyvenantiems Pabėgėlių priėmimo centre, mokėjimo už socialines paslaugas (išskyrus trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą) dydžiai, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims, taip pat teisė į papildomą išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms, į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei paramą palaikams parvežti. Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidėtų nuo 81,2 iki 83,2 Eur.

Bazinė išmoka

Bazinę socialinę išmoką ketinama didinti nuo 38 iki 39 Eur. Tai dar vienas dydis, nuo kurio priklauso kitos išmokos: vaiko pinigai, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos, rūpybos išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, globos, rūpybos išmokos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, išmoka įvaikinus vaiką, laikinosios vaiko priežiūros išmoka, laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, artistų kompensacinės išmokos, vaikų išlaikymo išmokos, socialinė parama mokiniams, transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems, dalinė neįgalių studentų studijų išlaidų kompensacija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

VMI sietas kiauras – nesusieja bankų sąskaitų su gyventojų deklaracijomis Premium

Valstybinė mokesčių inspekcija nesugeba susieti didelių sumų gyventojų banko sąskaitose su gyventojų ir...

Finansai
05:45
Didžiausioje Lietuvos kredito unijoje – „Bankorus“ žlugimo sukeltos baimės ir vadovų raminimai Premium

Rato kredito unijos, kuri planuoja tapti banku, pajininkai baiminasi, kad kriptoturto platformos „Bankorus“...

Rinkos
2019.11.21
Darbo užmokestis III ketvirtį išaugo 9,5%

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5% ir trečiąjį ketvirtį siekė 1.277 Eur. Tokias ir...

Finansai
2019.11.21
Lietuvoje trečdaliu per daug mokytojų ir nėra „galimybių lango“ tai pakeisti Premium 3

Mūsų šalyje mokinių skaičius per pastaruosius 20 metų sumažėjo perpus, todėl turime per daug mokytojų ir...

Finansai
2019.11.21
TVF: 2020 m. biudžeto tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos optimistiškai Premium

Numatyti 2020 m. biudžeto balanso tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos per optimistiškai, ypač...

Finansai
2019.11.21
TVF misijos Lietuvoje vadovas: bankų mokestis turės padarinių Premium 5

Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, į Seimo sieną atsimušusius...

Finansai
2019.11.21
„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  11

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
2019.11.21
Iki lapkričio 25 d. pratęsė PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminą

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl sistemos trikdžių iki lapkričio 25 d. (imtinai) pratęsė pridėtinės vertės...

Finansai
2019.11.21
Naujas bankas biržoje: verslo modelį sėkmingai įgyvendintų ir „Maxima“ Premium

Į Baltijos biržą susiruošęs estų kooperatyvų bankas „Coop Pank“ naudojasi skandinavų bankus sukrėtusių...

Rinkos
2019.11.21
Antras biudžetas chaoso skalėje 6

Šiandien Seime turėjo būti didžioji metų diena – pradėtas svarstyti svarbiausias šalies įstatymas – kitų metų...

Verslo aplinka
2019.11.21
Mažos palūkanos skatina „per daug rizikuoti“, įspėja ECB

Rekordiškai mažos palūkanų normos euro zonoje, kurios greičiausiai galios ir artimiausioje ateityje, skatina...

Rinkos
2019.11.20
Analitikai rėžia „Swedbank“ ir SEB akcijų vertinimus: pirkti nebepataria Premium

Europos ir JAV biržose atsinaujinus baimėms dėl JAV ir Kinijos derybų baigties, Baltijos rinkose buvo...

Rinkos
2019.11.20
V. Vasiliauskas: konkurencingam valstybiniam komerciniam bankui reikėtų apie 1 mlrd. Eur 7

Lietuvoje svarstant apie galimybę steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko (LB) valdybos...

Finansai
2019.11.20
Leista vykdyti didžiausią nuo 2008 m. krizės JAV bankų susijungimą

BB&T ir „SunTrust“ gavo paskutinį leidimą įgyvendinti didžiausią nuo 2008 metų finansų krizės laikų JAV bankų...

Rinkos
2019.11.20
Kodėl bankai tokie konservatyvūs statybos įmonių atžvilgiu

Lietuvos banko (LB) vertinimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai į statybos įmonių kreditavimą žvelgia...

Statyba ir NT
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
„Swedbank“ įtariamas pažeidęs Rusijai paskelbtas JAV sankcijas 1

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov...

Finansai
2019.11.20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 6

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau