Kaip Lietuva nesurinko 500 mln. Eur PVM

Publikuota: 2019-10-11
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuva ėmėsi naujų pajamų šaltinių į šalies biudžetus paieškos. Jau po pirmosios jų peržiūros daugelio akys nukrypo į šešėlinę ekonomiką.

Taip pat daug kam kilo klausimas, kodėl ji traukiasi vėžlio greičiu, kodėl Lietuvos PVM atotrūkis (skirtumas tarp pagal teisės aktus galimo surinkti PVM ir surenkamo) pastaruosius kelerius metus nemažėja. Sekdami problemos pėdomis aptinkame, kad viena išmaniojo mokesčių administravimo (i.MAS) dalių – kasos aparatų posistemis i.EKA pagal planus jau nuo 2018 m. turėjo rinkti informaciją apie į kasos aparatus įmušamus čekius, tačiau jo iki šiol nėra.

Administravimo sistemos i.MAS traukinys Lietuvoje pajudėjo 2015 m., o išmaniųjų kasos aparatų posistemis i.EKA turėjo būti jo avangarde. Tuomet išmaniojo mokesčių administravimo sistemos diegėjai pasakojo, kad Gruzijoje, Portugalijoje, kurios įsidiegė išmaniuosius kasos aparatus, deklaruojamos pajamos išaugo 20%. Pernai Lietuva surinko 3,5 mlrd. Eur PVM. Jeigu mūsų šaliai būtų pavykę padaryti tokį proveržį, papildomai į biudžetą būtų įkritę 500–700 mln. Eur PVM – jau nekalbant apie kitus mokesčius. Iš tikrųjų mums užtektų ir dvigubai mažesnės sumos.

Kuriant i.EKA koncepciją, buvo surinkta informacija apie dabar egzistuojančius mokesčių vengimo būdus naudojant kasos aparatus. Pasirodo, kad jų yra net 24 ir tik vienas jų – čekio neišdavimas. Minėtas modulis turėjo užtikrinti, kad duomenis būtų automatiškai siunčiami VMI ir vėliau jų jau nebegalima būtų pakeisti.

Tačiau pasikeitus valdžiai pasikeitė ir prioritetai, šis išmaniosios kasos aparatų modelis buvo nustumtas į i.MAS darbų grafiko apačią. Vėliau pasirodė informacija, kad jis turi startuoti 2018 m. Vėliau buvo nurodyti kiti terminai – antroji 2019 m. pusė. Dabar ši data jau nukelta – teigiama, kad sistema turėtų pradėti veikti 2020 m. viduryje.

Suprantama, kad tokie projektai yra per daug sudėtingi, kad jais galima būtų užsiimti šalia kitų darbų. Tačiau tam ir sudaroma Vyriausybė, kad išskirtų savo veiklos prioritetus – paimtų skaičiuotuvą ir įvertintų, kokie veiksmai gali duoti daugiausia naudos, kur šalyje yra butelio kakleliai, kuriuos reikia kuo greičiau atkimšti. Galbūt tarp šimtų susitikimų, rinkimų ir kitų reikalų buvo galima surasti laiko ir šiek tiek daugiau lėšų tiems keliems šimtams milijonų iš balos ištraukti. Juo labiau kad šiuo atveju nereikėtų bartis nei su prezidentu, nei su rinkėjais. Pakaktų ant tatamio pademonstruoti vieną išmanų judesį. O gal visuomenė kažko nežino? Gal mes naiviai stebimės keista valdžios dienotvarke, o kai kurie ne visai skaidriai dirbantys sluoksniai stengiasi kaip galima toliau nustumti jiems neįtinkančius projektus? Kavinėse fiskaliniai čekiai iš viso išmirė – neatlaikė tarpinių nefiskalinių čekių konkurencijos. Atrodo, kad atsiskaičius banko kortele tokio patvirtinimo pakanka, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pabrėžia, kad tarpinis čekis neužtikrina, kad operacija bus užfiksuota apskaitoje.

Esą kasos aparatas fiksuoja ūkinę operaciją ir apskaičiuoja pridėtinės vertės mokestį, o kortelių skaitytuvas to nedaro. Skaitytuvas yra skirtas pinigams pervesti iš vienos sąskaitos į kitą, o teisingą jų apskaitymą ir mokesčių apskaičiavimą garantuoja kasos aparatas.

Anot FNTT, tos sąskaitos, į kurias keliauja pinigai, gali būti ir už Lietuvos ribų mažų mokesčių zonose. FNTT skaičiuoja, kad šalyje iš viso yra apie 1,4 mln. dirbančiųjų, iš kurių 800.000 kasdien pietauja maitinimo įstaigose. Iš minėtų 800.000 asmenų maždaug 600.000 pavalgę kavinėje gauna fiskalinį čekį. VŽ nuomone, tokios prielaidos labai optimistinės.

Beje, dar ne viskas prarasta. Kaip byloja patarlė, geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš dvidešimt metų, kitas geras laikas yra dabar.

VŽ rekomenduoja kibti į i. EKA diegimo klausimą bent jau su tokia jėga, su kokia buvo purtomas „Revolut“ bankas, skirti šiam reikalui pakankamai resursų ir padaryti taip, kad jo diegimo laikas daugiau nenusikeltų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Klaidžiojant chaose tikslo nematyt

Lietuvos piliečių, tarp jų – verslininkų, ekonomistų, apžvalgininkų – vertinimai yra tas veidrodis, į kurį...

Žadėtos reformos toliau pradinės stadijos nepažengė 4

2016 m. suformavus koaliciją, buvo teisingai nuspręsta įgyvendinti struktūrines reformas naujajam Lietuvos...

Pramonė
2019.12.12
Sulopytas išeiginis Vyriausybės munduras

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pradeda paskutiniuosius savo kadencijos metus, o jos kadenciją turėjo...

Verslo aplinka
2019.12.12
Lietuvos ekonomika sėkmingai iriasi prieš pasaulinės recesijos srovę, tačiau ar užteks jėgų?

Lietuvos ekonomikos augimas toliau viršija prognozes ir 2019-aisiais, tikėtina, augo panašiu tempu kaip ir...

Rinkodara
2019.12.11
2021–2027 m. ES biudžetas turi užtikrinti didžiausią naudą Europos piliečiams 1

Prasidėjo lemiamas derybų dėl Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžeto programos etapas. Nors iš pirmo...

Verslo aplinka
2019.12.11
Apsamanoję Vyriausybės planai

Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi Vyriausybės darbą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo srityje,...

Finansai
2019.12.11
Verslas – ne piniginė, o partneris 1

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai Lietuvoje vis dar vystosi vėžlio tempu – dažnai jie...

Statyba ir NT
2019.12.10
Upė, kurią ne visi pajėgs perbristi 3

Lietuvos politinį gyvenimą dabar veikia galybė dedamųjų ir tai šiek tiek primena 2008 m. situaciją.

Verslo aplinka
2019.12.09
Investavimas į NT paskolas su antrine hipoteka 8

Lietuvos ir užsienio sutelktinio finansavimo NT platformose vis dažniau tenka pamatyti antrinę hipoteką...

Rinkos
2019.12.08
Investicijos – tarsi iš gausybės rago 2

Kai prieš dešimt metų į Lietuvą koją įkėlė Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, įkūręs čia operacijų...

Pramonė
2019.12.06
Apie konkurenciją: nuo Adamo iki Obuolio 1

Konkurencija ir jos nauda vartotojams vis dar nėra savaime suprantama ir visuotinai ginama vertybė, tačiau,...

Verslo aplinka
2019.12.05
Kai tenka išgriozti visus užkaborius

Kone paskutinę minutę Vyriausybė, suskatusi užkamšyti skyles, atsiradusias dėl papildomų dosnių pažadų, kiša...

Verslo aplinka
2019.12.05
Mokesčiai be tabu 9

Kai įstatymais patvirtinamas ilgalaikis apmokestinimo planas, susiformuoja teisėti lūkesčiai: verslas ir...

Verslo aplinka
2019.12.04
Į iššūkius – pro optimizmo akinius

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektorius fiksuoja istoriškai aukštą aktyvumą – prie jo sėkmės prisidėjo...

Statyba ir NT
2019.12.04
Ką paaukosime mainais į „nemokamus“ baseino bilietus?

Žmonės, vertindami valdžios darbus, dažnai nusivilia – politikų elgesyje mato jų pačių interesų ar naudos...

Verslo aplinka
2019.12.03
Apie biudžetą, kritiką ir Dievo bausmę 1

Šokiai aplink kitų metų biudžeto katilą įgauna vis daugiau aistros: Vyriausybė jau „surinko“ į jį...

Verslo aplinka
2019.12.03
„Žaliasis kursas“ – ne našta, o naujos galimybės

Europa imasi kovos su klimato kaita lyderystės. Tikslas aiškiai deklaruotas prieš šiandien Madride...

Verslo aplinka
2019.12.02
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai smelkiasi gilyn į verslą

Baltijos šalyse nuvilnijo su didžiaisiais bankais susiję pinigų plovimo skandalai. Patikrinimų metu...

Finansai
2019.12.01
Dvigubi alkoholio politikos standartai – kurtiniui visiškai neaišku 1

Kova su alkoholio vartojimu tampa vis panašesnė į alaus propagavimą. Jau porą metų iš eilės Vyriausybė siūlo...

Verslo aplinka
2019.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau