Tyrimas: Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse 

Publikuota: 2019-10-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Latvijoje ir Estijoje kur kas daugiau žmonių nei Lietuvoje kaupia pensijai papildomai, bet visų trijų šalių gyventojai jaučia nerimą dėl savo finansinės ateities, rodo „Luminor“ antrinės bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa.

Anot jos, didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nesijaučia ramiai dėl savo finansinės padėties senatvėje – tik 23% lietuvių, 15% latvių ir 17% estų teigia esantys ja užtikrinti.

Nepaisant to, savo papildoma pensija nesirūpina beveik vienas iš penkių Lietuvos gyventojų. Latvijoje tokie asmenys sudaro 7%, Estijoje – 9%.

„Viena iš galimų priežasčių, kodėl yra toks ryškus skirtumas, – Latvijoje ir Estijoje antros pakopos fondai jau kurį laiką yra privalomi, (...) o Lietuvoje toks modelis yra tik nuo šių metų“, – spaudos konferencijoje sakė Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.

Pasak Astos Klimavičienės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų programos vadovės, lietuviai savo polinkiu netaupyti išsiskiria ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos kontekste – Lietuva kone vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurios gyventojai išleidžia daugiau nei uždirba, todėl nelieka pinigų papildomam kaupimui.

„Mes pastaraisiais metais turime neigiamą taupymo normą. Lietuvoje išleidžiame daugiau negu uždirbame“, – sakė ji.

Pensijai kaupia ir bankų sąskaitose

Kaip rodo tyrimas, dauguma gyventojų visose Baltijos šalyse renkasi kaupimą antroje pakopoje. Lietuvoje šį būdą renkasi 53% apklaustųjų, Latvijoje – 73%, o Estijoje – 72%. Tačiau Lietuvoje ir Estijoje tarp populiariausių pensijos kaupimo priemonių – pinigų taupymas grynaisiais arba banko sąskaitoje.

Lietuvoje šį taupymo būdą renkasi 18% apklaustųjų, o Estijoje – 22%. Latvijoje antra populiariausia priemonė – trečios pakopos pensijų fondai – juose kaupia daugiau nei ketvirtadalis gyventojų. Lietuvoje ir Estijoje šia priemone naudojasi po 17%. žmonių.

„Nors ir esame glaudžiai susijusios valstybės, bendra istorija, panašios ekonomikos, visgi tyrimo rezultatai atskleidžia, kad turime esminių taupymo skirtumų. Vienas iš jų – Latvijos pavyzdys, latviai renkasi daug dažniau trečios pakopos pensijų fondus. (...) Latvijoje šie fondai buvo apskritai pirmoji priemonė, skirta taupyti pensijai. Dėl to viena iš priežasčių, kodėl trečios pakopos pensijų fondai ir yra Latvijoje kaip gana populiari priemonė, yra jų ilgaamžiškumas ir kad tai buvo pati pirmoji priemonė“, – sakė A. Paliukaitė.

Be to, 15% estų – dvigubai daugiau nei latvių ir lietuvių – renkasi investavimą į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar kitas turto rūšis. Anot A. Paliukaitės, tai rodo, kad finansinis raštingumas šioje šalyje yra didesnis.

„Estai labiau save mato šiauriečiais, Skandinavijos dalimi, tas skirtumas tarp investicijų populiarumo, dvigubai daugiau nei Lietuvoje ir Latvijoje, irgi gali būti tuo paaiškinamas. Estija ir per krizę per prieš dešimt metų nukentėjo mažiausiai, tai ir tas pasitikėjimas investicijomis tarp gyventojų yra kitoks“, – sakė A. Klimavičienė.

Be to, tyrimas atskleidė, jog kaupiant pensijai svarbiausia, jog pinigai būtų paveldimi.

„Mums yra svarbu, kur tie pinigai nuguls nelaimės atveju, ar jie bus paveldėti, kas juos paveldės, ar jie bus įsisavinti. Antroje vietoje pagal svarbumą – valstybės parama ir tik trečioje – investicijų grąža“, – sakė A. Paliukaitė.

Atsisako kaupti, nes nepasitiki

Pensijai fonduose nekaupiantys apklaustieji nurodo, kad jų nesirenka, nes nepasitiki pensijų kaupimo sistema.

„Nuolatinis pensijų reformavimas, pensijų sistemų kaitaliojimas... Vien Lietuvoje per šiek tiek daugiau nei 15 metų pensijų sistema buvo reformuota daugiau nei 10 kartų. Tai pasitikėjimo neprideda“, – sakė A. Paliukaitė.

Be to, pasak A. Klimavičienės, Latvijoje ir Estijoje, kitaip nei Lietuvoje, buvo kompensuotos krizės laikotarpiu sumažintos įmokos į pensijų fondus. Tuo metu Lietuvoje jos buvo sumažintos, bet neatstatytos.

Tyrimą „Luminor“ užsakymu birželio mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausti 1.009 respondentai, Latvijoje – 1.012, Estijoje – 1.105.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pasaulyje pirmaujančių FinTech inovatorių reitinge - vienintelė Lietuvos įmonė Verslo tribūna 1

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kartu su rizikos kapitalo investicijų fondu...

Finansai
06:00
Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų...

Finansai
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
V. Šapoka: valstybinio banko steigimas – brangus ir rizikingas 2

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog...

Finansai
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
2019.11.15
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
2019.11.15
Kai rūpesčiai – skirtingi 4

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Verslo aplinka
2019.11.15
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium 1

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
2019.11.15
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 4

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
2019.11.15
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 14

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„General Financing“ vadovas – N. Crameris 

Pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovės „General Financing“ vadovu tapo įmonės...

Finansai
2019.11.14
ES ekonomikos augimas ilgam gulasi į L formos kreivę Premium

Europos Sąjungos (ES) ekonomika įžengia į mažų skaičių laikotarpį – mažo augimo, mažos infliacijos ir mažų...

Finansai
2019.11.14
Vertybė – ne NPD, o įstatymų stabilumas 1

Prognozuojami įstatymai, ekonomikos stabilumas ir lūkesčiai, kad verslo reguliavimas nesikeis, verslui yra...

Finansai
2019.11.14
Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims

Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi trijose Baltijos šalyse veikiančiu Švedijos banku „Swedbank“,...

Finansai
2019.11.13
VMI beveik keturis kartus išplėtė nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą - jų dabar 47

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad nuo 12-os iki 47 mokesčių mokėtojų išplėstas nepatikimų...

Finansai
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau