N. Mačiulis: silpstant paklausai užsienyje, didinti mokesčius būtų neišmintinga

Publikuota: 2019-10-09
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Prieš artėjantį 2020 m. biudžeto svarstymą Seime lyg iš gausybės rago pasipylus siūlymams didinti mokesčius Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, abejoja, ar mokesčių didinimui pasirinktas metas yra tinkamas. Jo nuomone, neigiamų palūkanų aplinkoje efektyvi alternatyva būtų daugiau skolintis nepažeidžiant fiskalinės drausmės ir taip prisidėti prie didesnės gerovės tikslų valstybėje. Finansų ministerija daugiau skolintis nesvarsto.

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau uždirbantiems samdomiems darbuotojams, lėčiau augantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnis žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir dar puokštė kitų naujų nematytų mokesčių. Tai tik keletas iš pastarųjų savaičių pasiūlymų.

Finansų ministerija šią savaitę pranešė parengusi ir pateikusi „visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti mokestinius pakeitimus“. Jie vėliau bus teikiami Vyriausybei svarstyti kartu su 2020 m. biudžeto projektu.

Ignoruoti išorės negalima

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pasaulio ekonomika šiuo metu susiduria su rimčiausiais iššūkiais nuo 2008-ųjų krizės. Dėl įsisiūbavusios nacionalistinės ir protekcionistinės politikos pasaulinė prekyba jau traukiasi, o pasaulio BVP augimas – lėčiausias per dešimtmetį. Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka Vokietija turbūt jau recesijoje, ir daugėja ženklų, kad jos pramonės problemos plinta ir į paslaugų sektorius.

Jo teigimu, kol kas Lietuvos ekonomika visai nesusvyravo, eksportas, užimtumas ir atlyginimai sparčiai augo. Tačiau nereikėtų turėti iliuzijų, kad vienos atviriausių pasaulio ekonomikų visai nepaveiks globalios problemos.

„Gyventojų ir įmonių lūkesčiai vis dar išlieka arti dešimtmečio aukštumų, tačiau vis labiau vėstant eksporto rinkoms šios teigiamos tendencijos gali atslūgti“, – perspėja N. Mačiulis.

Ekonomisto įsitikinimu, šiame kontekste nebūtų išmintinga mažėjančios užsienio paklausos problemas amplifikuoti didesniais mokesčiais.

„Tai ne tik sumažintų gyventojų perkamąją galią, tačiau ir prislopintų lūkesčius ir vidaus paklausą. Tuomet labiausiai tikėtinas scenarijus būtų nebe šiaip lėtesnis ekonomikos augimas, bet stagnacija, o gal ir dar prasčiau“, – tęsia N. Mačiulis.

Biudžetiniais 2020-metais institucijoms tikintis maždaug 2,5% VP augimo, atsargiausiai augimo perspektyvas kitąmet vertina „Swedbank“ ekonomistai, kurie tikisi, kad BVP plėtra, lyginant su 2019 m., kitąmet sulėtės iki 2,0%.

[infogram id="4c1b0d88-b9ca-4d3c-8e32-ca33a8704090" prefix="dpK" format="interactive" title="BVP prognozė 2019-2020"]

Perspėja dėl šešėlio

Tokiame kontekste tikėtinas dar vienas nemalonus šalutinis efektas – šešėlinės ekonomikos augimas, kuris reikštų, kad net ir padidinus mokesčius biudžeto pajamos nepadidėtų.

„Prisiminkime skausmingus 2009-uosius metus. Pasaulinės finansų krizės įkarštyje mažėjo užsienio paklausa, prastėjo gyventojų ir įmonių lūkesčiai, traukėsi investicijos ir vartojimas, užšalusios finansų rinkos beveik nepaliko galimybių skolintis. Padidinti mokesčiai dar labiau slopino investicijas ir gyventojų vartojimą, daug kas pasitraukė į šešėlį – kas antra surūkoma cigaretė buvo kontrabandinė. Tuomet Lietuvos BVP susitraukė 15%, o nedarbas priartėjo prie 20%“, – vardija ekonomistas.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra daug geresnės būklės, ir mes esame pasiruošę išoriniams iššūkiams – užsienio prekybos perteklius rekordinis, NT rinka neperkaitusi, gyventojų ir įmonių finansinis svertas mažiausias bent per 15 metų, valstybės finansai subalansuoti. Net šešėlinė ekonomika dėl VMI, „Sodros“ ir kitų institucijų bei valdžios pastangų pastaraisiais metais mažėjo ir pildė biudžetą naujomis mokestinėmis pajamomis, teigia ekonomistas.

Norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą nereikėtų nukrypti nuo šio pasiteisinusio sėkmingo kelio. Europos Komisijos vertinimu, Lietuvoje vien PVM nesurenkama daugiau nei milijardo eurų per metus. Bendri biudžeto mokestiniai praradimai gali siekti apie 2 mlrd. Eur per metus. Todėl teisingiausia ir atsakingiausia būtų pirmiausia didinti mokestines pajamas toliau kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu.

Investicijoms siūlo skolintis

Lietuva jau ketverius metus iš eilės turi biudžeto perteklių – iš mokesčių surenkamos pajamos viršija išlaidas. Lietuvos valstybės skola išlieka viena mažiausių ES, o ekonomika yra neperkaitusi ir subalansuota, todėl vyriausybė net 10 metų laikotarpiui gali skolintis už neigiamas palūkanas.

„Nėra priežasčių nepasinaudoti šia unikalia galimybe paimti nemokamus pinigus ir jų pagalba spręsti socialines problemas. Mokesčiai nebūtų didinami taip skatinant vidaus paklausą tuomet, kai galime susidurti su per pastarąjį dešimtmetį didžiausiais išoriniais iššūkiais“, – komentare priduria „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Lietuva yra ratifikavusi ES fiskalinės drausmės sutartį ir turi fiskalinės drausmės įstatymus, užkertančius kelią neatsakingam išlaidų didinimui. Tačiau visgi išlieka nemažai erdvės padidinti biudžeto deficitą nepaminant tarptautinių įsipareigojimų ir Lietuvos įstatymų, ypač jei būtų įgyvendinamos struktūrinės reformos.

Skolintis nesvarsto

VŽ rašė, kad Lietuvos Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija teigia nesvarstanti galimybės padidinti skolinimosi masto – esą būtų neapdairu didinti išlaidas ekonomikos kilimo laikotarpiu ir rizikuoti perkaitinti ekonomiką.

„Finansuoti išlaidas, kurios lemią prociklinę fiskalinę politiką, skolintomis lėšomis yra žalinga. Taip pat būtina įvertinti riziką, susijusią su valstybės skolos refinansavimu ilguoju laikotarpiu. Skolinimasis didina valstybės skolą ir, ateityje išaugus skolinimosi kainai, atitinkamai didės tokios skolos refinansavimo kaštai“, – VŽ komentavo Finansų ministerija.

N. Mačiulis tuokart akcentuoja, kad Finansų ministerijos kitąmet vis dar planuojamas 0,2% BVP biudžeto perteklius nėra sveikintinas.

„Šiuo metu tokia fiskalinė drausmė nėra sveikintina, priešingai, ji gali tapti net žalinga. Jei vietoje biudžeto pertekliaus būtų siekiama, pavyzdžiui, kuklaus 0,5% BVP deficito, jis vis dar būtų vienas mažiausių ES, tačiau socialinių problemų sprendimui atsirastų papildomi 350 mln. Eur. Ir tai įvyktų visai nedidinant mokesčių“, – priduria ekonomistas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Bolt“ iš Europos investicijų banko skolinasi 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) ir pavežėjimo paslaugų bendrovė „Bolt“ Vilniuje pasirašė 50 mln. Eur...

Finansai
2020.01.16
Į pensijų kaupimą naujai įtraukta 43.500 gyventojų

Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43.500 gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė...

Finansai
2020.01.16
Europos investicijų bankas Vilniuje atidaro atstovybę Baltijos šalims

Europos investicijų banko grupė Vilniuje nuo vasario 1 d. steigia regioninę atstovybę Baltijos šalims.

Finansai
2020.01.16
Šiemet pajamų deklaravimo startas bus skelbiamas anksčiau

Iki šių metų vasario 17 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti...

Finansai
2020.01.16
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Creditinfo“: restoranų verslas šiandien pats rizikingiausias

Naujausi Lietuvoje veikiančių įmonių finansiniai rodikliai rodo, kad šiandien pats rizikingiausias yra...

Finansai
2020.01.16
VMI: dirbančiųjų savarankiškai Lietuvoje daugėja, populiarėja veikla pagal pažymą  

Šiemet individualią veiklą (toliau — IDV) su verslo liudijimu pradėjo per 36.000 gyventojų, o IDV pagal...

Verslo aplinka
2020.01.16
Ant Finansų ministerijos stalo – investicinės sąskaitos lengvatos Premium 3

Finansų ministerija svarsto vadinamosios investicinės sąskaitos modelį, kuris leistų gyventojui nemokėti...

Finansai
2020.01.16
Kodėl nė vienas verslininkas nebegali ignoruoti pinigų plovimo prevencijos? Verslo tribūna

Pastaraisiais metais besikeičiantis reguliavimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos...

Sugrįžę iš „mokesčių atostogų“, smulkieji skaičiuoja tarifus Premium

Mokesčių „atostogos“ smulkiesiems – „poilsis“ nuo „Sodros“ įmokų pirmuosius metus ir 0% pelno mokestis – buvo...

Gazelė
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Jeigu pernai alga augo lėčiau nei 9,26%, jūsų teisės į „Sodros“ pensiją susitraukė Premium

Jeigu darbo užmokestis 2019 m. augo lėčiau nei 9,26%, asmuo įgavo mažiau teisių į „Sodros“ pensijų pyragą nei...

Finansai
2020.01.15
Vilnius pasirašė sutartį su „Airbnb“ dėl turisto mokesčio surinkimo 4

Vasario 1-ąją įsigalios sutartis tarp Vilniaus miesto ir vienos didžiausių pasaulio trumpalaikio...

Paslaugos
2020.01.15
„Sodra“ primena naujus įmokų tarifus dirbantiems savarankiškai

Savarankiškai dirbantieji, gavę pirmąkart atsiradusias „mokesčių atostogas“ – teisę nemokėti socialinio...

Gazelė
2020.01.15
Iš „Moody’s” – šimtatūkstantinė parama gabiausiųjų mokslams ISM universitete Verslo tribūna

Pasaulinė finansinių paslaugų kompanija „Moody’s Corporation“ bendradarbiaus su ISM Vadybos ir ekonomikos...

Finansai
2020.01.15
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
Žaidimo taisyklės keičiasi – Seimas priėmė turto konfiskavimo įstatymą Premium 8

Seimas pritarė Turto civilinio konfiskavimo įstatymui, kuriame numatyta, kad teisės aktas taikomas nuo 2010...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Atsargiai deklaruojant: pasirinktas būdas lemia „Sodros“ išmokų dydį Premium 1

Individualia veikla užsiimančiam gyventojui paskirtų ligos ir kai kurių kitų „Sodros“ išmokų dydį lemia ne...

Finansai
2020.01.14
Faktoringo galimybės, kurias atranda augančios gamybos įmonės Verslo tribūna

Dažnai gamybos sektoriaus verslui tenka numatyti, kad didmeninės prekybos įmonės, ypač užsienio rinkoje,...

SME Finance
2020.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau