2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas

Publikuota: 2019-10-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Tokie pokyčiai numatyti 2020 m. valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektuose ir įsigalios, jeigu tam pritars Seimas.

„Beveik visi sprendimai yra nukreipti į gyventojų pajamų didinimą. Vaiko pinigais tikimės toliau sumažinti vaikų skurdo riziką, didžiausio efekto tikimės toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina du ir daugiau vaikų, – pranešime cituojamas Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras. – Senatvės ir netekto darbingumo pensijos šiemet augs 8,11%. Tai reiškia, kad pirmąkart pensijų augimas pralenks darbo užmokesčio augimui“.

Šeima ir vaikai

Kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu nuo 50 iki 60 Eur planuojama didinti vaiko pinigus, kurie kas mėnesį mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Išmoka vaikui gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Kitąmet planuojama didinti ir papildomą išmoką, kuri bus skiriama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams. Papildoma išmoka vaikui didės nuo 20 iki 40 Eur. Tai reiškia, kad neįgalūs, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai kas mėnesį gaus po 100 Eur.

Į vaiko pinigus su papildoma išmoka vaikui, tai yra į 100 Eur kas mėnesį, galės pretenduoti daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų, nes Seimui siūloma nustatyti, kad nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 250 Eur, neskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Iki šiol vertinamų pajamų riba buvo 183 Eur. Universalią išmoką vaikui Lietuvoje gauna apie 508.600 vaikų.

Kitąmet taip pat planuojama didinti vienkartines išmokas nėščioms moterims, kurios neturi sukaupusios pakankamo socialinio draudimo stažo, kad gautų motinystės išmoką iš „Sodros“. Tokia vienkartinė išmoka didės nuo 76 iki 250 Eur.

Nemokamas maitinimas

Nuo kitų metų sausio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ketinama pasiūlyti visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams.

Jeigu Seimas pritartų siūlymui nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49.600 mokinių.

Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 Eur, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, pakils iki 187,5 Eur.

[infogram id=“be0d235a-8217-4c39-b762-fe00f9c4ab50“ prefix=“WiC“ format=“interactive“ title=“Ką planuojame 2020 metams?“]

Minimalioji alga

2020 metais didės minimalioji mėnesio alga, kuri pagal Darbo kodeksą gali būti mokama tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams. Minimali alga paaugs nuo 555 Eur iki 607 Eur prieš mokesčius, minimalus valandinis atlygis – nuo 3,39 Eur iki 3,72 Eur.

Minimalią algą ir mažiau Lietuvoje uždirba apie 156.000 darbuotojų.

Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir didžiajai daliai viešajame bei biudžetiniame sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įskaitant pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus.

Darbo užmokestis didės didinant pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 Eur bei kilstelint minimaliuosius pareiginės algos koeficientus A, B ir C lygio pareigybėms.

Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį, o pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį dydį padauginus iš nustatyto pareiginės algos koeficiento. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200.000 viešojo sektoriaus tarnautojų ir darbuotojų.

Švietimo sektoriaus darbuotojams paliekami maksimalūs pareiginės algos koeficientai ir panaikinamos koeficientų ribos. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgus į švietimo darbuotojų profesinių sąjungų siūlymus ir į Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurią Vyriausybės vardu pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis ir profesinės sąjungos.

Viešojo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat aktualu, kad pastovioji pareiginės algos dalis sudarytų didesnę dalį nei kintamoji. Dėl šios priežasties didinami maksimalūs pareiginės algos koeficientai, bet mažinama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri galės siekti nebe 50% nuo pastoviosios dalies, o 40%. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovų ir atlikėjų kintamoji algos dalis galės siekti iki 160% nuo pastoviosios algos dalies, o ne 200%, kaip buvo anksčiau.

Pensijos ir neįgalieji

Planuojama, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet augs 8,11% ir pirmą kartą viršys darbo užmokesčio augimą. Pasak Finansų ministerijos prognozių, darbo užmokestis kitąmet paūgės 7,4%.

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. pasieks 374 Eur, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 395 Eur.

Netekto darbingumo pensijas gauna gyventojai, kurie yra netekę 45% ar daugiau savo darbingumo. Netekto darbingumo pensijos dydis skiriasi kas 5 darbingumo lygio procentinius punktus – didesnę negalią turintys žmonės gauna didesnes pensijas, nei turintieji mažesnę negalią. Lietuvoje iš viso yra apie 615.000 senatvės ir 172.000 netekto darbingumo, invalidumo pensininkų.

Kitąmet didės ir priemokos iš valstybės biudžeto mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalios algos per mėnesį.

Konkreti priemoka asmeniui priklausys nuo įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 256 Eur per mėnesį.

256 Eur – tai kitų metų planuojamas minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD), kuris apskaičiuojamas vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis, metinės infliacijos ateinančių metų prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. Priemokas prie pensijų gauna apie 72.000 asmenų.

2020 m. didės šalpos išmokos, kurias gauna apie 60.000 asmenų. Šalpos pensijos mokamos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o šį dydį siūloma kilstelti nuo 132 iki 140 Eur. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų 4–18 Eur.

Tikslinės kompensacijos mokamos neįgaliesiems, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai: pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikis, pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikis. Tai – papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93.000 asmenų. Tikslinių kompensacijų dydis priklauso nuo bazės, o šią siūloma didinti nuo 114 iki 117 Eur.

Valstybės remiamos pajamos

Valstybės remiamų pajamų dydį kitąmet siūloma didinti nuo 122 iki 125 Eur. Šis dydis taikomas vertinant, ar konkretus žmogaus, šeima turi teisę gauti socialinę paramą, tačiau į bendras pajamas neskaičiuojami vaiko pinigai ir 15–35% darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.

Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, vienkartinės įsikūrimo pašalpos prieglobsčio gavėjams, mėnesinės piniginės pašalpos prieglobsčio gavėjams būtiniausioms reikmėms, pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms užsieniečiams, gyvenantiems Pabėgėlių priėmimo centre, mokėjimo už socialines paslaugas (išskyrus trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą) dydžiai, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims, taip pat teisė į papildomą išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms, į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei paramą palaikams parvežti. Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidėtų nuo 81,2 iki 83,2 Eur.

Bazinė išmoka

Bazinę socialinę išmoką ketinama didinti nuo 38 iki 39 Eur. Tai dar vienas dydis, nuo kurio priklauso kitos išmokos: vaiko pinigai, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos, rūpybos išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, globos, rūpybos išmokos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, išmoka įvaikinus vaiką, laikinosios vaiko priežiūros išmoka, laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, artistų kompensacinės išmokos, vaikų išlaikymo išmokos, socialinė parama mokiniams, transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems, dalinė neįgalių studentų studijų išlaidų kompensacija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
11:01
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 38

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku