N. Mačiulis: silpstant paklausai užsienyje, didinti mokesčius būtų neišmintinga

Publikuota: 2019-10-09
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Prieš artėjantį 2020 m. biudžeto svarstymą Seime lyg iš gausybės rago pasipylus siūlymams didinti mokesčius Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, abejoja, ar mokesčių didinimui pasirinktas metas yra tinkamas. Jo nuomone, neigiamų palūkanų aplinkoje efektyvi alternatyva būtų daugiau skolintis nepažeidžiant fiskalinės drausmės ir taip prisidėti prie didesnės gerovės tikslų valstybėje. Finansų ministerija daugiau skolintis nesvarsto.

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau uždirbantiems samdomiems darbuotojams, lėčiau augantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnis žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir dar puokštė kitų naujų nematytų mokesčių. Tai tik keletas iš pastarųjų savaičių pasiūlymų.

Finansų ministerija šią savaitę pranešė parengusi ir pateikusi „visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti mokestinius pakeitimus“. Jie vėliau bus teikiami Vyriausybei svarstyti kartu su 2020 m. biudžeto projektu.

Ignoruoti išorės negalima

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pasaulio ekonomika šiuo metu susiduria su rimčiausiais iššūkiais nuo 2008-ųjų krizės. Dėl įsisiūbavusios nacionalistinės ir protekcionistinės politikos pasaulinė prekyba jau traukiasi, o pasaulio BVP augimas – lėčiausias per dešimtmetį. Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka Vokietija turbūt jau recesijoje, ir daugėja ženklų, kad jos pramonės problemos plinta ir į paslaugų sektorius.

Jo teigimu, kol kas Lietuvos ekonomika visai nesusvyravo, eksportas, užimtumas ir atlyginimai sparčiai augo. Tačiau nereikėtų turėti iliuzijų, kad vienos atviriausių pasaulio ekonomikų visai nepaveiks globalios problemos.

„Gyventojų ir įmonių lūkesčiai vis dar išlieka arti dešimtmečio aukštumų, tačiau vis labiau vėstant eksporto rinkoms šios teigiamos tendencijos gali atslūgti“, – perspėja N. Mačiulis.

Ekonomisto įsitikinimu, šiame kontekste nebūtų išmintinga mažėjančios užsienio paklausos problemas amplifikuoti didesniais mokesčiais.

„Tai ne tik sumažintų gyventojų perkamąją galią, tačiau ir prislopintų lūkesčius ir vidaus paklausą. Tuomet labiausiai tikėtinas scenarijus būtų nebe šiaip lėtesnis ekonomikos augimas, bet stagnacija, o gal ir dar prasčiau“, – tęsia N. Mačiulis.

Biudžetiniais 2020-metais institucijoms tikintis maždaug 2,5% VP augimo, atsargiausiai augimo perspektyvas kitąmet vertina „Swedbank“ ekonomistai, kurie tikisi, kad BVP plėtra, lyginant su 2019 m., kitąmet sulėtės iki 2,0%.

[infogram id="4c1b0d88-b9ca-4d3c-8e32-ca33a8704090" prefix="dpK" format="interactive" title="BVP prognozė 2019-2020"]

Perspėja dėl šešėlio

Tokiame kontekste tikėtinas dar vienas nemalonus šalutinis efektas – šešėlinės ekonomikos augimas, kuris reikštų, kad net ir padidinus mokesčius biudžeto pajamos nepadidėtų.

„Prisiminkime skausmingus 2009-uosius metus. Pasaulinės finansų krizės įkarštyje mažėjo užsienio paklausa, prastėjo gyventojų ir įmonių lūkesčiai, traukėsi investicijos ir vartojimas, užšalusios finansų rinkos beveik nepaliko galimybių skolintis. Padidinti mokesčiai dar labiau slopino investicijas ir gyventojų vartojimą, daug kas pasitraukė į šešėlį – kas antra surūkoma cigaretė buvo kontrabandinė. Tuomet Lietuvos BVP susitraukė 15%, o nedarbas priartėjo prie 20%“, – vardija ekonomistas.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra daug geresnės būklės, ir mes esame pasiruošę išoriniams iššūkiams – užsienio prekybos perteklius rekordinis, NT rinka neperkaitusi, gyventojų ir įmonių finansinis svertas mažiausias bent per 15 metų, valstybės finansai subalansuoti. Net šešėlinė ekonomika dėl VMI, „Sodros“ ir kitų institucijų bei valdžios pastangų pastaraisiais metais mažėjo ir pildė biudžetą naujomis mokestinėmis pajamomis, teigia ekonomistas.

Norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą nereikėtų nukrypti nuo šio pasiteisinusio sėkmingo kelio. Europos Komisijos vertinimu, Lietuvoje vien PVM nesurenkama daugiau nei milijardo eurų per metus. Bendri biudžeto mokestiniai praradimai gali siekti apie 2 mlrd. Eur per metus. Todėl teisingiausia ir atsakingiausia būtų pirmiausia didinti mokestines pajamas toliau kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu.

Investicijoms siūlo skolintis

Lietuva jau ketverius metus iš eilės turi biudžeto perteklių – iš mokesčių surenkamos pajamos viršija išlaidas. Lietuvos valstybės skola išlieka viena mažiausių ES, o ekonomika yra neperkaitusi ir subalansuota, todėl vyriausybė net 10 metų laikotarpiui gali skolintis už neigiamas palūkanas.

„Nėra priežasčių nepasinaudoti šia unikalia galimybe paimti nemokamus pinigus ir jų pagalba spręsti socialines problemas. Mokesčiai nebūtų didinami taip skatinant vidaus paklausą tuomet, kai galime susidurti su per pastarąjį dešimtmetį didžiausiais išoriniais iššūkiais“, – komentare priduria „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Lietuva yra ratifikavusi ES fiskalinės drausmės sutartį ir turi fiskalinės drausmės įstatymus, užkertančius kelią neatsakingam išlaidų didinimui. Tačiau visgi išlieka nemažai erdvės padidinti biudžeto deficitą nepaminant tarptautinių įsipareigojimų ir Lietuvos įstatymų, ypač jei būtų įgyvendinamos struktūrinės reformos.

Skolintis nesvarsto

VŽ rašė, kad Lietuvos Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija teigia nesvarstanti galimybės padidinti skolinimosi masto – esą būtų neapdairu didinti išlaidas ekonomikos kilimo laikotarpiu ir rizikuoti perkaitinti ekonomiką.

„Finansuoti išlaidas, kurios lemią prociklinę fiskalinę politiką, skolintomis lėšomis yra žalinga. Taip pat būtina įvertinti riziką, susijusią su valstybės skolos refinansavimu ilguoju laikotarpiu. Skolinimasis didina valstybės skolą ir, ateityje išaugus skolinimosi kainai, atitinkamai didės tokios skolos refinansavimo kaštai“, – VŽ komentavo Finansų ministerija.

N. Mačiulis tuokart akcentuoja, kad Finansų ministerijos kitąmet vis dar planuojamas 0,2% BVP biudžeto perteklius nėra sveikintinas.

„Šiuo metu tokia fiskalinė drausmė nėra sveikintina, priešingai, ji gali tapti net žalinga. Jei vietoje biudžeto pertekliaus būtų siekiama, pavyzdžiui, kuklaus 0,5% BVP deficito, jis vis dar būtų vienas mažiausių ES, tačiau socialinių problemų sprendimui atsirastų papildomi 350 mln. Eur. Ir tai įvyktų visai nedidinant mokesčių“, – priduria ekonomistas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims

Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi trijose Baltijos šalyse veikiančiu Švedijos banku „Swedbank“,...

Finansai
2019.11.13
VMI beveik keturis kartus išplėtė nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą - jų dabar 47

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad nuo 12-os iki 47 mokesčių mokėtojų išplėstas nepatikimų...

Finansai
2019.11.13
EBPO tyrimas: didžiosios korporacijos užsienyje investuoja per mažų mokesčių valstybes Premium

Pasaulinės korporacijos užsienyje per tarpines bendroves, įsteigtas mažų mokesčių teritorijose, investuoja...

Finansai
2019.11.13
Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
2019.11.13
Stambios prekybos mokestis kvepia stambiais nemalonumais 1

Jei dar neskaitėte stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto, kuris šiuo metu svarstomas Seime,...

Finansai
2019.11.13
EY susitarė dėl biuro nuomos Kaune

Profesinių paslaugų bendrovė „Ernst & Young Baltic“ (EY) susitarė dėl naujo biuro nuomos SBA grupės įmonė...

Statyba ir NT
2019.11.13
Palyginimas: kiek kitais metais kyla alga dėl NPD padidėjimo Premium

2020 m. neapmokestinamųjų pajamų dydis pajamoms iš darbo santykių nuo 300 Eur turėtų padidėti iki 400 Eur.

Finansai
2019.11.13
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Daugiau kaip pusė VšĮ nepateikė duomenų apie savo dalyvius

Iš šiuo metu esančių daugiau kaip 11.000 viešųjų įstaigų duomenis apie savo dalyvius Registrų centrui pateikė...

Finansai
2019.11.12
SEB banko klientai gali dar greičiau ir patogiau teikti faktoringo sąskaitas Verslo tribūna

Faktoringo paslaugomis besinaudojantys SEB banko klientai sąskaitas bankui nuo šiol gali teikti automatiškai...

Finansai
2019.11.12
Didžiausi pelno mokesčio mokėtojai: bankai baigia deginti mokestinius nuostolius Premium 2

VMI skelbia didžiausius pelno mokesčio mokėtojus 2018 m., „Swedbank“ pernai sumokėjo gerokai daugiau pelno...

Finansai
2019.11.12
Didesnes draudimo įmokas pataria planuoti ne tik „Teslos“ gerbėjams  Premium

Draudimas yra atsparus verslo ciklų svyravimams, nes net recesijos metu žmonės įsigyja automobilių draudimą...

Finansai
2019.11.12
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) iš naujų akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Didžiosios ES valstybės reikalauja griežtų veiksmų kovoje su pinigų plovimu

Didžiosios Europos Sąjungos valstybės ragina įkurti naują priežiūros instituciją, kuri iš valstybių narių...

Finansai
2019.11.09
Šeimos finansai: kada reikalingas raštiškas sutuoktinio leidimas ar įgaliojimas

Jei gyvenate santuokoje ir norite sudaryti sandorius nekilnojamuojo turto, akcijomis ar su šeimos įmone,...

Finansai
2019.11.09
Verslas Rytuose: „Ashburn International“ vienu sandoriu paėmė trečdalį Azerbaidžano rinkos

Vienas stambiausių Azerbaidžano bankų „Pasha bank“ el. kortelių skaitytuvų tinklui stebėti ir valdyti...

Paslaugos
2019.11.08
Šiaulių banką sekantys analitikai atnaujino akcijų vertinimus Premium 1

Penktadienį Baltijos biržoje aktyvumą gelbėjo Talino prekyvietės flagmanai. Po trečiojo ketvirčio rezultatų...

Rinkos
2019.11.08
Valstybės kontrolė: kasmet Lietuvoje nesurenkamas milijardas Eur PVM 2

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su...

Finansai
2019.11.08
Tarp didžiausių paramos gavėjų - „Mamų unija“, konservatoriai ir A. Tapino „Laisvės TV“ 1

Daugiausiai paramos gyventojai šiemet paskyrė paramos ir labdaros fondui „Mamų unija", politinei partijai...

Finansai
2019.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau