Pinigų plovimo prevencija: tik teisinis įsipareigojimas ar reali socialinė atsakomybė?

Publikuota: 2019-10-07
„Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Lietuvoje vadovė Rosita Vasilkevičiūtė.
„Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Lietuvoje vadovė Rosita Vasilkevičiūtė.

Pastaraisiais metais Europą drebina vis nauji tarptautiniai su pinigų plovimu susiję skandalai. Skaičiuojama, kad pinigų plovimo mastai Europos Sąjungoje pernai prilygo 1,2 proc. Bendrijos bendrojo vidaus produkto ir siekė beveik 200 mlrd. eurų. Su pinigų plovimo problema Europos finansų sektorius susiduria nepaisant vis griežtėjančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų ir dėl jų ženkliai augančių finansinėms institucijoms tenkančių kaštų.

Vilniuje vykusiame Baltijos AML (angl. Anti-money Laundering) forume pranešimą skaičiusi „Danske Bank“ finansinių paslaugų grupės vyresnioji viceprezidentė ir „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Lietuvoje vadovė Rosita Vasilkevičiūtė sako, kad efektyviai pinigų plovimo prevencijai užtikrinti reikia naujo požiūrio ir platesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

Būtinybė atstatyti susvyravusį pasitikėjimą

„Siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui vien į formalų teisinių reikalavimų atitikimą orientuoto požiūrio nepakanka. Reikia gilesnio vertybinio įsipareigojimo, kurį privalo pademonstruoti finansų sektoriaus dalyviai. Šiaurės šalių visuomenės visuomet buvo grįstos pasitikėjimo kultūra, todėl svarbu ją išsaugoti ir vadovaujantis realios socialinės atsakomybės principais siekti skaidrios ir efektyvios pinigų plovimo prevencijos“, – sako R. Vasilkevičiūtė.

Pasitikėjimas, apie kurį kalba R. Vasilkevičiūtė, pinigų plovimo skandalų purtomame Europos finansų sektoriuje pastaraisiais metais neabejotinai sumenko. Dėl to finansų sektoriaus dalyviams ir reguliuojančioms institucijoms teks įdėti nemažai pastangų siekiant jį atstatyti.

Atitikties reikalavimams kaštai nuolat auga

Šios pastangos ir reikšmingi finansiniai resursai tam skiriami jau dabar. Didžiosios finansinės institucijos vien klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo priemonėms (angl. know your customer – KYC) per metus vidutiniškai skiria apie 500 mln. JAV dolerių. Vidutiniškai 15–20 proc. visų finansinės institucijos kaštų šiandien sudaro su atitikimu reguliuojančių institucijų reikalavimams susijusios išlaidos. Skaičiuojama, kad nuo 2015 iki 2020 metų jos išaugs maždaug dvigubai. Taigi, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai lėšų neabejotinai skiriama vis daugiau.

Nepaisant to, problema išlieka. Jungtinėje Karalystėje veikiančio Karališkojo jungtinių paslaugų instituto atliktas tyrimas parodė, kad net 80–90 proc. visų finansinių institucijų pateikiamų įtartinos veiklos pranešimų nepasitarnauja teisėsaugos tyrimams.

„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai bankams tampa vis didesne finansine našta, tačiau nebūtinai duoda norimus rezultatus. Dėl to, siekiant užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, svarbu puoselėti atsakomybės kultūrą, kurti privataus bei viešojo sektoriaus partnerystę (angl. PPP – Public Private Partnerships) ir glaudų bendradarbiavimą. Bankai, nacionalinės ir tarptautinės finansinių nusikaltimų žvalgybos tarnybos, teisėsauga ir reguliuojančios institucijos turi išvien dirbti dėl skaidraus finansų sektoriaus“, – sako R. Vasilkevičiūtė.

Glaudesnio bendradarbiavimo poreikis

Sėkmingų tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdžių, anot R. Vasilkevičiūtės, jau yra. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje veikianti Jungtinė pinigų plovimo žvalgybos darbo grupė (angl. JMLIT – Joint Money Laundering Intellingence Taskforce) sukurta su tikslu pašalinti informacijos dalinimuisi tarp institucijų kylančias kliūtis ir suvienyti institucijų jėgas kovoje su pinigų plovimu. Šios organizacijos veikla yra pripažįstama, kaip geriausias sėkmės pavyzdys šioje srityje nuo pat jos įkūrimo 2014m. Bendradarbiavimo principais grįstas ir Olandijoje veikiantis Pinigų plovimo prevencijos centras (angl. Anti-money Laundering Centre). Jo tikslas – visoms susijusioms pusėms suteikti platformą žinių ir patirties dalinimuisi bei bendram darbui operaciniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos lygmenyje.

Savąją jungtinę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos iniciatyvą jau turi ir Danija. Danijos finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos darbo grupė (angl. Finans Danmark AML Task Force) veikia kaip bendras finansinių nusikaltimų žvalgybos vienetas, vienijantis privataus bei viešojo sektoriaus institucijas. Skatinant bendradarbiavimą, prižiūrimos institucijos sulauktų geresnio grįžtamojo ryšio iš prižiūrinčiųjų – tai leistų stiprinti savo kontrolės priemones bei viešajam sektoriui suteikti išsamesnę, aukštesnės kokybės informaciją. Tai, anot R. Vasilkevičiūtės, yra viena iš efektyvesnės kovos su pinigų plovimu ir teroristų  finansavimu sąlygų.

„Glaudesnį institucijų bendradarbiavimą kuria suvokimas, kad tiek bankai, tiek reguliuojančios institucijos ir teisėsauga yra siejamos to paties tikslo. Kiekviena iš institucijų pinigų plovimo prevencijos mechanizme atlieka svarbų vaidmenį, reikia tik iniciatyvos, kuri suburtų šiuos partnerius į viešo ir privataus sektoriaus pagrindu veikiančią darbo grupę“, – teigia R. Vasilkevičiūtė.

Formalių reikalavimų vykdymu neapsiriboja

Bendradarbiavimo iniciatyvos neapsiriboja valstybių sienomis. R. Vasilkevičiūtės teigimu, šeši Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos bankai šiemet įkūrė įmonę „Nordic KYC Utility“, bendrą klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo platformą, kurios tikslas – sumažinti finansinių nusikaltimų ir reglamentavimo pažeidimų riziką. Bendrai valdydami duomenis apie finansinių paslaugų vartotojus šie bankai gali įgyvendinti efektyvesnę „pažink savo klientą“ politiką, o taip pat sumažinti su tuo susijusius kaštus.

„Bendradarbiavimas yra itin svarbus efektyviai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, tačiau norint jį įgyvendinti, kiekviena institucija turi siekti, kad jos deklaruojamos socialinės atsakomybės nuostatos atsispindėtų realybėje ir neapsiribotų vien formalių reguliuojančių institucijų reikalavimų vykdymu. Būtina įdėti daugiau pastangų“, – sako R. Vasilkevičiūtė.

Efektyvumą užtikrina kompetencijos ir technologijos

Visgi, specialistai pripažįsta, kad kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimų, net ir didžiausių institucijų ištekliai – riboti. Atsižvelgiant į tai, taikomas rizikos vertimu pagrįstas metodas (ang. risk-based approach). Tam, kad būtų pasiekti geriausi įmanomi rezultatai, daugiausiai dėmesio skiriama ten, kur egzistuoja aukščiausia pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika.

„Kovos su finansiniais nusikaltimais efektyvumui ne mažiau svarbus ir kompetencijų pritraukimas bei išlaikymas organizacijose. Šio tikslo įgyvendinimui „Danske Bank“ 2017-aisiais įkūrė AML mokymų akademiją. Mokymų programą baigė ir 22-ose AML srityse savo kompetencijas sustiprino jau daugiau kaip 1200 darbuotojų“, – teigia R. Vasilkevičiūtė.

Anot R. Vasilkevičiūtės, daug vilčių finansinių nusikaltimų prevencijoje teikia ir su dirbtinio intelekto pritaikymu susijusios inovacijos. Institucijos, siekdamos įvaldyti šiuos įrankius, tam skiria vis didesnes investicijas.

Lietuva – tarp mažiausią pinigų plovimo riziką turinčių šalių

Rugpjūtį atnaujintame Bazelio korporatyvinės elgsenos instituto Pinigų plovimo rizikos indekse, Lietuva užima septintą vietą mažiausią pinigų plovimo riziką turinčių šalių sąraše, kurį sudaro 125 šalys. Nors šis įvertinimas lenkia daugelį Europos valstybių, tai nepaneigia egzistuojančios rizikos bei būtinybės efektyvinti priemones, padedančias kovoti su finansiniais nusikaltimais. Anot R. Vasilkevičiūtės, tai įrodė ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ekspertų organizacijos „Moneyval“ atliktas Lietuvos vertinimas.

„Nors Lietuvos AML procesai įvertinti gana teigiamai, manau, kad erdvės jų tobulinimui netrūksta. Svarbu plėsti priežiūros institucijų pajėgumus, suvaldyti vertinime paminėtas rizikas dėl naujų „fintech“ organizacijų skaičiaus augimo ir apsvarstyti galimybę Lietuvoje įkurti tarpinstitucinę AML platformą. Atsižvelgiant į esamą situaciją, atkreipčiau dėmesį ir į būtinybę užtikrinti efektyvias darbuotojų mokymų programas. Kuo stipresnes kompetencijas išsiugdysime, tuo efektyvesni bus ir kovos su finansiniais nusikaltimais procesai,“ – sako R. Vasilkevičiūtė.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Dar yra laiko slėptis ofšoruose

Lietuva, daugeliu atvejų šuoliuodama prieš ES traukinį, dažnokai suskumba savo įstatymų bazėje įtvirtinti...

Finansai
05:50
Visuomenė galės prieiti prie tikrųjų akcininkų registro Premium

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021 m. – kitų metų biudžete numatytos lėšos...

Finansai
05:45
Vilnius – „Financial Times“ reitingo viršūnėje: geriausiai pritraukia technologijų startuolius

Vilniaus vardas atsidūrė pirmoje naujausio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi...

Paslaugos
2019.10.21
Precedentas NT rinkoje: Berlyno savivaldybė 5 metams įšaldo būsto nuomos kainas

Berlyno miesto tarybos valdančiosios partijos susitarė penkeriems metams įšaldyti būsto nuomos kainas...

Finansai
2019.10.21
Austrai perka draudimo brokerių įmonę „Sagauta“: interviu su pirkėju ir pardavėju Premium 1

Šeimos valdoma Austrijos rizikos ir draudimo brokerių bendrovė „GrECo Group“ investuoja Lietuvoje – perka 80%...

Rinkos
2019.10.21
VMI: bendrovė įmokas į III pakopos fondus gali mokėti ir iš algų fondo Premium 1

Įmonė gali dalį planuojamo darbo užmokesčio skirti įmokoms į III pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai,...

Finansai
2019.10.21
Dygstant naujoms gamykloms, robotų apmokestinimas Lietuvoje – tik laiko klausimas Premium 2

Ekonomistams prognozuojant, kad Lietuvoje ilgainiui kas antrą darbo vietą pakeis robotai, tikėtina, kad bus...

Finansai
2019.10.20
R. Shilleris: nuogąstavimai dėl recesijos plinta kaip virusas, todėl gali tapti realybe 7

Roberas Shilleris, lietuvių kilmės ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas, savo naujoje knygoje „Istorijų...

Finansai
2019.10.19
SEB iš stambių klientų Estijoje pradeda imti mokestį už pinigus banko sąskaitoje 17

Estijos SEB bankas iš savo komercinių klientų pradeda imti mokesčius už banko sąskaitoje laikomą didesnę nei...

Pramonė
2019.10.18
A. Žiugžda ir R. Davidovičius pervadino iš „Lewben“ įsigytą įmonę 13

Lietuvos fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“ (LIM), kurios savininkais birželį tapo...

Rinkos
2019.10.18
Merai džiaugiasi dėl didesnio biudžeto, dejuoja dėl ribojamo skolinimosi Premium

Savivaldybių pajamos 2020 m. augs sparčiau nei valstybės ir „Sodros“ biudžetų, be to, savo reikmėms jos galės...

Finansai
2019.10.18
Savarankiškai dirbantiems siūlo pakelti „Sodros“ įmokų „lubas“ iki 83.000 Eur Premium 39

Su 2020 m. biudžeto projektu Seimą pasiekė įstatymų pataisos, kuriomis siūloma savarankiškai dirbantiems...

Finansai
2019.10.18
VMI atstovai turgavietėse dosniai dalijo baudos kvitus 11

Turgaus prekiautojai kasos aparatais naudojasi nenoriai, o kai kurie dirba iš viso nelegaliai – tai...

Gazelė
2019.10.17
Asociacija: prekybos mokestis neteisėtas, nes dubliuoja PVM 17

Apyvartos mokestis yra neteisėtas ES, nes jis dubliuoja PVM mokestį ir todėl negali būti įvestas Lietuvoje,...

Finansai
2019.10.17
2020 m. biudžetas: 300 mln. Eur pajamos iš mokesčių pavirs socialinėmis išmokomis Premium 35

Kitų metų spalio 11 d. Lietuvos laukia Seimo rinkimai, todėl šiemet priimti valstybės finansus...

Finansai
2019.10.17
Kodėl būstą įpirkti lengviausia Rygoje, o Vilnius vis dar gale Premium

Šių metų antrąjį ketvirtį, kaip ir pastaruosius 5-erius metus, geriausias nuosavo būsto įperkamumo rodiklis...

Statyba ir NT
2019.10.17
Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
2019.10.17
M. Dubnikovas: 2020 metų biudžeto projektas – kontraversiškas 4

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei...

Finansai
2019.10.16
G. Kirkilas: biudžeto projekte neatsispindi koalicijos sutartyje įtvirtinti punktai 2

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija trečiadienį paskelbtame biudžeto projekte pasigenda koalicijos...

Verslo aplinka
2019.10.16
„Revolut“ ir „Monese“ ruošiasi kietajam „Brexit“ 11

Europoje veikiančios finansų technologijų bendrovės, tokios, kaip „Revolut“ ar „Monese“, ruošiasi kietajam...

Rinkos
2019.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau