N. Mačiulis: silpstant paklausai užsienyje, didinti mokesčius būtų neišmintinga

Publikuota: 2019-10-09
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Prieš artėjantį 2020 m. biudžeto svarstymą Seime lyg iš gausybės rago pasipylus siūlymams didinti mokesčius Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, abejoja, ar mokesčių didinimui pasirinktas metas yra tinkamas. Jo nuomone, neigiamų palūkanų aplinkoje efektyvi alternatyva būtų daugiau skolintis nepažeidžiant fiskalinės drausmės ir taip prisidėti prie didesnės gerovės tikslų valstybėje. Finansų ministerija daugiau skolintis nesvarsto.

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau uždirbantiems samdomiems darbuotojams, lėčiau augantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnis žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir dar puokštė kitų naujų nematytų mokesčių. Tai tik keletas iš pastarųjų savaičių pasiūlymų.

Finansų ministerija šią savaitę pranešė parengusi ir pateikusi „visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti mokestinius pakeitimus“. Jie vėliau bus teikiami Vyriausybei svarstyti kartu su 2020 m. biudžeto projektu.

Ignoruoti išorės negalima

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pasaulio ekonomika šiuo metu susiduria su rimčiausiais iššūkiais nuo 2008-ųjų krizės. Dėl įsisiūbavusios nacionalistinės ir protekcionistinės politikos pasaulinė prekyba jau traukiasi, o pasaulio BVP augimas – lėčiausias per dešimtmetį. Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka Vokietija turbūt jau recesijoje, ir daugėja ženklų, kad jos pramonės problemos plinta ir į paslaugų sektorius.

Jo teigimu, kol kas Lietuvos ekonomika visai nesusvyravo, eksportas, užimtumas ir atlyginimai sparčiai augo. Tačiau nereikėtų turėti iliuzijų, kad vienos atviriausių pasaulio ekonomikų visai nepaveiks globalios problemos.

„Gyventojų ir įmonių lūkesčiai vis dar išlieka arti dešimtmečio aukštumų, tačiau vis labiau vėstant eksporto rinkoms šios teigiamos tendencijos gali atslūgti“, – perspėja N. Mačiulis.

Ekonomisto įsitikinimu, šiame kontekste nebūtų išmintinga mažėjančios užsienio paklausos problemas amplifikuoti didesniais mokesčiais.

„Tai ne tik sumažintų gyventojų perkamąją galią, tačiau ir prislopintų lūkesčius ir vidaus paklausą. Tuomet labiausiai tikėtinas scenarijus būtų nebe šiaip lėtesnis ekonomikos augimas, bet stagnacija, o gal ir dar prasčiau“, – tęsia N. Mačiulis.

Biudžetiniais 2020-metais institucijoms tikintis maždaug 2,5% VP augimo, atsargiausiai augimo perspektyvas kitąmet vertina „Swedbank“ ekonomistai, kurie tikisi, kad BVP plėtra, lyginant su 2019 m., kitąmet sulėtės iki 2,0%.

[infogram id="4c1b0d88-b9ca-4d3c-8e32-ca33a8704090" prefix="dpK" format="interactive" title="BVP prognozė 2019-2020"]

Perspėja dėl šešėlio

Tokiame kontekste tikėtinas dar vienas nemalonus šalutinis efektas – šešėlinės ekonomikos augimas, kuris reikštų, kad net ir padidinus mokesčius biudžeto pajamos nepadidėtų.

„Prisiminkime skausmingus 2009-uosius metus. Pasaulinės finansų krizės įkarštyje mažėjo užsienio paklausa, prastėjo gyventojų ir įmonių lūkesčiai, traukėsi investicijos ir vartojimas, užšalusios finansų rinkos beveik nepaliko galimybių skolintis. Padidinti mokesčiai dar labiau slopino investicijas ir gyventojų vartojimą, daug kas pasitraukė į šešėlį – kas antra surūkoma cigaretė buvo kontrabandinė. Tuomet Lietuvos BVP susitraukė 15%, o nedarbas priartėjo prie 20%“, – vardija ekonomistas.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra daug geresnės būklės, ir mes esame pasiruošę išoriniams iššūkiams – užsienio prekybos perteklius rekordinis, NT rinka neperkaitusi, gyventojų ir įmonių finansinis svertas mažiausias bent per 15 metų, valstybės finansai subalansuoti. Net šešėlinė ekonomika dėl VMI, „Sodros“ ir kitų institucijų bei valdžios pastangų pastaraisiais metais mažėjo ir pildė biudžetą naujomis mokestinėmis pajamomis, teigia ekonomistas.

Norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą nereikėtų nukrypti nuo šio pasiteisinusio sėkmingo kelio. Europos Komisijos vertinimu, Lietuvoje vien PVM nesurenkama daugiau nei milijardo eurų per metus. Bendri biudžeto mokestiniai praradimai gali siekti apie 2 mlrd. Eur per metus. Todėl teisingiausia ir atsakingiausia būtų pirmiausia didinti mokestines pajamas toliau kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu.

Investicijoms siūlo skolintis

Lietuva jau ketverius metus iš eilės turi biudžeto perteklių – iš mokesčių surenkamos pajamos viršija išlaidas. Lietuvos valstybės skola išlieka viena mažiausių ES, o ekonomika yra neperkaitusi ir subalansuota, todėl vyriausybė net 10 metų laikotarpiui gali skolintis už neigiamas palūkanas.

„Nėra priežasčių nepasinaudoti šia unikalia galimybe paimti nemokamus pinigus ir jų pagalba spręsti socialines problemas. Mokesčiai nebūtų didinami taip skatinant vidaus paklausą tuomet, kai galime susidurti su per pastarąjį dešimtmetį didžiausiais išoriniais iššūkiais“, – komentare priduria „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Lietuva yra ratifikavusi ES fiskalinės drausmės sutartį ir turi fiskalinės drausmės įstatymus, užkertančius kelią neatsakingam išlaidų didinimui. Tačiau visgi išlieka nemažai erdvės padidinti biudžeto deficitą nepaminant tarptautinių įsipareigojimų ir Lietuvos įstatymų, ypač jei būtų įgyvendinamos struktūrinės reformos.

Skolintis nesvarsto

VŽ rašė, kad Lietuvos Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija teigia nesvarstanti galimybės padidinti skolinimosi masto – esą būtų neapdairu didinti išlaidas ekonomikos kilimo laikotarpiu ir rizikuoti perkaitinti ekonomiką.

„Finansuoti išlaidas, kurios lemią prociklinę fiskalinę politiką, skolintomis lėšomis yra žalinga. Taip pat būtina įvertinti riziką, susijusią su valstybės skolos refinansavimu ilguoju laikotarpiu. Skolinimasis didina valstybės skolą ir, ateityje išaugus skolinimosi kainai, atitinkamai didės tokios skolos refinansavimo kaštai“, – VŽ komentavo Finansų ministerija.

N. Mačiulis tuokart akcentuoja, kad Finansų ministerijos kitąmet vis dar planuojamas 0,2% BVP biudžeto perteklius nėra sveikintinas.

„Šiuo metu tokia fiskalinė drausmė nėra sveikintina, priešingai, ji gali tapti net žalinga. Jei vietoje biudžeto pertekliaus būtų siekiama, pavyzdžiui, kuklaus 0,5% BVP deficito, jis vis dar būtų vienas mažiausių ES, tačiau socialinių problemų sprendimui atsirastų papildomi 350 mln. Eur. Ir tai įvyktų visai nedidinant mokesčių“, – priduria ekonomistas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Revolut“ perkelia klientus į lietuvišką įmonę: vengiantys VMI nebepasislėps 6

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ savo klientus Lietuvoje, kurių iš viso yra...

Rinkos
2019.10.22
Ūkininkai žemės mokestį gali mokėti ne nuo trečdalio, o pusės mokestinės vertės

Seimas antradienį priėmė svarstyti pateiktas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus žemės...

Finansai
2019.10.22
Kelių balsų persvara Seimas po pateikimo pritarė akcizų padidinimui

Seimas po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Finansų ministerijos parengtiems akcizų įstatymo projektams.

Finansai
2019.10.22
Seimas Vyriausybei sugrąžino tobulinti NT mokestį, I.Šimonytė įžvelgė landų 3

Seimas antradienį atmetė ir Vyriausybei grąžino tobulinti mokestines pataisas, kuriomis siūloma nuo 200.000...

Finansai
2019.10.22
Pusę pasaulio bankų vertina kaip per silpnus atlaikyti nuosmukį

Daugiau kaip pusė pasaulio bankų yra per silpni, kad atlaikytų nuosmukį, reziumuoja sektoriaus tyrimą...

Rinkos
2019.10.22
„LBChain“ technologinės platformos kūrimo finale – IBM ir „Tieto“

Blokų grandinės technologija grįstos eksperimentinės Lietuvos banko (LB) platformos „LBChain“ kūrimo konkurse...

Technologijos
2019.10.22
Trilijoną valdančios „Citco“ atstovas: pinigai šiuo metu juda į NT ir nebiržines bendroves Premium

1 trln. USD klientų turto administruojančios „Citco“ vienas vadovų duotame interviu teigia, kad Vilniuje...

Finansai
2019.10.22
Dar yra laiko slėptis ofšoruose 5

Lietuva, daugeliu atvejų šuoliuodama prieš ES traukinį, dažnokai suskumba savo įstatymų bazėje įtvirtinti...

Finansai
2019.10.22
Visuomenė galės prieiti prie tikrųjų akcininkų registro Premium

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021 m. – kitų metų biudžete numatytos lėšos...

Finansai
2019.10.22
Vilnius – „Financial Times“ reitingo viršūnėje: geriausiai pritraukia technologijų startuolius

Vilniaus vardas atsidūrė pirmoje naujausio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi...

Paslaugos
2019.10.21
Precedentas NT rinkoje: Berlyno savivaldybė 5 metams įšaldo būsto nuomos kainas

Berlyno miesto tarybos valdančiosios partijos susitarė penkeriems metams įšaldyti būsto nuomos kainas...

Finansai
2019.10.21
Austrai perka draudimo brokerių įmonę „Sagauta“: interviu su pirkėju ir pardavėju Premium 1

Šeimos valdoma Austrijos rizikos ir draudimo brokerių bendrovė „GrECo Group“ investuoja Lietuvoje – perka 80%...

Rinkos
2019.10.21
VMI: bendrovė įmokas į III pakopos fondus gali mokėti ir iš algų fondo Premium 1

Įmonė gali dalį planuojamo darbo užmokesčio skirti įmokoms į III pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai,...

Finansai
2019.10.21
Dygstant naujoms gamykloms, robotų apmokestinimas Lietuvoje – tik laiko klausimas Premium 2

Ekonomistams prognozuojant, kad Lietuvoje ilgainiui kas antrą darbo vietą pakeis robotai, tikėtina, kad bus...

Finansai
2019.10.20
R. Shilleris: nuogąstavimai dėl recesijos plinta kaip virusas, todėl gali tapti realybe 7

Roberas Shilleris, lietuvių kilmės ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas, savo naujoje knygoje „Istorijų...

Finansai
2019.10.19
SEB iš stambių klientų Estijoje pradeda imti mokestį už pinigus banko sąskaitoje 17

Estijos SEB bankas iš savo komercinių klientų pradeda imti mokesčius už banko sąskaitoje laikomą didesnę nei...

Pramonė
2019.10.18
A. Žiugžda ir R. Davidovičius pervadino iš „Lewben“ įsigytą įmonę 13

Lietuvos fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“ (LIM), kurios savininkais birželį tapo...

Rinkos
2019.10.18
Merai džiaugiasi dėl didesnio biudžeto, dejuoja dėl ribojamo skolinimosi Premium

Savivaldybių pajamos 2020 m. augs sparčiau nei valstybės ir „Sodros“ biudžetų, be to, savo reikmėms jos galės...

Finansai
2019.10.18
Savarankiškai dirbantiems siūlo pakelti „Sodros“ įmokų „lubas“ iki 83.000 Eur Premium 39

Su 2020 m. biudžeto projektu Seimą pasiekė įstatymų pataisos, kuriomis siūloma savarankiškai dirbantiems...

Finansai
2019.10.18
VMI atstovai turgavietėse dosniai dalijo baudos kvitus 11

Turgaus prekiautojai kasos aparatais naudojasi nenoriai, o kai kurie dirba iš viso nelegaliai – tai...

Gazelė
2019.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau