Pinigų plovimo prevencija: tik teisinis įsipareigojimas ar reali socialinė atsakomybė?

Publikuota: 2019-10-07
„Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Lietuvoje vadovė Rosita Vasilkevičiūtė.
„Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Lietuvoje vadovė Rosita Vasilkevičiūtė.

Pastaraisiais metais Europą drebina vis nauji tarptautiniai su pinigų plovimu susiję skandalai. Skaičiuojama, kad pinigų plovimo mastai Europos Sąjungoje pernai prilygo 1,2 proc. Bendrijos bendrojo vidaus produkto ir siekė beveik 200 mlrd. eurų. Su pinigų plovimo problema Europos finansų sektorius susiduria nepaisant vis griežtėjančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų ir dėl jų ženkliai augančių finansinėms institucijoms tenkančių kaštų.

Vilniuje vykusiame Baltijos AML (angl. Anti-money Laundering) forume pranešimą skaičiusi „Danske Bank“ finansinių paslaugų grupės vyresnioji viceprezidentė ir „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Lietuvoje vadovė Rosita Vasilkevičiūtė sako, kad efektyviai pinigų plovimo prevencijai užtikrinti reikia naujo požiūrio ir platesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

Būtinybė atstatyti susvyravusį pasitikėjimą

„Siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui vien į formalų teisinių reikalavimų atitikimą orientuoto požiūrio nepakanka. Reikia gilesnio vertybinio įsipareigojimo, kurį privalo pademonstruoti finansų sektoriaus dalyviai. Šiaurės šalių visuomenės visuomet buvo grįstos pasitikėjimo kultūra, todėl svarbu ją išsaugoti ir vadovaujantis realios socialinės atsakomybės principais siekti skaidrios ir efektyvios pinigų plovimo prevencijos“, – sako R. Vasilkevičiūtė.

Pasitikėjimas, apie kurį kalba R. Vasilkevičiūtė, pinigų plovimo skandalų purtomame Europos finansų sektoriuje pastaraisiais metais neabejotinai sumenko. Dėl to finansų sektoriaus dalyviams ir reguliuojančioms institucijoms teks įdėti nemažai pastangų siekiant jį atstatyti.

Atitikties reikalavimams kaštai nuolat auga

Šios pastangos ir reikšmingi finansiniai resursai tam skiriami jau dabar. Didžiosios finansinės institucijos vien klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo priemonėms (angl. know your customer – KYC) per metus vidutiniškai skiria apie 500 mln. JAV dolerių. Vidutiniškai 15–20 proc. visų finansinės institucijos kaštų šiandien sudaro su atitikimu reguliuojančių institucijų reikalavimams susijusios išlaidos. Skaičiuojama, kad nuo 2015 iki 2020 metų jos išaugs maždaug dvigubai. Taigi, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai lėšų neabejotinai skiriama vis daugiau.

Nepaisant to, problema išlieka. Jungtinėje Karalystėje veikiančio Karališkojo jungtinių paslaugų instituto atliktas tyrimas parodė, kad net 80–90 proc. visų finansinių institucijų pateikiamų įtartinos veiklos pranešimų nepasitarnauja teisėsaugos tyrimams.

„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai bankams tampa vis didesne finansine našta, tačiau nebūtinai duoda norimus rezultatus. Dėl to, siekiant užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, svarbu puoselėti atsakomybės kultūrą, kurti privataus bei viešojo sektoriaus partnerystę (angl. PPP – Public Private Partnerships) ir glaudų bendradarbiavimą. Bankai, nacionalinės ir tarptautinės finansinių nusikaltimų žvalgybos tarnybos, teisėsauga ir reguliuojančios institucijos turi išvien dirbti dėl skaidraus finansų sektoriaus“, – sako R. Vasilkevičiūtė.

Glaudesnio bendradarbiavimo poreikis

Sėkmingų tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdžių, anot R. Vasilkevičiūtės, jau yra. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje veikianti Jungtinė pinigų plovimo žvalgybos darbo grupė (angl. JMLIT – Joint Money Laundering Intellingence Taskforce) sukurta su tikslu pašalinti informacijos dalinimuisi tarp institucijų kylančias kliūtis ir suvienyti institucijų jėgas kovoje su pinigų plovimu. Šios organizacijos veikla yra pripažįstama, kaip geriausias sėkmės pavyzdys šioje srityje nuo pat jos įkūrimo 2014m. Bendradarbiavimo principais grįstas ir Olandijoje veikiantis Pinigų plovimo prevencijos centras (angl. Anti-money Laundering Centre). Jo tikslas – visoms susijusioms pusėms suteikti platformą žinių ir patirties dalinimuisi bei bendram darbui operaciniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos lygmenyje.

Savąją jungtinę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos iniciatyvą jau turi ir Danija. Danijos finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos darbo grupė (angl. Finans Danmark AML Task Force) veikia kaip bendras finansinių nusikaltimų žvalgybos vienetas, vienijantis privataus bei viešojo sektoriaus institucijas. Skatinant bendradarbiavimą, prižiūrimos institucijos sulauktų geresnio grįžtamojo ryšio iš prižiūrinčiųjų – tai leistų stiprinti savo kontrolės priemones bei viešajam sektoriui suteikti išsamesnę, aukštesnės kokybės informaciją. Tai, anot R. Vasilkevičiūtės, yra viena iš efektyvesnės kovos su pinigų plovimu ir teroristų  finansavimu sąlygų.

„Glaudesnį institucijų bendradarbiavimą kuria suvokimas, kad tiek bankai, tiek reguliuojančios institucijos ir teisėsauga yra siejamos to paties tikslo. Kiekviena iš institucijų pinigų plovimo prevencijos mechanizme atlieka svarbų vaidmenį, reikia tik iniciatyvos, kuri suburtų šiuos partnerius į viešo ir privataus sektoriaus pagrindu veikiančią darbo grupę“, – teigia R. Vasilkevičiūtė.

Formalių reikalavimų vykdymu neapsiriboja

Bendradarbiavimo iniciatyvos neapsiriboja valstybių sienomis. R. Vasilkevičiūtės teigimu, šeši Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos bankai šiemet įkūrė įmonę „Nordic KYC Utility“, bendrą klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo platformą, kurios tikslas – sumažinti finansinių nusikaltimų ir reglamentavimo pažeidimų riziką. Bendrai valdydami duomenis apie finansinių paslaugų vartotojus šie bankai gali įgyvendinti efektyvesnę „pažink savo klientą“ politiką, o taip pat sumažinti su tuo susijusius kaštus.

„Bendradarbiavimas yra itin svarbus efektyviai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, tačiau norint jį įgyvendinti, kiekviena institucija turi siekti, kad jos deklaruojamos socialinės atsakomybės nuostatos atsispindėtų realybėje ir neapsiribotų vien formalių reguliuojančių institucijų reikalavimų vykdymu. Būtina įdėti daugiau pastangų“, – sako R. Vasilkevičiūtė.

Efektyvumą užtikrina kompetencijos ir technologijos

Visgi, specialistai pripažįsta, kad kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimų, net ir didžiausių institucijų ištekliai – riboti. Atsižvelgiant į tai, taikomas rizikos vertimu pagrįstas metodas (ang. risk-based approach). Tam, kad būtų pasiekti geriausi įmanomi rezultatai, daugiausiai dėmesio skiriama ten, kur egzistuoja aukščiausia pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika.

„Kovos su finansiniais nusikaltimais efektyvumui ne mažiau svarbus ir kompetencijų pritraukimas bei išlaikymas organizacijose. Šio tikslo įgyvendinimui „Danske Bank“ 2017-aisiais įkūrė AML mokymų akademiją. Mokymų programą baigė ir 22-ose AML srityse savo kompetencijas sustiprino jau daugiau kaip 1200 darbuotojų“, – teigia R. Vasilkevičiūtė.

Anot R. Vasilkevičiūtės, daug vilčių finansinių nusikaltimų prevencijoje teikia ir su dirbtinio intelekto pritaikymu susijusios inovacijos. Institucijos, siekdamos įvaldyti šiuos įrankius, tam skiria vis didesnes investicijas.

Lietuva – tarp mažiausią pinigų plovimo riziką turinčių šalių

Rugpjūtį atnaujintame Bazelio korporatyvinės elgsenos instituto Pinigų plovimo rizikos indekse, Lietuva užima septintą vietą mažiausią pinigų plovimo riziką turinčių šalių sąraše, kurį sudaro 125 šalys. Nors šis įvertinimas lenkia daugelį Europos valstybių, tai nepaneigia egzistuojančios rizikos bei būtinybės efektyvinti priemones, padedančias kovoti su finansiniais nusikaltimais. Anot R. Vasilkevičiūtės, tai įrodė ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ekspertų organizacijos „Moneyval“ atliktas Lietuvos vertinimas.

„Nors Lietuvos AML procesai įvertinti gana teigiamai, manau, kad erdvės jų tobulinimui netrūksta. Svarbu plėsti priežiūros institucijų pajėgumus, suvaldyti vertinime paminėtas rizikas dėl naujų „fintech“ organizacijų skaičiaus augimo ir apsvarstyti galimybę Lietuvoje įkurti tarpinstitucinę AML platformą. Atsižvelgiant į esamą situaciją, atkreipčiau dėmesį ir į būtinybę užtikrinti efektyvias darbuotojų mokymų programas. Kuo stipresnes kompetencijas išsiugdysime, tuo efektyvesni bus ir kovos su finansiniais nusikaltimais procesai,“ – sako R. Vasilkevičiūtė.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
VMI sietas kiauras – nesusieja bankų sąskaitų su gyventojų deklaracijomis Premium

Valstybinė mokesčių inspekcija nesugeba susieti didelių sumų gyventojų banko sąskaitose su gyventojų ir...

Finansai
05:45
Didžiausioje Lietuvos kredito unijoje – „Bankorus“ žlugimo sukeltos baimės ir vadovų raminimai Premium

Rato kredito unijos, kuri planuoja tapti banku, pajininkai baiminasi, kad kriptoturto platformos „Bankorus“...

Rinkos
2019.11.21
Darbo užmokestis III ketvirtį išaugo 9,5%

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5% ir trečiąjį ketvirtį siekė 1.277 Eur. Tokias ir...

Finansai
2019.11.21
Lietuvoje trečdaliu per daug mokytojų ir nėra „galimybių lango“ tai pakeisti Premium 3

Mūsų šalyje mokinių skaičius per pastaruosius 20 metų sumažėjo perpus, todėl turime per daug mokytojų ir...

Finansai
2019.11.21
TVF: 2020 m. biudžeto tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos optimistiškai Premium

Numatyti 2020 m. biudžeto balanso tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos per optimistiškai, ypač...

Finansai
2019.11.21
TVF misijos Lietuvoje vadovas: bankų mokestis turės padarinių Premium 5

Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, į Seimo sieną atsimušusius...

Finansai
2019.11.21
„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  11

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
2019.11.21
Iki lapkričio 25 d. pratęsė PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminą

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl sistemos trikdžių iki lapkričio 25 d. (imtinai) pratęsė pridėtinės vertės...

Finansai
2019.11.21
Naujas bankas biržoje: verslo modelį sėkmingai įgyvendintų ir „Maxima“ Premium

Į Baltijos biržą susiruošęs estų kooperatyvų bankas „Coop Pank“ naudojasi skandinavų bankus sukrėtusių...

Rinkos
2019.11.21
Antras biudžetas chaoso skalėje 6

Šiandien Seime turėjo būti didžioji metų diena – pradėtas svarstyti svarbiausias šalies įstatymas – kitų metų...

Verslo aplinka
2019.11.21
Mažos palūkanos skatina „per daug rizikuoti“, įspėja ECB

Rekordiškai mažos palūkanų normos euro zonoje, kurios greičiausiai galios ir artimiausioje ateityje, skatina...

Rinkos
2019.11.20
Analitikai rėžia „Swedbank“ ir SEB akcijų vertinimus: pirkti nebepataria Premium

Europos ir JAV biržose atsinaujinus baimėms dėl JAV ir Kinijos derybų baigties, Baltijos rinkose buvo...

Rinkos
2019.11.20
V. Vasiliauskas: konkurencingam valstybiniam komerciniam bankui reikėtų apie 1 mlrd. Eur 7

Lietuvoje svarstant apie galimybę steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko (LB) valdybos...

Finansai
2019.11.20
Leista vykdyti didžiausią nuo 2008 m. krizės JAV bankų susijungimą

BB&T ir „SunTrust“ gavo paskutinį leidimą įgyvendinti didžiausią nuo 2008 metų finansų krizės laikų JAV bankų...

Rinkos
2019.11.20
Kodėl bankai tokie konservatyvūs statybos įmonių atžvilgiu

Lietuvos banko (LB) vertinimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai į statybos įmonių kreditavimą žvelgia...

Statyba ir NT
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
„Swedbank“ įtariamas pažeidęs Rusijai paskelbtas JAV sankcijas 1

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov...

Finansai
2019.11.20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 6

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau